TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atmintis reikalauja tiesos

2016 08 30 6:00
Vakar Molėtuose Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pagal žydų tautos papročius masinės kapavietės vietoje padėjo atminties simbolius – akmenukus. Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

Prieš 75 metus mūsų šalyje vyko žydų žudynės, per kurias netekome tūkstančių savo bendrapiliečių, Lietuvos miestuose ir miesteliuose nutilo iki tol garsiai skambėjusi jidiš kalba, buvo užkaltos sinagogos. Šiomis dienomis pagerbiant Antrojo pasaulinio karo metais nacių ir jų vietinių parankinių nužudytų Lietuvos žydų atminimą akcentuojama būtinybė prisiminti juos, tų žmonių indėlį į mūsų valstybę, atvirai ir sąžiningai kalbėti apie įvykusią tragediją, kovoti su neapykanta.

Įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose, kuriuose prieš 75 metus buvo išžudyti žydai, organizuojami Atminties maršai bei kiti renginiai, atidengiami paminklai aukoms. Vis dėlto pabrėžiama, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio mūsų žydų istorijai.

Šiandien prisimenamos Šeduvos (Radviliškio r.) žydų bendruomenės 75-osios sunaikinimo metinės. Pakutenių ir Liaudiškių masinių žydų žudynių vietose, Šeduvos žydų kapinėse skambės Kadišo malda, vyks mišios, jidiš dainų koncertas miestelio bažnyčioje. 1941 metais Šeduvos apylinkėse naciai ir jų pagalbininkai nužudė beveik tūkstantį žydų – vyrų, moterų, vaikų.

Vakar Atminties maršas, skirtas nužudytiems žydams prisiminti ir pagerbti, vyko Molėtuose. Čia taip pat atidengtas paminklas Holokausto aukoms. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse dauguma miestelio gyventojų buvo žydai. 1941 metų rugpjūčio 29-ąją Molėtai per parą neteko didžiosios dalies miestelėnų – daugiau kaip 2 tūkst. žydų. Žudynių liudytojai pasakojo, kad taupant kulkas maži vaikai buvo trankomi į medžius, o kūdikiai tiesiog gyvi sumetami į duobes ir užkasami kartu su tėvų lavonais. Prieš didįjį Molėtų žydų sušaudymą aukos buvo suvarytos į jau nebeegzistuojančią Molėtų sinagogą. Ten žmonės keturias dienas praleido be maisto ir vandens.

Biržuose žydų žudynių metinės paminėtos Gyvųjų maršu. Jo dalyviai aplankė senąsias žydų kapines, buvusią sinagogą, geto teritoriją, masinių žudynių vietą. Biržuose 1941 metų rugpjūčio 8 dieną buvo sušaudyti visi miesto žydai – 2,4 tūkst. žmonių. Kiekvienam jų atminti uždegta po žvakę.

Minint 75-ąsias Krakynės miške surengtas 2569 Zarasų rajone ir apylinkėse gyvenusių žydų žudynių metines Dusetose, Nepriklausomybės aikštėje, kur anksčiau stovėjo sinagoga, penktadienį buvo atidengtas paminklas 1941–1944 metais nužudytiems žydams.

Žydų žudynės paminėtos ir Kaune, prie atminimo stelos Petrašiūnuose bei IV forte. Petrašiūnuose sušaudyti 125 žydai, tarp jų daugiau kaip dvi dešimtys vaikų. 1941-ųjų rugpjūtį Kauno IV forte nužudyta apie 2 tūkst. Kauno gete kalėjusių žydų inteligentų.

Vakar Atminties maršas, skirtas nužudytiems žydams prisiminti ir pagerbti, vyko Molėtuose.15min.lt (Irmanto Gelūno) nuotrauka

Visos šalies tragedija

Prieš 75 metus Molėtuose vykusių žudynių vietą vakar aplankė ir tylos minute Holokausto aukų atminimą pagerbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. Šalies vadovės teigimu, Holokaustas yra visos Lietuvos tragedija, nes buvo žiauriai nužudyta šimtai tūkstančių mūsų šalies piliečių žydų. Jų atminimas – bekompromisis įpareigojimas visiems Lietuvos žmonėms kovoti su neapykanta, prievarta, diskriminacija ir abejingumu, gerbti bei ginti šalia esančiuosius.

Anot D. Grybauskaitės, labai svarbu, kad Atminties maršo idėja sulaukė tokio didelio visuomenės ir ypač jaunimo palaikymo. Prezidentės žodžiais, tai rodo, jog Lietuvos gyventojai keičiasi, atsikrato primityvių stereotipų, tampa atviri ir tolerantiški, puoselėja ir gina žmogiškąsias vertybes.

Reikia kalbėti atvirai

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad po žiaurių žydų žudynių mūsų šalyje nebeliko mažų miestelių, jidiš kalba – štetlų, gausių žydų bendruomenių. „Jau 75 metai, kai miesteliuose niekas nebekalba jidiš, nebešvenčia šabo, sinagogos užkaltos arba paverstos sandėliais, dirbtuvėmis“, – apgailestavo ji. Šiandien Lietuvoje yra vos 6 negausios žydų bendruomenės.

F. Kukliansky pabrėžė, kad Holokausto aukoms atminti skirtų minėjimų reikia ne žydams. Tiesos sakymas, atviras kalbėjimas apie žvėriškas žudynes būtinas kiekvienam Lietuvos miesteliui, kur iki karo gyveno žydai. Šiandien žmonėms svarbu suvokti, kad jie gyvena ten, kur kitados gyveno žydai, ir ten, kur juos žudė. Holokaustas – ne abstraktus dalykas, jis vyko kiekviename miestelyje.

„Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui žydai išlaikė keiverovės (jidiš kalba keiver – antkapis) tradiciją, kai likę gyvi važiuodavo prie užpiltų giminių žudynių vietų, kad juos prisimintų. Minėdavo būtent tą dieną, kai buvo nužudyti visi miestelio žydai. Nuo vaikystės prisimenu, kad važiuodavau aplankyti nužudytų senelių, kiti – ten gulinčių seserų, brolių, tėvų. Niekas nėjo su maršais ir orkestrais. Keiverovės – nelinksmas minėjimas. Žmonės atgailaudavo, verkdavo ir melsdavosi tikėdamiesi, kad žvėriškumas daugiau niekada nepasikartos. Važiuodavo į žudymo vietas, kurių Lietuvoje yra 240, ne kalbų sakyti. Ką gali naujo pasakyti po šitiek metų? Susirenkame ne tam, kad kalbėtume, o tam, kad visa miestelio bendruomenė pagalvotų, kur ji gyvena, kas drauge su ja gyveno, ir nesigėdytų savo vaikams bei anūkams į akis pasižiūrėti. Juk tiesos nepaslėpsi. Nereikia publicistinių romanų, leidžiamų dideliu tiražu, – jie negali pakeisti atviro kalbėjimo apie tai, kas vyko. Viskas seniai žinoma. Ne žydams reikia visuotinių minėjimų, mes seniai viską žinome, mums užtenka pastovėti ir pasimelsti. Tiesos sakymas, atviras kalbėjimas reikalingas kiekvienam miesteliui, kuriame iki karo gyveno žydai“, – akcentavo LŽB pirmininkė.

15min.lt (Irmanto Gelūno) nuotrauka

Žydų istorija netelpa į vienadienį minėjimą

Visuomenininkas Sergejus Kanovičius sako, kad Lietuvoje nepakankamai įsisąmoninta dalies mūsų piliečių tragedija Antrojo pasaulinio karo metais. Jis mato kelias to priežastis. Iš sovietinių laikų likęs nusiteikimas apie tai nekalbėti, iš to sunkiai vaduojamasi. Be to, kalbant apie žydus dažniausiai paliečiama jų žudynių tema.

„Manau, kad suvokti, kas yra prarasta, galima ne tik stovint prie duobės, kurioje nužudyta labai didelė Lietuvos istorijos dalis. Norint suprasti, kas prarasta, reikia matyti žmones, kurie žuvo, ką jie darė, kaip gyveno, ką sukūrė. Kol nesuvoksime jų gyvenimo, labai sunkiai galėsime tikėtis kokio nors supratimo, siekiančio šiek tiek toliau negu skaičiai. Tai nėra skaičiai, tai – likimai, neišsipildę likimai. Tie žmonės gyveno, kūrė, kai ką paliko. Galima žmogų užmušti, išplėšti turtą, bet negalima sunaikinti atminties apie tai, ką jis darė gyvenime, ką darė jo tėvai, protėviai. 600 metų netelpa į vienos dienos minėjimą, jie telpa į daug daugiau kitų dalykų. Mano nuomone, didžiausia praraja, peninti nežinojimą ir nesuvokimą, yra švietimas. Lietuvos žydų istorijai skiriama per mažai dėmesio“, – įsitikinęs visuomenininkas.

Anot S. Kanovičiaus, būtina ne tik prisiminti Holokausto aukas. Visuomenė turi būti nepakanti istoriniam melui, budelių, jų ideologų garbinimui. „Nepakanka viešai reikšti ir rodyti savo meilę nužudytiems žydams. Lygiai taip pat reikia turėti drąsos ir principingumo rodyti nemeilę bei nepakantumą budeliams: ne tik tiesioginiams žudynių vykdytojams, bet ir ideologams, kurie stovėjo jiems už nugarų“, – pabrėžė S. Kanovičius.

Priminsime, kad su žydų žudynėmis Lietuvoje dalis visuomenės veikėjų sieja karininką Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, apdovanotą Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, ir buvusį Laikinosios Vyriausybės ministrą pirmininką Kazį Škirpą, kurio vardu Kaune pavadinta gatvė, miesto centre kabo memorialinė lenta.

Žudyti savi žmonės

Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinio semiotikos instituto direktorius Dario Martinelli įsitikinęs, kad diskursas apie Holokaustą Lietuvoje yra paveiktas „mes ir jie“ dinamikos. „Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip 90 proc. visos žydų populiacijos – tai vienas masiškiausių žydų naikinimo aktų visame pasaulyje, neįtikimo masto tragedija. Tuo metu bet kokia diskusija viešojoje erdvėje apie Holokaustą visada skamba kaip „koks baisus dalykas jiems nutiko“, nors nužudyti žmonės, Lietuvos žydai, buvo taip pat lietuviai. Teisingiau būtų sakyti: „Mums nutiko baisi tragedija“, – pažymėjo jis.

D. Martinelli nuomone, kol patys nejausime, kad žudėme saviškius, niekada nesuprasime, ką padarėme. „Tik 723 ne žydų kilmės lietuviai Izraelio įvardyti Pasaulio tautų teisuoliais, gelbėjusiais Holokausto aukas, kiti – tūkstančiai jų – prisidėjo prie žudynių. Turime suprasti, kad tie tūkstančiai žudė kitus lietuvius, ne svetimus žmones, kad Lietuvos kultūra dėl to tapo ne grynesnė, bet skurdesnė“, – tvirtino KTU profesorius.

Holokaustas Lietuvoje

1941 metų birželio-lapkričio mėnesiai laikomi pirmuoju žydų genocido Lietuvoje laikotarpiu. Kaip rašo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Arūnas Bubnys, tai pats baisiausias ir tragiškiausias Holokausto tarpsnis, per kurį nužudyta apie 80 proc. tuo metu mūsų šalyje gyvenusių žydų.

Pirmosios žydų žudynės Lietuvoje vyko 1941 metų birželio 24 dieną. Jas Gargžduose surengė Tilžės gestapo ir Klaipėdos policininkų būrys. Tąkart buvo sušaudytas 201 žydas. Per kelis mėnesius Tilžės gestapo operatyvinis būrys Lietuvos ir Vokietijos pasienio ruože nužudė 5502 žmones, dauguma jų buvo žydų tautybės.

1941 metų birželio 25 dieną SS brigadenfiurerio Walterio Stahleckerio vadovaujama vokiečių saugumo policijos ir operatyvinė grupė su priešakiniais Vermachto daliniais pasiekė Kauną ir įkūrė čia savo štabą. W. Stahleckeris ėmė organizuoti žydų ir komunistų naikinimo akcijas. Po kelių dienų buvo nuginkluoti Kaune veikę lietuvių sukilėlių būriai ir įkurtas Tautos darbo apsaugos batalionas. Jis kartu su vokiečių gestapininkais pradėjo rengti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje. Naciai, jų vietiniai talkininkai sušaudė tūkstančius žydų ir kituose šalies miestuose bei miesteliuose.

Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"