TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ateitis priklauso chemijai

2016 05 27 6:00
AB „Achema“ jau ne vienus metus patenka į geidžiamiausių Lietuvos darbdavių dešimtuką. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvoje chemiko specialybė išgyvena renesansą: chemijos pramonės įmonės plečia gamybos apimtį, vysto naujas technologines sritis, todėl ieško daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o atlyginimai šiame sektoriuje viršija šalies vidurkį. Atgimstantį susidomėjimą chemija pajuto ir šios srities specialistus rengiančios šalies aukštosios mokyklos: norinčiųjų studijuoti anksčiau „nurašytą“ profesiją daugėja kasmet.

„Chemija tampa ateities specialybe. Nors šiandien visuomenėje vyrauja nuomonė, kad prestižinės profesijos – tai informacinės technologijos ar medicina, bet, mano supratimu, chemiko profesijos prestižas taip pat atgimsta, o ateityje jis tik didės. Nesu futurologas, bet drąsiai sakau: chemikai turės darbo tol, kol egzistuos žmonija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Valatka.

Ūkio ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais pastebima intensyvi Lietuvos chemijos pramonės sektoriaus plėtra, o lyginant su vidutinėmis pasaulio eksporto kainomis, mūsų šalies chemijos produktų gamybos sektoriaus eksportuojami gaminiai yra brangesni nei pasaulinis vidurkis, taigi, Lietuva konkuruoja ne kaina, bet išskirtinumu ir specifinėmis gaminių savybėmis. Kaip nurodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, naujausiais duomenimis, chemijos ir chemijos ir procesų inžinerijos krypčių magistro absolventai praėjus vos metams po studijų baigimo jau uždirbo daugiau nei vidutinis šalies darbo užmokestis, be to, per metus jų įsidarbino gerokai daugiau nei bendras Lietuvos užimtumo lygis.

Eugenijus Valatka: "Ateina suvokimas, kad chemijos sektorius ne tik suteikia darbą dešimtims tūkstančių žmonių, bet ir atveria platesnes ateities perspektyvas“.Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Žvalgosi specialistų

Jonava, kurioje jau daugiau kaip 50 metų veikia didžiausia Baltijos šalyse azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja AB „Achema“, nuo seno vadinama chemikų miestu. Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo nuo 2013-ųjų įmonei vadovaujantis Ramūnas Miliauskas, daugumos jonaviškių tėvai ir seneliai dirbo „Achemoje“, taip pat – ir abu jo tėvai.

Šiuo metu „Achemoje“ – 1440 darbuotojų. Iš jų chemijos specialybę yra baigę 196 specialistai, tai yra, 13,6 proc. įmonės darbuotojų. Chemiko išsilavinimą turi ir R. Miliauskas – pasak jo, tokį apsisprendimą lėmė šeimos tradicija. „Man daug reiškė tai, kad gavau tikslinę bendrovės „Achema“ stipendiją studijoms. Po jų, jau studijuodamas fizikinės chemijos magistrantūroje, pradėjau darbą šioje įmonėje nuo vieno žemiausių laiptelių – „Achemos“ amoniako cecho operatoriaus pareigų“, – pasakojo vadovas.

Pasak jo, chemijos studijos suteikia ne tik specifinių žinių, bet ir formuoja sisteminį mąstymą. „Tai praverčia ir dirbant vadovaujantį darbą. Čia svarbus ne tik technologinių ir gamybos niuansų išmanymas, bet ir suvokimas, kaip veikia struktūra, procesai“, – kalbėjo R. Miliauskas.

AB „Achema“ jau ne vienus metus patenka į geidžiamiausių Lietuvos darbdavių dešimtuką. Tokį požiūrį galima paaiškinti tuo, kad bendrovės specialistams mokamas aukštesnis nei vidutinis darbo užmokestis, suteikiamos papildomos socialinės garantijos. „Žmonės, įsidarbinę „Achemoje“, dažniausiai joje ir pasilieka – mūsų personalo kaita siekia vos 5–6 procentus. Skųstis darbuotojų trūkumu negalime, tačiau visada išlieka itin aukštos kompetencijos ir kvalifikacijos specialistų poreikis“, – aiškino generalinis direktorius.

Ramūnas Miliauskas: "Chemijos studijos suteikia ne tik specifinių žinių, bet ir formuoja sisteminį mąstymą. Tai praverčia ir dirbant vadovaujantį darbą."

Visada reikalingi

Apie aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį kalba ir kitos Lietuvos chemijos pramonės įmonės – UAB „Biok laboratorija“ – vadovas Vaidotas Krencius. Pasak jo, įmonė, savo gyvavimo metus skaičiuojanti nuo 1988-ųjų, iš kitų panašaus profilio bendrovių visada išsiskyrė tuo, kad savo veiklą grindė chemijos specialistų sukauptomis specifinėmis žiniomis. „Prieš 25 metus, Lietuvai žengiant į Nepriklausomybę, žlugus tuometiniam Biochemijos institutui, penki jame dirbę mokslininkai įkūrė „Biok laboratoriją“, sukauptas gilias chemijos žinias pritaikydami kurti lietuviškai kosmetikai. Ir šiandien įmonė yra išskirtinė tuo, kad ties naujų unikalių produktų kūrimu dirba chemikai. Šiuo metu „Biok laboratorijoje“ septyni darbuotojai iš 54 yra baigę chemiją“, – sakė V. Krencius.

Pasak vadovo, šiuo metu teigti, kad įmonė susiduria su didesnėmis problemomis, ieškodama chemijos srities specialistų, jis negalėtų. „Visų pirma, taip yra todėl, kad „Biok laboratorija“ – gerai žinoma įmonė. Iš kitos pusės, aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis yra visada. Chemijoje, kaip ir kitose srityse, manau, geriausi specialistai tikrai nesėdės be darbo – jie paklausūs ir reikalingi“, – kalbėjo „Biok laboratorijos“ direktorius.

Tvirtai stovi ant kojų

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, daugelį šalies pramonės šakų, visų pirma – chemiją, buvo linkstama „nurašyti“. Svarstyta, jog įmonės nesugebės atsilaikyti atviros rinkos konkurencinėje kovoje. „Bet atsitiko taip, kad jos prisitaikė prie rinkos sąlygų, nukreipė savo produktus į kitas rinkas, ėmėsi įgyvendinti moderniausius vadybos, aplinkosauginius standartus, ir dabar galime pasakyti, kad Lietuvos chemijos pramonė tvirtai stovi ant kojų“, – LŽ sakė Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.

Ūkio ministerijos duomenimis, chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje 2016 metų pradžioje Lietuvoje buvo registruotos 122 įmonės – penkiomis daugiau nei prieš metus. Jose dirba daugiau kaip 5 tūkst. žmonių – pusė procento viso šalies nefinansinio sektoriaus įmonėse dirbančiųjų skaičiaus. Chemijos pramonę sudaro du svarbiausi sektoriai – chemikalų ir chemijos produktų bei guminių ir plastikinių gaminių gamyba. Chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje svarbiausias yra trąšų subsektorius, o guminių ir plastikinių dirbinių gamybos – plastiko. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos chemijos pramonė veikia tik šiomis kryptimis: pastaruoju metu sparčiai vystosi aukštųjų technologijų biochemijos įmonės, sėkmingai veikia vaistinių preparatų, kosmetikos, maisto technologijų bendrovės.

„Chemijos pramonė Lietuvoje yra viena svarbiausių pramonės šakų, susijusių su beveik visais ekonomikos sektoriais. Ji laikoma vienu iš daugiausiai pridėtinės vertės kuriančių ir pagal pagaminamos pramonės produkcijos vertę pirmaujančių pramonės sektorių“, – „Lietuvos žinioms“ nurodė Ūkio ministerija.

KTU atstovo E. Valatkos teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad keičiasi ir anksčiau buvęs neigiamas visuomenės nusistatymas chemijos pramonės atžvilgiu. „Anksčiau chemija buvo tarsi „baubas“. Buvo susiformavęs gajus vaizdinys gamyklų rūkstančiais kaminais, iš kurių virstantys juodi dūmai teršia gamtą. Pastaruoju metu matau kitas tendencijas, padidėjusį susidomėjimą tiek chemija, kaip mokslu, tiek su ja susijusiomis sritimis. Tai lemia didėjantis žmonių susidomėjimas sveika gyvensena, o šios srities suvokimas remiasi tegu ir pačiomis paprasčiausiomis, bet chemijos žiniomis. Kitas dalykas, Lietuvoje chemijos pramonės įmonės per pastaruosius dešimtmečius padarė labai daug, gerindamos tiek aplinkosauginius, tiek socialinės atsakomybės rodiklius. Taigi, ateina suvokimas, kad chemijos sektorius ne tik suteikia darbą dešimtims tūkstančių žmonių, bet ir atveria platesnes ateities perspektyvas“, – teigė mokslininkas.

Susidomėjimas auga

Besikeičiantį požiūrį į chemijos studijas jau mato Lietuvos aukštosios mokyklos. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus laikinoji vedėja Jogilė Repečkaitė, į pirmosios pakopos chemijos bei chemijos ir procesų inžinerijos krypčių studijas priimtų studentų skaičius pastaruosius kelerius metus auga (išskyrus sumažėjimą praėjusiais metais). 2011–2014 metais šios srities studentų skaičius universitetuose didėjo nuo 111 iki 157 studentų (tik 2015 metais sumažėjo iki 118). Priėmimas į chemijos ir procesų inžineriją nuo 36 studentų 2011-aisiais padidėjo iki 67 praėjusiais metais.

MOSTA duomenimis, chemijos ir chemijos ir procesų inžinerijos krypčių bakalauro studijas 2013-aisiais baigę absolventai praėjus metams po studijų vidutiniškai uždirbo 545 eurus, tai yra, kiek mažiau nei tų metų vidutinis Lietuvos darbo užmokestis. Tačiau per minimą laikotarpį įsidarbino apie 75 proc. absolventų – tai daugiau nei bendras Lietuvos užimtumo lygis. Tuo metu chemijos magistro studijų absolventai praėjus metams po studijų uždirbo 713 eurų – tai yra, daugiau, nei 2014 metų vidutinis Lietuvos darbo užmokesti.

Chemijos pramonės įmones vienijančiai asociacijai vadovaujantis G. Mažūnaitis atskleidžia, kad šio sektoriaus įmonėse aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai šalies vidurkį gali viršyti ir 1,5–2 kartus. „Rinktis chemiko specialybę yra perspektyvu – visų pirma todėl, kad baigę studijas tikrai turėsite darbą. Gali būti, kad, pabaigus universitetą, teks papildomai gilinti žinias – programavimo, biomedicinos, robotikos, nes chemijos pramonė vis labiau tampa tarpdisciplinine, bet aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis tik didės“, – teigė jis.

E. Valatkos manymu, situaciją Lietuvoje šiuo metu galima vadinti chemijos sektoriaus atgimimu, o prieš kelerius metus skambėjusios prognozės, kad ši sritis nyksta, neišsipildė. „Chemijos mokslo renesansą rodo norinčių studijuoti šią specialybę skaičius. Matome ir pasaulines tendencijas – biotechnologijų, bioekonomikos specialistai tampa vis labiau paklausūs, o jų parengimas be gilių chemijos žinių sunkiai įsivaizduojamas. Ateina suvokimas, kad be chemijos žmonija negali gyventi, taigi, chemikai visada turės darbo“, – aiškino KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas.

Chemikalų ir chemijos produktų pramonės rezultatai

Sektoriaus gamyba 2015 metais siekė 1,8 mlrd. eurų, arba 10,9 proc. visos apdirbamosios gamybos produkcijos.

Kuriama bendroji pridėtinė vertė 2014 metais buvo 0,5 mlrd. eurų, arba 7,6 proc. atitinkamo apdirbamosios gamybos rodiklio. Šalies mastu chemijos pramonė sukuria apie 1,5 proc. bendrosios pridėtinės vertės.

Lietuviškos kilmės chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos eksportas 2015 metais siekė 1,2 mlrd. eurų, arba 11 proc. daugiau nei prieš metus. Tai sudarė 8,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.

· Ūkio ministerijos inf.

Vidutinis chemikų darbo užmokestis šalies ūkyje (bruto, eu)

Chemijos pramonės sritis Mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. Mėnesinis darbo užmokestis 2015 m.

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 1198,3 1265,9

Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 1080 1323,9

Guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalinių mineralinių produktų gamyba 790,6 837,3

· Lietuvos statistikos departamento inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"