TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atlyginimų "įšalo" metas užtruks

2011 04 22 0:00
Finansų analitikas R.Rudzkis abejoja, ar ketinimas dar kartą nukelti "įšalo" terminą yra perspektyvus.
Alinos Ožič nuotrauka

Ir kitąmet valstybės politikų, pareigūnų, teisėjų bei tarnautojų piniginės nepapilnės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė pluoštą projektų, kuriais sumažintų atlyginimų "įšaldymą" siūloma pratęsti dar metams - iki 2013-ųjų sausio 1 dienos.

Bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas minėtų kategorijų darbuotojų atlyginimas, taip pat turėtų likti toks, koks yra šiuo metu, - 450 litų. Pernai birželį laimindamas dar vieną algų "įšaldymo" maratono, prasidėjusio 2009-aisiais, etapą Seimas numatė, kad šis truks iki metų pabaigos. Drauge buvo įžiebta viltis, kad jau nuo ateinančių metų pradžios politikų, teisėjų ir valdininkų algos padidės keliais šimtais litų.

Vykdo rekomendacijas

SADM vakar LŽ lakoniškai paaiškino, kad minėtų priemonių imtasi atsižvelgus į Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas, siūlančias sureguliuoti valdžios sektoriaus deficitą bei stabilizuoti viešuosius finansus. Todėl 2012 metų darbo užmokesčio fondas turi likti šių metų lygio.

Jei krašto ekonominė ir finansinė padėtis pagerėtų, jau pirmą kitų metų pusmetį galima būtų pradėti svarstyti apie atlyginimų kompensavimo galimybę.

Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, kol kas nėra bendros nuomonės dėl algos bazinio dydžio. Diskutuojama, ar nevertėtų sugrąžinti galiojusįjį prieš trejus metus - 490 litų. Kai kas mano, kad tai bus įmanoma tik 2015 metais. "Kol kas ūkio sektoriaus augimo tikrai nematyti. Abejoju, ar dabar jau reikia kalbėti apie tą bazinį dydį, manau, kad tai geriausia daryti rudenį svarstant kitų metų biudžetą", - sakė A.Černiauskas. Jo teigimu, Trišalė komisija šio klausimo nesvarstė. "Bazinį dydį nustato ne ministerija, o Seimas. Artėjant naujiems rinkimams dar visko gali būti", - prognozavo profsąjungų lyderis. Planuojamą atlyginimų "įšaldymo" termino pratęsimą jis teigė vertinąs neigiamai. "Jei ekonomika, kaip sako premjeras, atsigavo, atkuriamos pensijos, tas pats turi būti daroma ir su atlyginimais", - įsitikinęs A.Černiauskas.

Sistema nesureguliuota

Problemų dėl atlyginimų "įšaldymo" įžvelgia ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Julius Rėksnys. Jo nuomone, nesutvarkyti šios sistemos atlyginimai atsiliepia tiek profesijos prestižui, tiek prokurorų darbo kokybei. Pasak J.Rėksnio, nuo 2003 metų susidarė nemenkas darbo užmokesčio dydžio atotrūkis tarp Generalinės prokuratūros ir apylinkių prokuratūrų darbuotojų. "Kodėl apygardos vyriausiasis prokuroras uždirba mažiau nei Generalinės prokuratūros eilinis? Algos dydžiai turėtų kisti atsižvelgiant į atsakomybę, pareigas, darbo krūvį", - teigė jis. Profsąjungų atstovo nuomone, visuomet šiuo požiūriu labiausiai skriaudžiami žemiausių grandžių prokurorai, kurie iš esmės ir padaro didžiausius darbus. Apylinkės prokurorai šiuo metu į rankas gauna maždaug 2600 litų.

Ne paslaptis, kad neretai darbo tikslams tenka naudoti savo automobilius, negaunant už tai jokios kompensacijos. "Metus, antrus gyvenome susispaudę, buvo vilčių, kad kitąmet bus geriau, žinoma, apmaudu, ypač dėl eilinių prokurorų", - teigė J.Rėksnys.

Abejotinas kelias

Finansų analitikas Rimantas Rudzkis abejoja, ar ketinimas dar kartą nukelti "įšalo" terminą yra perspektyvus. Jis mano, kad kur kas racionaliau būtų "užšaldyti" patį užmokesčio fondą, o ne atlyginimą. "Atlyginimų fondus reikėtų iš lėto mažinti, nes biudžetiniame sektoriuje jie pernelyg išsipūtę", - teigė analitikas. Pasak R.Rudzkio, pašalinus biurokratines kliūtis, tą patį darbą atliks mažesnis darbuotojų skaičius. Atlyginimų fondų mažinimas skatintų įstaigas sukti galvą, kaip sumažinti popierizmo krūvį. "Laikyti "įšaldytus" atlyginimus, kai infliacijos lygis ganėtinai aukštas, nėra prasmės. Be to, eidami tokiu keliu neteksime kvalifikuočiausių darbuotojų. Geriausieji jau dabar palieka valstybės tarnybą", - sakė R.Rudzkis. Jei krašte iš tiesų galvojama apie struktūrines reformas, kurios, analitiko įsitikinimu, jau pribrendo, kelerius metus nejudinamas darbo užmokestis tam nepasitarnaus.

Liko ir sumažinus

Pareiginės algos koeficientus, nuo kurių priklauso politikų, pareigūnų bei tarnautojų atlyginimai, Seimas mažino nuo 2009 metų gegužės. Tuomet jie buvo apkarpyti maždaug 12 procentų. Po trijų mėnesių koeficientai sumažinti dar vidutiniškai 10 procentų. Tačiau teisėjų atlyginimai per porą metų sumenko apie 20 procentų. Teigiama, kad bazinio atlyginimo dydžio "įšaldymas" - taupymo plano, kuriuo siekiama sumažinti biudžeto deficitą, dalis.

Seimo pirmininkės atlyginimas neatskaičius mokesčių šiuo metu yra 9,9 tūkst. litų, tiek pat uždirba ir premjeras. Eilinis parlamentaras gauna 6,9 tūkst. litų, ministras - 8,4 tūkst. litų. Generaliniam prokurorui mokama 6,1 tūkst. litų, eiliniam apylinkės prokurorui - 3,5 tūkst. litų. Teismų vadovai uždirba maždaug 8 tūkst. litų, apylinkių teisėjai - apie 5,2 tūkst. litų.

Aukštesnio rango tarnautojų pareiginės algos siekia iki 5 tūkst. litų. Tie, kurie valstybės tarnyboje dirba ne vienus metus, prie atlyginimo dar prisiduria nemenką priedą už stažą - nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų. Be to, įstatymai nedraudžia gauti priemokų už papildomą darbo krūvį, viršvalandžius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"