TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atominėms iliuzijoms aukojamas saugumas

2011 08 08 0:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Gražūs energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir jį remiančių politikų pažadai užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, pastačius naują atominę elektrinę, iš tiesų gali reikšti grįžimą į Rusijos glėbį. Tai suvokia Lietuvos kaimynai ir tarptautinės organizacijos, bet Vyriausybė užsispyrusi varo savo vagą.

Seimas dar 2007-aisiais patvirtino teisės aktus, kuriuose buvo numatytas strateginis uždavinys - suderinti Lietuvos elektros tinklus su Vakarų Europos energetikos sistema ir taip pasitraukti iš rusiškų elektros standartų erdvės. Tuo metu specialistai skaičiavo, kad Lietuva be svetimos pagalbos galėtų užtikrinti sklandų maždaug 800 MW galingumo atominės jėgainės darbą.

Tačiau provakarietiškus planus gali sugriauti aklas Vyriausybės ir jos atstovo - energetikos ministro A.Sekmoko užsispyrimas, prisidengiant gražiai skambančiu energetinės krašto nepriklausomybės šūkiu, planuojamoje statyti atominėje elektrinėje įtaisyti galingą - maždaug 1300 MW - reaktorių. Būtent šie planai gali sviesti Lietuvą atgal į Rusijos energetikos monopolininkų glėbį.

"Pastatę naują galingą atominę elektrinę, liktume susiję su Rusija, jos valdomi ir veikiami", - interviu LŽ tvirtino Nepriklausomybės akto signataras, jau daugybę metų su kolegomis besigilinantis į krašto energetikos problemas teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimavičius.

Rezervas - Rusijoje

- Vyriausybė būsimą Visagino atominę elektrinę (VAE) vadina krašto energetinės nepriklausomybės garantija. Ar numatoma statyti galinga jėgainė iš tiesų padidins Lietuvos nepriklausomybę?

- Dabar, kai jau žinomas planuojamos elektrinės galingumas, galima tvirtinti, kad ji ne tik nepadidins mūsų nepriklausomybės, bet būsime ir vėl grąžinti į Rusijos energetikos sistemą. Galinga elektrinė gali patikimai tiekti elektrą tik labai didelės galios elektros energetikos sistemoje, kuri užtikrina rezervavimą avarinio blokų išsijungimo atveju. Lietuvai tokį rezervą kol kas gali užtikrinti tik centralizuotai valdoma Rusijos elektros energetikos sistema. Pastatę naują galingą VAE, liktume susiję su Rusija, jos valdomi ir veikiami. Tą patį anksčiau yra sakę TATENA (Tarptautinė atominės energetikos agentūra) atstovai. Tą žino ir dabartiniai Lietuvos energetikos tvarkytojai, tik visuomenei nesako.

- Tačiau energetikos ministras A.Sekmokas tvirtina, kad su Rusija mes nebesame susiję?

- Pasakyčiau taip: jei A.Sekmokas tokius žodžius patvirtintų ir darbais, galima būtų patikėti. Tačiau kokia padėtis dabar? Tarkime, esami elektros laidai nuo Vilniaus iki Baltarusijos naujosios atominės elektrinės statybos vietos mums visai nereikalingi. Lygiai tą patį galima pasakyti apie laidus tarp Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kaliningrado, kur irgi planuojama statyti jėgainę. Tą sistemą galima išmontuoti ir panaudoti Baltijos valstybių elektros žiedui kurti, bet nieko panašaus nedaroma.

Antra priežastis, kodėl nelabai galiu tikėti A.Sekmoko kalbomis, yra padėtis pačioje valdančiojoje partijoje. Žinoma, kiekviena partija turi žmogų, kuris rūpinasi jos pinigais. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bent anksčiau atvirai sakė, kad jų kasininkas - Ramūnas Garbaravičius (jo šeima siejama su rusiška elektra prekiaujančia monopoline bendrove "Inter RAO Lietuva"). Visai neseniai žiniasklaidai jis pasakė esąs "už energetiką be sienų". Jis taip pat teigė, kad yra sudarytos preliminariosios sutartys dėl Kaliningrade statomos jėgainės elektros prekybos, nors paskui lyg ir bandė tai nuleisti juokais.

Taigi padėtis klostosi taip, kad mes visi A.Sekmoku lyg kokiu Moze privalome tikėti, bet abejonių kyla daug. Greičiausiai turėtų būti kokios nors slaptos sutartys, apie kurias visuomenė nežino.

Nusikalstama veika prieš valstybę

- Kodėl, jūsų manymu, kalbant apie VAE statybą, iki šiol nesprendžiamas Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos valstybių įsitraukimo į Europos energetikos sistemą (UCTE) uždavinys?

- Tikrai žinau, kad šį klausimą kėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas bei Europos komiteto vadovas Česlovas Vytautas Stankevičius. Jie atkreipė dėmesį, kad Lietuvai pasistačius tokią galingą elektrinę, kaip planuojama, į UCTE niekaip nebūsime priimti. Ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai pasiūlius galingą atominę statyti kartu, pabrėžė, kad mums tokios galios jėgainės nereikia. Tą patį sako užsienio ir Lietuvos specialistai, tik jų neklausoma.

Manau, daug ką paaiškintų informacija, iš kur A.Sekmokas apskritai atsirado Energetikos ministerijoje. Kokios grupės jį padarė ministru, nes susidaro įspūdis, kad jis kažko aklai klauso.

- Jei mūsų elektros energetikos sistema vėl taps Rusijos jungties dalimi, ar tai kels pavojų krašto saugumui?

- Be jokios abejonės. Šiuo atveju lemiamą įtaką turės jėgainės galingumas. Jeigu, Lietuvai pasistačius planuojamo galingumo elektrinę, Rusija nutartų neteikti rezervinės galios (tarkime, kaip gamtinių dujų, kai buvo paskelbta apie dujotiekio "Družba" "remontą"), mūsų jėgainė taptų dinamiškai nestabili ir negalėtų būti eksploatuojama. Lietuva būtų paklupdyta ant kelių. Šiuo atveju elektros laidai būtų lyg virvutė, kurią Rusija galėtų tampyti.

Bandymas projektuoti naują atominę elektrinę nesilaikant UCTE reikalavimų, t. y. priklausomą nuo Rusijos, prieštarauja konstituciniam įstatymui "Dėl Lietuvos valstybės", nes, padarant Lietuvos veiksmus priklausomus nuo kitų valstybių sprendimų ir valios, mėginama apriboti jos suverenitetą. Toks bandymas prieštarauja ir Lietuvos konstituciniam aktui "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas". Bandymas nesilaikyti konstitucinio įstatymo ar šio akto vertintinas kaip nusikalstama veika prieš valstybę.

Pamirštas Baltijos žiedas

- Kokią išeitį dabar turi Lietuva?

- Jeigu mūsų nepriimtų į UCTE, dar yra Baltijos žiedas. Juk nei Švedija, nei Norvegija, nei Suomija UCTE nepriklauso. Pasistačius mažesnę elektrinę, net jei Rusija "nukirptų" laidus, jungiančius Baltijos valstybes, mūsų elektros lemputės kaip degė, taip ir degtų.

- Ar su tokiu siūlymu sutinka Latvija ir Estija?

- Ne tik sutinka! Kai kalbiesi su jų atstovais, jie sako, kad tik Lietuva ir trukdo įgyvendinti projektą.

Kai buvo sustabdyta Ignalinos jėgainė, bandyta pasižiūrėti, kaip viduje veikia elektros sistema, atjungus Baltarusijos ir Rusijos pasienyje esančius kirtiklius. Be abejo, pirmasis blynas šiek tiek svilo, bet specialistai žino, ką reikia daryti. Tačiau šis bandymas buvo faktiškai įslaptintas, o jo rezultatai pateikti kaip įrodymas, kad be Rusijos egzistuoti negalime.

- Lietuva tokiu atveju tarsi kratosi pasaulinių naujovių, kurių ašimi dabar tampa mažos galios atominiai reaktoriai?

- Teko girdėti specialistų vertinimus. Jų teigimu, reikėtų palaukti dar maždaug 5 metus. Lietuva būtent taip ir turėtų pasielgti. Bet aš bijau kito dalyko: dabartiniai valdantieji kalba sudarysiantys tokias sutartis, kad trauktis atgal nebūtų galima. Tikrų duomenų neturiu, bet, atrodo, kad vyko šitaip: japonai reaktorių, kuris per avariją buvo užlietas, prieš tai jau rengėsi keisti. Dabar tų pačių parametrų tos pačios bendrovės reaktorius turi atsirasti Lietuvoje. Tačiau tas reaktorius jau yra senos kartos. Mes norime perginkluoti savo kariuomenę titnaginiais šautuvais.

Už tai sumokėsime mes visi. Tačiau kai šie planai bus įgyvendinti, valdžioje jau nebus nei A.Sekmoko, nei Andriaus Kubiliaus. Iš ko tada pareikalausime atsakomybės?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"