TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atimtas pensijas atgaus po dešimtmečio

2015 02 20 6:00
Saulius Skvernelis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė sudėliojo per sunkmetį sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo planą. Pradėti mokėti per penkerius metus susikaupusią skolą valdžia norėtų po dvejų, baigti - po penkerių metų. Šiam tikslui reikėtų maždaug 30 mln. eurų.

Kompensuoti 2010-2013 metais apkarpytas pensijas, tarp jų - pareigūnų ir karių, prieš trejus metus įpareigojo Konstitucinis Teismas. Argumentas valdžiai suktis sparčiau buvo ir teismus užplūdusi pareigūnų, reikalaujančių pagaliau grąžinti nusavintą pensijų dalį, skundų lavina.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), parengusi pensijų kompensavimo įstatymo projektą, skolos grąžinimo procesą siūlo pradėti 2017 metais, baigti - 2020-aisiais. Pareigūnų interesams atstovaujančių organizacijų vadovai ilgai laukto dokumento atsiradimą vertina teigiamai. Tačiau jie mano, kad kompensacijų mokėjimo terminas pernelyg ištęstas. Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis akcentuoja valstybės finansines galimybes.

Bylinėjasi teismuose

VRM parengtas projektas numato keturių pakopų kompensavimo mechanizmą. Pirmosios 10 proc. dydžio kompensacijos pareigūnams ir kariams būtų išmokėtos 2017 metais. 20 proc. priklausančių sumų būtų atseikėtos 2018-aisiais, o dar po metų grąžinta 30 proc. skolos. Paskutinę ir didžiausią jos dalį - 40 proc. - siūloma išmokėti 2020 metais. Su pareigūnais, kuriems reikia grąžinti ne daugiau kaip 100 eurų, visiškai atsiskaityti ketinama 2017 metų gruodį. VRM apskaičiavo, kad pensijoms kompensuoti iš valstybės kišenės prireiks 29,4 mln. eurų (101,4 mln. litų).

VRM parengto projekto likimas, anot S. Skvernelio, pirmiausia priklausys nuo Vyriausybės. Ministras teigė, jog rengiant šį teisės aktą stengtasi atsižvelgti į valstybės finansines galimybes. “Tačiau svarbiausia - sulaukti Finansų ministerijos nuomonės”, - LŽ pažymėjo jis.

Pasak S. Skvernelio, pastaruoju metu pareigūnai masiškai kreipiasi į teismus ir prašo priteisti per sunkmetį nusavintų pensijų dalį. Todėl jis įsitikinęs, kad kompensavimą, nors ir vėlesnį, geriau garantuoti įstatymu, nei bylinėtis teismuose. “Manau, daugelis pareigūnų nenori bylinėtis. Jie supranta, kad dėl to valstybė patiria papildomų išlaidų, o ir teismai apkraunami darbu”, - kalbėjo ministras. Tačiau pareigūnai neslepia siekiantys teisingumo, norintys matyti perspektyvą - “kai valstybės galimybės leis, sulaukti kompensacijų”.

Terminas ištęstas

“Labai teigiamai vertiname tokį žingsnį ir dėkojame ministrui. Viliamės, kad Seimui užteks valios priimti šį įstatymą”, - LŽ sakė Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) valdybos pirmininkas, ilgametis vidaus reikalų sistemos darbuotojas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.

Jis prisiminė, kad pareigūnų pensijų kompensavimo dar prieš porą metų žadėjo imtis tuometis vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. “Tačiau taip nieko ir nepadarė”, - konstatavo pašnekovas. Reikalai pajudėjo tik ministru paskyrus S. Skvernelį. “Įstatymo projektą buvo pažadėta parengti iki kovo 10 dienos”, - pridūrė K. Tubis.

Tačiau jis neslėpė kritiškai vertinantis siūlymą dėl kompensacijų mokėjimo termino. K. Tubio nuomone, pasirinktas akivaizdžiai per ilgas laikas. “Galiu tik pasakyti, kad nuo pirmo pensijų sumažinimo iki praėjusių metų gruodžio anapilin išėjo tūkstantis policijos sistemos veteranų. Gal laukiama, kol visi išmirs?” - stebėjosi pašnekovas. Ir pabrėžė, kad taip, kaip motyvuojama “visa statutinė sistema”, nėra teisinga. Ypač dabar, kai geopolitinė padėtis tapo tokia sudėtinga.

Diskusijų pagrindas

LPVA vadovo teigimu, ministro D. A. Barakausko laikais sistemoje “nebuvo jokio socialinio teisingumo”. “Kiek žinau, keli ar net keliolika pareigūnų visas kompensacijas atgavo be jokio teismo”, - pasakojo K. Tubis. Tuo metu tiek jis, tiek buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius dėl išmokų grąžinimo bylinėjosi teismuose.

K. Tubis spėjo, kad viena priežasčių, paspartinusių VRM “kūrybines galias”, - tūkstančiai kreipimųsi į teismus ir prašymais apskaičiuoti tikslią neišmokėtą pensijų sumą užversta ministerija. Kartu jis pažymėjo, kad įstatymo projekto atsiradimas - ne kliūtis pareigūnams toliau ginti savo teises teismuose. “Jau eina šešti metai, kai buvo sumažintos pensijos. Žmonės galėtų kreiptis ir į tarptautinius teismus. Bet valstybei tai nenaudinga”, - kalbėjo LPVA vadovas.

Todėl, anot jo, taip svarbu, kad pagaliau atsirado projektas, galintis tapti diskusijų pagrindu. “Atstovaujame labai gausiam vidaus reikalų sistemos pareigūnų būriui, palaikome glaudžius santykius su krašto apsaugos sistemos karius vienijančia asociacija. Dirbame ranka rankon, kad nusavintos pensijos būtų grąžintos”, - patikino K. Tubis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"