TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atleisti pasieniečiai gaudys nelegalus

2007 12 14 0:00
Šengeno direktyvos suteikia šaliai galimybę laikinai "atgaivinti" pasienio postus.
LŽ archyvo nuotrauka

Po Šengeno erdvės plėtros pasieniečių mūsų užkardose nesumažės, esą jų ir taip trūksta. Be to, darbuotojų reikia specialiai sukurtam Nelegalios migracijos kontrolės skyriui.

Netrukus, kai Lietuva įsilies į Šengeno erdvę, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai Latvijos ir Lenkijos pasienyje nebevykdys patikros.

Didelių pokyčių nebus

Šiaulių rinktinė, tebesauganti Lietuvos ir Latvijos sieną, šiuo metu turi 485 darbuotojų etatus, iš jų sukomplektuoti 402. Reorganizavus rinktinę nuo kitų metų sausio bus komplektuojami 432 etatai. Taigi teoriškai jų skaičius sumažės, bet realiai darbuotojų padaugės.

Panaši padėtis ir Lazdijų pasienio rinktinėje. Gruodžio 1 dieną čia buvo įsteigti 627 etatai. Jų skaičius liks toks pat ir tada, kai Lietuva įsilies į Šengeno erdvę, tik pasikeis kai kurių pareigūnų darbo vieta.

Pastebimai padaugės aukštą karinį laipsnį turinčių pasieniečių. Pavyzdžiui, Skuodo užkardoje vietoj vieno majoro bus du, o vietoj vieno pulkininko leitenanto - keturi.

Pagal Šengeno erdvės direktyvas pasieniečių perteklius turėtų būti nukreiptas prie išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų - Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat į pajūrį, į oro uostus, iš kurių vykstama į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Tačiau kai kurie pasieniečiai tikina, kad nėra būtinybės imtis tokių žingsnių, nes minėtos zonos gana gerai saugomos.

"Sutaupė" etatų

VSAT Šiaulių rinktinės vadas Vytautas Dabulskis patvirtino, kad Lietuvos ir Latvijos pasienio apygardose nebus atleistas nė vienas pareigūnas, prieš tai jam nepasiūlius kitos darbo vietos. Mat per pastaruosius metus susikaupė "atsarginių" etatų - į laisvas vietas nepriimta naujų žmonių.

Pasak Šiaulių rinktinės vado, pasienio apsaugos aparatas specialiai nebuvo didinamas. V.Dabulskis suskaičiavo, kad iš viso dabartinio Pasienio apsaugos skyriaus liks apie 29 proc. darbuotojų. Dar maždaug 30 proc. žmonių pereis dirbti į Nelegalios migracijos skyrių. Likusi dalis (41 proc.) - natūraliai atsiradę laisvi etatai.

"2005-aisiais Latvijos pasienio ruože dirbo apie 600 pasieniečių. Dabar tėra šiek tiek daugiau nei pusė jų. Mums papildomai perduota Zarasų užkarda. Kontroliuojame sieną iki pat pajūrio. Todėl jokiu būdu negalime dar labiau sumažinti etatų. Pasieniečių ir taip trūksta", - kalbėjo V.Dabulskis. Vadas užtikrino, kad iš Šiaulių zonos nė vienas pareigūnas per prievartą nebus "išvežtas" dirbti į Rusijos ar Baltarusijos pasienį.

Niekas nesikeis ir Zoknių oro uosto pasienio poste. Jame liks dirbti 11 pareigūnų, nes iš Zoknių rengiami skrydžiai ne tik į Šengeno zonos šalis.

Turės ką veikti

Skaičiai liudija, kad Lietuvoje turėtų sustiprėti nelegalios migracijos kontrolė. Ką iš tiesų veiks Nelegalios migracijos skyriaus pareigūnai? VSAT vadas Saulius Stripeika nesutiko atsakyti į šį klausimą ir pasiūlė kreiptis į tarnybos atstovą spaudai.

Kaip teigė VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis, Nelegalios migracijos skyrius rūpinsis, kad Lietuvos neužgriūtų nelegalai. Kai kuriems pasieniečiams bus pasiūlyta pereiti dirbti prie ES išorinių sienų - Baltarusijos ir Rusijos. "Negalime atleisti nė vieno žmogaus. Prie Rusijos sienos - didžiulis pasieniečių stygius. Pareigūnai taip pat galės imtis operatyvinės veiklos ne tik pasienyje - bus sustiprinta sienos atitolinta kontrolė", - aiškino Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas.

G.Mišutis tikino, kad išnykus fizinei pasienio kontrolei, daugiau dėmesio bus kreipiama į ieškomus asmenis, kontrabandą ar nelegalios produkcijos gabenimą šalies viduje. Viršininkas taip pat pabrėžė, jog Šengeno direktyvos palieka valstybei galimybę laikinai "atgaivinti"

pasienio postus. Šia teise Šengeno erdvės narės naudojasi itin retai. Labiausiai žinomas Vokietijos atvejis, kai šalis atkūrė pasienio postus per 2006 metų pasaulio futbolo čempionatą. Taip tikėtasi suvaldyti nepageidaujamų sirgalių antplūdį.

Kyšių problemos neliks

VSAT vado pavaduotojas Valentinas Novikovas komentavo, kad dabartinis pasieniečių skaičius - optimalus, esą bus galima dirbti ne taip įsitempus ir gerai atlikti pareigas. "Teoriškai kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ne ES šalių atstovas turi būti prižiūrimas. Žvelgiant iš šios pozicijos, nelegalios migracijos pasieniečių nėra jau tiek daug", - įsitikinęs jis.

Dėl Rusijos ir Baltarusijos pasienio stiprinimo V.Novikovas buvo griežtesnis. "Ką reiškia žodis "stiprinti"? Dalį Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebime per vaizdo kameras. Technikos turime užtektinai, tačiau trūksta žmonių. Darbuotojai dėl mažų algų bėga iš tarnybos. Stengiamės juos sulaikyti", - sakė pareigūnas.

V.Novikovas tvirtino, kad įsiliejus į Šengeno erdvę bus automatiškai išspręsta viena problema, apie kurią kalbama tik turint neginčijamų įrodymų. "Jei kai kurie asmenys, kirsdami Lenkijos ar Latvijos sieną, dar duodavo kyšių, netrukus jie galės to nebedaryti - tiesiog nebus kam duoti", - kalbėjo VSAT vado pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"