TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atėjo laikas stabdyti skundų laviną

2015 02 17 6:00
Stasys Šedbaras Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje esantis privataus kaltinimo institutas prašyte prašosi reformų. Nors staigių teisinės sistemos pokyčių politikai nežada, Seimo pavasario sesijai audžia kai kuriuos korekcijų apmatus.

Šalyje pernai išnagrinėtos 1023 privataus kaltinimo bylos. Liūto dalį sudarė skundai dėl šmeižto ir įžeidimo. Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto (TTK) vicepirmininkas, šešėlinės konservatorių vyriausybės teisingumo ministras Stasys Šedbaras neabejoja, kad jau seniai pribrendo reikalas apsispręsti dėl privataus kaltinimo instituto perspektyvų. Siūlymai keli - jo atsisakyti, tobulinti patį procesą arba palikti viską taip, kaip yra.

Teiks projektus

Teisėjo ir advokato praktikos turintis S. Šedbaras LŽ prisipažino, kad gauti privataus kaltinimo bylą jam būdavo „didžiausia nelaimė“. „Nežinodavau, nuo ko pradėti ir kaip baigti. Jei dvi močiutės kieme susipyko ir apsižodžiavo, ar tikrai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė?“ - kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, per pastaruosius kelerius metus surengtos kelios teisininkų diskusijos šiuo klausimu liudija, kad problema egzistuoja. Be to, „lyg du traukinio vagonai“ prie jos prikibo Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės prieš gerus metus pateiktos ir nevienareikšmiškai įvertintos Baudžiamojo kodekso pataisos. Parlamento vadovė pasiūlė naikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, o už šmeižtą bausti tik dėl paskleistos informacijos apie neva padarytą nusikaltimą ir netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Nors L. Graužinienės pataisa, anot S. Šedbaro, buvo proginė (esą taip norėta apginti teismą įžeidusį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą), “tam tikros racijos būta”.

“Pavasarį tikrai koreguosime kai kuriuos įstatymus. Manau, kad atsakomybę už įžeidimą, gal tik išskyrus teisėjų, reikėtų perkelti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Visi teisininkai sutaria, kad ši veika - ne Baudžiamojo kodekso reikalas“, - teigė Seimo TTK vicepirmininkas.

Keršto įrankis

S. Šedbaras neabejoja, kad ateityje privataus kaltinimo bylų dėl šmeižto ir įžeidimų tik daugės. „Didžiausią įtaką daro internetas ir komentarai. Kol mūsų rašinėjimo kultūra bus tokia, kokia yra dabar, skundų nemažės. Jei nieko nedarysime, teisėjus tiesiog užvers darbais“, - pažymėjo politikas. Jo teigimu, dekriminalizavus įžeidimo veiką keistųsi ir žiniasklaidos gyvenimas, sumažėtų norinčiųjų suvedinėti sąskaitas ir kerštauti.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sakė „vienareikšmiškai sutinkantis“, kad vadinamieji buitinio lygio įžeidimai ar šmeižtas būtų dekriminalizuoti. Jo nuomone, baudžiamoji atsakomybė už tai turėtų būti taikoma tik išskirtiniais atvejais. „Pavyzdžiui, jei organizuojama šmeižto kampanija, galinti sukelti rimtų pasekmių, privedanti žmones prie savižudybės. Tačiau tokia veika turi būti aiškiai išskirta ir susieta su pasekmėmis“, - mano D. Radzevičius.

Jis įsitikinęs, kad dėl privataus kaltinimo bylų kyla dvi didelės problemos. Pirma, kad apeliacinės institucijos teismo nuteistas asmuo neturi kasacijos teisės. „Tai reiškia, kad jei už šmeižtą ar garbės įžeidimą tave nuteisė, kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą nebegali. Vadinasi, žmogus neturi galimybės ginti savo teisių, net jei pats procesas buvo neteisingas“, - pabrėžė LŽS vadovas.

Antra problema ta, kad skundą rašantis asmuo neturi pateikti jokių įrodymų. „Net jei tas kaltinimas buvo pagrįstas fantazijomis ar svajonėmis, o tai nutinka neretai, teisėsauga apskųstąjį gali tampyti labai ilgai“, - sakė D. Radzevičius. Jei privatus kaltinimas mūsų teisėje vis dėlto liktų, anot pašnekovo, jis turėtų būti reglamentuotas labai griežtai, klausimai „sprendžiami labiau civilizuotu, o ne kriminalizuotu būdu“.

Nuomonės skiriasi

Skeptiškai siūlymus dekriminalizuoti šmeižimą ir įžeidimą vertina Vyriausybė. Argumentuojama, kad šmeižimą laikyti nusikaltimu įpareigoja Konstitucija. O iš Baudžiamojo kodekso išbraukus įžeidimą, esą ne visais atvejais būtų galima gintis dėl garbės ir orumo pažeminimo civilinės teisės priemonėmis.

Tuo metu Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pastaruosius du dešimtmečius daugelis tarptautinių ir nevalstybinių institucijų ir organizacijų, kurių veiklos sritis susijusi su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, iš esmės laikosi veikų, kuriomis kėsinamasi į asmens garbę ir orumą, dekriminalizavimo krypties.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra 11 veikų, dėl kurių galima pateikti skundą privataus kaltinimo tvarka. Tokį skundą gali pateikti tik fizinis asmuo ar jo atstovas. Juridinis asmuo savo pažeistus interesus gali ginti bendra tvarka, t. y. pateikęs skundą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui.

Privataus kaltinimo institutas egzistuoja 15 iš 28 Europos Sąjungos šalių. Jo yra atsisakiusios Estija, Latvija, Čekija, Slovakija. Tokios teisinės normos taip pat nėra Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"