TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atominė Lietuvos ramybė

2011 03 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Po būsima Visagino AE žemė nedrebės - ten stebuklingai išnyko net mokykliniuose vadovėliuose aprašyti tektoniniai lūžiai, keliantys nerimą geologams. Energetikos ministerijos (EM) už milijonus pasamdyti užsieniečiai jų nerado. Lietuva ilgą laiką nesuko galvos ir dėl Baltarusijoje bei Kaliningrade skubiai statomų jėgainių: krašto vadovai juk nekart deklaravo, kad jos - tik "akių dūmimas".

Po Japoniją ištikusios katastrofos pasaulio valstybės peržiūri savo atominius planus, o Lietuvos atstovai tvirtina laukiantys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vertinimų, nes nuo jų priklausys būsimi veiksmai. Mūsų krašte planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (AE) statybos aikštelių seismologinių tyrimų rezultatai esą bus po kelių savaičių.

Apgauta TATENA

Pareiškimas stebina, mat tokio tyrimo, EM iniciatyva užsakyto tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Lietuvos ir Danijos bendrovė "Minijos nafta", jos akcininkė danų įmonė "Odin Energi" bei Vengrijos kompanija "Acoustic Geophysical Services", rezultatai visuomenei ir TATENA buvo pristatyti dar praėjusių metų lapkritį. Tąkart teigta, jog konsorciumas, atlikęs moderniausius seismologinius tyrimus, nustatė, kad uždarytos Ignalinos AE (IAE) teritorijoje žvalgomose dviejose potencialiose naujosios jėgainės statybos aikštelėse ėmė ir nebeliko tektoninių lūžių, galinčių lemti didesnį vietovės seisminį aktyvumą. Tokios išvados buvo pateiktos ir TATENA. Agentūros ekspertai vos po kelių dienų konstatavo: potencialios numatytos aikštelės yra tinkamos Visagino AE statyti.

"Kaip nėra lūžių? Tokia išvada būtų be galo keista, - kalbėdama su LŽ stebėjosi Lietuvos geologijos ir geografijos instituto Giluminės geologijos laboratorijos vedėja dr. Gražina Skridlaitė. - Juk žinote, kaip pas mus yra dėl tos AE: tiesiog kai kam labai reikia, kad ji būtų statoma. Niekas nesako, kad toje vietoje jėgainės apskritai negalima statyti, - geriau ten negu kitur. Bet jei teritorija yra didesnės rizikos, kyla statybos kaina, nes turi būti kitokios konstrukcijos, o čia lyg ir norima daryti kuo pigiau. Žinoma, daugeliui būtų labai naudinga, jei duomenys apie teritoriją nekeltų problemų."

Pinklus projektas

Jau ne pirmus metus Lietuvos mokslininkai kalba, kad naująją AE ketinama statyti toje pačioje vietoje, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo pripažinta kaip pati netinkamiausia tokiam objektui. Ta teritorija po IAE geologiškai ištirta tik 1987-aisiais, kai nugriaudėjo sprogimas Černobylio atominėje jėgainėje. Tada ir paaiškėjo, kad po AE glūdi didelė tektoninių lūžių sistema, besidriekianti nuo Polocko iki vadinamojo Telšių lūžio. Konstatuota, jog vietovės seismingumas - didesnis nei bet kur Lietuvoje.

Pernai dirbęs EM pavaldžių institucijų nusamdytas konsorciumas šiuos ilgamečius tyrimus nubraukė. Kaip byloja praėjusių metų lapkričio 12 dieną naujosios jėgainės statybos projektą įgyvendinančios bendrovės Visagino atominės elektrinės (VAE) išplatintas pranešimas, "atlikti išsamūs, daugiau nei dvejus metus trukę naujos Visagino AE statybos aikštelių tyrimai parodė, kad jas kerta įsirėžę palaidoti upių slėniai (paleoįrėžiai), tačiau nėra nė vieno tektoninio lūžio".

Šiame pranešime melagingai teigiama, jog teritorijos tyrimai truko "daugiau nei dvejus metus". Oficialūs dokumentai rodo, kad sutartis dėl tokios paslaugos pirkimo tarp jau minėto tarptautinio konsorciumo, EM ir jai pavaldžių Lietuvos elektrinės bei VAE buvo pasirašyta tik 2010-ųjų birželio pirmą dieną. Konsorciumas įsipareigojo darbus atlikti už 15,665 mln. litų. Iš jų daugiau kaip 9 mln. litų turėjo atitekti planuojamos Syderių požeminės dujų saugyklos teritorijos (Telšių rajone) žvalgytuvėms, kiti - darbams naujosios jėgainės teritorijoje.

Dar įdomiau, kad seismologinės žvalgybos darbus pavesta koordinuoti ne EM ar jėgainės projekto vykdytojai VAE, bet Lietuvos elektrinei, elektros gamybos įmonei. LŽ pateiktame energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjo viešiesiems ryšiams Kęstučio Jauniškio atsakyme rašoma, jog taip nuspręsta, mat dalis žvalgybai reikalingų lėšų skirta iš IAE eksploatavimo nutraukimo fondo, o jį administruojanti EM negali būti tyrimo užsakovė. "Todėl šį pirkimą vykdo Lietuvos elektrinė, nes IAE uždarymo pasekmėms likviduoti (dalinai finansuojant iš IAE nutraukimo fondo) ir yra šioje elektrinėje statomas 9-asis blokas, bus įrengta požeminė Syderių saugykla, - teigia K.Jauniškis ir čia pat priduria: - Tyrimo, atliekamo potencialiose Visagino AE statybos aikštelėse, išlaidas padengė pati VAE."

Lūžiai dingo

Taigi dvejus metus, anot EM, o pagal oficialius dokumentus - maždaug 4 mėnesius, trukę ir milijonus kainavę seismologiniai būsimos jėgainės tyrimai, kaip ir reikėjo tikėtis, pagrindė jau anksčiau ne kartą skambėjusią mintį, kad parinktos naujosios AE statybos aikštelės - visiškai saugios, juo labiau jokių tektoninių lūžių jose nėra.

"Galima drąsiai konstatuoti, kad pasiektas naujas reikšmingas geologinis rezultatas, įrodantis, jog naujos AE potencialiose statybos aikštelėse, geologinėje nuosėdinėje storymėje, lūžių nėra. Tai reiškia, kad tiek nauja AE, tiek kiti branduolinės energetikos objektai bus statomi geologiniu ir seisminiu požiūriu saugiose vietose", - apibendrindamas tyrimo rezultatus tuo metu aiškino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Dar prieš trejus metus, kai buvo rengiamasi uždaryti senąją jėgainę, tas pats J.Satkūnas žiniasklaidai tvirtino, kad IAE teritorija išžvalgyta "geriausiai Lietuvoje", o jos seismingumas "didesnis nei bet kur Lietuvoje". "Tačiau tai dar nieko nereiškia. IAE pastatyta su pakankama atsarga. Japonijoje žemė dreba nuolat, bet atominės elektrinės veikia puikiai", - ramino jis.

Nerado, ko nereikėjo?

"Jiems kaip reikia, taip ir būna, - liūdnai pajuokavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Algimantas Zakarevičius, LŽ paklaustas, kaip po tyrimo iš IAE teritorijos galėjo pradingti tektoniniai lūžiai. - Tyrimo išvadose kalbama apie konkrečiai lokalizuotas aikšteles. Taip, jose lūžių gali nebūti. Nežinau, gal kas kitaip įsivaizduoja, bet aš manau, kad nebūtinai lūžis turi būti ties statiniu. Juk ką tai reiškia - ties statiniu? Nuosėdinės dangos storis toje teritorijoje siekia 700 metrų, o lūžiai yra kristaliniame pamate. Kiek jis transformuojasi, jeigu koks nors judesys vyksta, kol patenka į išorę? Tiksliai identifikuoti, kad lūžis yra 10, 20 ar 100 metrų į vieną ar kitą pusę - ne esminis dalykas. Kai sudreba, tai vyksta didesniame plote."

Dar 2005 metais profesoriaus vadovaujamas VGTU mokslininkas Arminas Stanionis daktaro disertacijoje "Žemės plutos horizontaliųjų judesių IAE rajone tyrimas geodeziniais metodais" atskleidė nagrinėtos teritorijos ypatumus. Disertacijoje, be kita ko, konstatuota, kad parenkant IAE statybos vietą buvo nepakankamai įvertinta teritorijos ekogeodinaminė rizika. "IAE pastatyta trijų stambių tektoninių struktūrų - Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės, Baltijos sineklizės ir Latvijos balno - sandūros zonoje. Šioje teritorijoje yra trijų didelių kristalinio pamato lūžių zonų (Pietryčių Lietuvos, Pabaltijo, Polocko) sankirta. Todėl šio regiono geologinė raida ir tektonika sudėtinga (...). Įvairaus rango lūžių susikirtimo mazgas - ties Drūkšių ežeru. Lūžiai yra ikiplatforminiai (nekertantys nuosėdinės dangos) ir platforminiai (kertantys nuosėdinę dangą). Tai rodo, kad teritorija įvairiais geologiniais laikotarpiais buvo tektoniškai aktyvi", - rašoma moksliniame darbe.

Tai, kad virš lūžių, kol jie neaktyvuoti, tai yra, kol neįvyko žemės drebėjimo, gali stovėti didžiuliai objektai, tarp jų ir elektrinės, mokslininkai neneigia. "Bet ši zona - didesnės rizikos, ir kuo arčiau lūžio, tuo rizika didesnė. Tada reikia jėgaines statyti seismiškai atsparias, kaip Japonijoje. Ten jos ir per šią tragediją nesuiro. IAE teritorijoje gal šimtą metų jokių poslinkių nebus, bet geriau būti atsargesniems, į naujos jėgainės statybą investuoti daugiau, negu sulaukti pasekmių", - tvirtino dr. G.Skridlaitė.

Su LŽ kalbėjusi mokslininkė apgailestavo, kad Lietuvos tyrinėtojų įspėjimų niekas neklauso. "Mums dažnai sako: jūs, mokslininkai, tik gąsdinate. Bet ir Japonijoje 140 metų nebuvo tokio drebėjimo, o dabar įvyko. Įtampa didėja ir Lietuvoje, tai rodo, kad negyvename, kaip tikėjomės, labai ramiame regione. Gal ir neįvyks nieko ilgą laiką. Bet... kas žino", - įspėjo G.Skridlaitė.

Kaimynų padėtis - tokia pat

Kaip nurodoma jau cituotoje A.Stanionio disertacijoje, remiantis istoriniais duomenimis, 250 kilometrų spinduliu apie IAE yra buvę 13 žemės drebėjimų - kai kurių intensyvumas siekė 7 balus pagal 12 balų skalę. Arčiausias (epicentras - 35 kilometrai nuo IAE) įvyko 1908 metais Daugpilyje (Latvija), jis vertinamas 6 balais. Tais pačiais metais buvęs Gudogų (Baltarusija) žemės drebėjimas (už 125 kilometrų) siekė 7 balus. Jį įamžinę istoriniai šaltiniai aprašo sugriautą geležinkelį, o geologai kalba apie žymes, išlikusias nuo blokų persistūmimo ir iki šiol matomas žemės paviršiuje.

2004-ųjų rugsėjį Lietuvą sudrebinusio žemės drebėjimo epicentras buvo Rusijos Kaliningrado srityje. Šiuos virpesius, siekusius 5 magnitudes pagal Richterio skalę, manoma, sukėlė lūžių sistema vadinamojoje Šiaurės Priegliaus zonoje, kurios sistema, pasak mokslininkų, labai panaši į glūdinčią po IAE.

Būtent šiose teritorijose, jau išgyvenusiose žemės drebėjimus, nesvarbu, kad jie didelių sugriovimų nepadarė, tiek Baltarusija, tiek Rusija intensyviai rengiasi statyti naujas atomines jėgaines. Atsakingi Lietuvos pareigūnai, nenorintys matyti jiems akivaizdžiai nemalonių duomenų apie pačių projektuojamos AE teritoriją, užmerkia akis ir prieš nerimą kitoms valstybėms keliančius kaimynų planus.

URM paleista atostogų?

Ir Kaliningrado srityje, ir Baltarusijoje suprojektuotų elektrinių sumanytojai akivaizdžiai ignoruoja saugumo ir geros kaimynystės reikalavimus. Baltarusijos Astravo kaime suprojektuota jėgainė nuo mūsų sostinės Vilniaus bus nutolusi tik apie 50 kilometrų. Jos statyba ypač spartinama, nors elektrinės poveikio aplinkai vertinimas iki šiol nebaigtas.

Premjeras Andrius Kubilius tik prieš kelias dienas viešai pareiškė, kad įvykiai Japonijoje įrodo, kad statant atomines elektrines "būtina griežtai laikytis tarptautinių saugumo reikalavimų". Tačiau tiek jis, tiek Užsienio reikalų ministerija (URM), tiek EM deleguota branduolinės energetikos atašė Vienoje jokių aktyvesnių veiksmų šiuo klausimu taip ir nesiima. Pasitenkinta tik dar viena URM nota Baltarusijai. Gal nėra kaip, juk neseniai premjeras kiekviena proga tikino, jog tiek Baltarusijos, tiek Kaliningrado projektai - fikcija, skirta Lietuvai paerzinti?

Griežtesnės pozicijos iki šiol nebuvo viešai išsakiusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors net du sykius oficialiai buvo susitikusi su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka. Tik vakar, kai iš Minsko jau atskriejo Lietuvą sukrėtusi žinia, kad pasirašyta Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių sutartis dėl Astravo AE statybos, prezidentė prisiminė savo pokalbius su A.Lukašenka ir jo atsakymą į priekaištus dėl pavojingų baltarusių planų: "O jūs patraukite nuo mūsų sienos Ignaliną." D.Grybauskaitė vakar tesugebėjo pasakyti, kad iš baltarusių bus reikalaujama AE kontrolės. Ar tokios reakcijos pakanka? Kur Lietuvos balsas tarptautiniuose forumuose? Ar ne dėl tokio diplomatinio vangumo Baltarusija ir Rusija įgyvendino savo planus Lietuvos pašonėje. Juk D.Grybauskaitė apie kaimynų atominį projektą teužsiminė praėjusią vasarą Lietuvoje viešėjusiam TATENA generaliniam direktoriui Yukiya Amano. Bet ir tąkart, prezidentės atstovo Lino Balsio teigimu, D.Grybauskaitė pabrėžė būtinybę, kad TATENA "taikytų vienodus kokybės reikalavimus visoms valstybėms ir būtų vienodai griežta visiems, neišskiriant nei Lietuvos, nei Baltarusijos, nei Kaliningrado srities, kai kalbama apie naujų branduolinių jėgainių statybą".

Ar TATENA atsižvelgs į mandagius Lietuvos vadovės pageidavimus, didelis klausimas, mat šios agentūros atstovai tvirtina ją esant tik patariamąja organizacija, negalinčia nurodinėti, ką suvereniai šaliai statyti savo teritorijoje. Kam tarnauja Lietuvos užsienio politika, kas gina mūsų valstybės ir žmonių interesus? Ar ir dėl černobylio per 50 kilometrų nuo Vilniaus statybos, kaip ir dėl plėšikiškų dujų kainų, pavesime derėtis Briuseliui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"