TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atominiai pinigai - į vieną kišenę

2012 07 18 7:36
LŽ archyvo nuotr.

Dar nepradėtos statyti atominės elektrinės vadovybė griebėsi gudrybės. Motyvuodama "nenumatytomis ir skubiomis aplinkybėmis", ji sudarė milijoninės vertės sutartis su mažai žinoma ir darbo patirties su valstybiniu sektoriumi iki tol neturėjusia viešųjų ryšių bendrove.

Nors Seimas Visagino atominei elektrinei (VAE) uždegė žalią šviesą, naujos jėgainės statybų perspektyvos tebėra miglotos. Neaišku, kaip rudenį per patariamąjį referendumą dėl šio objekto būtinumo balsuos rinkėjai. Be to, po Seimo rinkimų atėjusi naujoji valdžia galbūt nutars neįgyvendinti milijardinio projekto. Pagaliau  ir statybos partneriai bei investuotojai gali atsisakyti jame dalyvauti.

Tačiau tai netrukdo "įsisavinti" didžiulių pinigų. VAE vadovas Rimantas Vaitkus neseniai paskelbė, kad įvairūs parengiamieji darbai jau kainavo apie 50 mln. litų. Kitąmet planuojama išleisti panašią sumą. Kalbėdamas apie VAE ekonominį naudingumą energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiaugėsi, kad "šalies biudžetas per visą jėgainės veiklos laikotarpį 2020-2080 metais gaus net 5 mlrd. litų pajamų". Tie, kurių neapsvaigino šie žodžiai, greičiausiai sugebėjo suskaičiuoti, kad ministro žadami milijardai - viso labo maždaug 83 mln. litų kasmet. Tai vos šiek tiek daugiau, negu VAE vadovybė įsigudrina išleisti dar nepradėjus statyti pačios jėgainės.   

Kaisti puodą, kai žvėris dar miške, pateisinama tik įtikinus tautą, kad žvėris bus nušautas. Panašia logika vadovaujasi ir VAE vadovybė, leisdama milijonus elektrinės projekto viešinimo programai. Tačiau daug keisčiau, kad "dar nenušautam žvėriui" reklamuoti buvo pasirinkta, neskelbiant jokių derybų, Vilniuje prieš penkerius metus įsteigta UAB BVRG. Ji turi "sesę", gerokai ilgiau veikiančią bendrovę Baltijos viešųjų ryšių grupę. Abiejų įmonių direktorius tas pats - Jonas Blinstrubas. LŽ žurnalistas rengdamas šį rašinį bandė susisiekti su J.Blinstrubu, bet jis arba neatsiliepdavo mobiliuoju telefonu, arba aparatas būdavo išjungtas.

"Dar nenušautam žvėriui" reklamuoti neskelbiant derybų buvo pasirinkta Vilniuje prieš penkerius metus įsteigta UAB BVRG. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Reklama - per tarpininką

Įstatymas numato, kad viešosios paslaugos perkamos tiesiogiai iš tiekėjo. Praėjusių metų viduryje prieš dvejus metus įkurtas Technologijų ir inovacijų centras (TIC), kurio steigėja - AB "Lietuvos energija", paskelbė viešųjų ryšių paslaugų pirkimo supaprastintą konkursą. TIC komunikacijos vadovės Vaidos Burvienės teigimu, jame dalyvavo penkios ryšių su visuomene agentūros. Nugalėtojos laurai atiteko bendrovei BVRG. Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, tai buvo pirma šios įmonės pergalė iš septynių bandymų siūlyti savo paslaugas valstybės institucijoms. Vos 14 etatinių darbuotojų turinti bendrovė nugalėjo tokias reklamos milžines kaip "VIP Viešosios informacijos partneriai", "Publicum" ir su TIC sudarė 300 tūkst. litų vertės viešinimo paslaugų sutartį.   

Supaprastintas pirkimas buvo gana keistas. Nors įstatymas reikalauja, kad pirkėjas nurodytų perkamų prekių kiekį, paslaugų ar darbų apimtį, TIC paskelbė tik abstrakčią informaciją: bendrovė perka pluoštą viešųjų ryšių paslaugų - konsultaciją strateginiais klausimais, technines konsultacijas, pranešimų žiniasklaidai parengimą ir platinimą, spaudos konferencijų organizavimą, straipsnių bei interviu inicijavimą, televizijos laidų temų, įmonės atstovų dalyvavimo jose inicijavimą, ryšius su institucijomis, tekstų ruošimą ir kitas galimas paslaugas. Pirkimo skelbime taip pat nenurodyta, kiek lėšų bendrovė ketina skirti išvardytoms paslaugoms įsigyti. Pirkime dalyvaujančių įmonių siūlymai buvo vertinami pagal du kriterijus: pagal pasiūlytą kainą (vertinimas iki 40 balų) ir užduoties atlikimą (iki 60 balų).

LŽ konsultavę verslininkai teigė, jog tokį pirkimą galima vertinti kaip mažų mažiausiai neskaidrų. Mat nežinant darbų apimties nėra kuo pagrįsti ir siūlomos kainos.

Pavyzdžiui, jei planuojama gausi informacija, jos įkainis paprastai būna mažesnis negu platinant nedidelį kiekį informacijos. Kita vertus, nežinant, kiek perkančioji organizacija pasiryžusi išleisti pinigų reklamai, sunku kalbėti ir apie jos įkainius. "Laimėti konkursą, kurio sąlygose nenurodyta nei darbų apimtis, nei planuojamos išleisti lėšos, paprastai gali tik ta bendrovė, kuri iš perkančiosios institucijos gauna tam tikros informacijos. Tačiau tai jau neteisėta", - sakė LŽ konsultantas.

Energetikos ministras A.Sekmokas neseniai džiaugėsi, kad iš VAE veiklos valstybės biudžetas per ateities dešimtmečius gaus milijardinių pajamų. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos/

Konkretaus atsakymo neturi

"Lietuvos energijos" įkurtas TIC prižiūri daugiau kaip 100 taikomųjų, dispečerinio valdymo ir duomenų perdavimo sistemų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus bei Utenos regionuose, atlieka 250 tarnybinių stočių ir daugiau kaip 3 tūkst. kompiuterinių darbo vietų visoje Lietuvoje priežiūrą, projektuoja, diegia ir prižiūri integruotas IT sistemas, inicijuoja ir įgyvendina strateginius kompetencijos, naujovių, žinių valdymo projektus. Koks ryšys sieja šią bendrovę su VAE ir kodėl būtent ji pirko paslaugas jėgainės projektui viešinti?

VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška, anksčiau dirbęs viešųjų ryšių agentūroje "GCI Vilnius", LŽ sakė, kad toks pirkimas - įprastinė praktika, nes TIC yra antrinė VAE bendrovė. Tačiau tai netiesa. TIC vienintelė steigėja yra ne VAE, o "Lietuvos energija".

Kodėl reikėjo TIC tarpininkavimo, S.Baltuška aiškino pasitelkęs ir kitą motyvą. Esą TIC paslaugų paprašyta "dėl techninių priežasčių, mat VAE greičiausiai neturėjo darbuotojo, kuris galėtų atlikti pirkimą". Tačiau ir toks buvusio viešųjų ryšių specialisto atsakymas tolimas nuo tikrovės. 2011 metų pavasario pabaigoje VAE skelbė paslaugos "Potencialių Visagino AE statybos aikštelių požeminio vandens monitoringo vykdymas" konkursą, ir jame dalyvavo trys įmonių konsorciumai.

Šioje istorijoje įdomi dar viena aplinkybė. Nors S.Baltuška tvirtina, jog pasinaudota TIC, kaip antrinės bendrovės, paslaugomis, viešųjų ryšių konkurso sąlygose iš tikrųjų buvo nurodyta, kad laimėtoja teiks paslaugas ne tik VAE, bet ir TIC.

TIC atstovė V.Burvienė, LŽ paklausta, kokias konkrečias paslaugas teikė BVRG, tikino negalinti to pasakyti, nes tuo metu, kai buvo pasirašoma sutartis, bendrovėje nedirbo. "Tačiau pasitikslinsiu ir pranešiu", - žadėjo ji. TIC ir BVRG sudarytos sutarties terminas baigiasi, tad LŽ paprašė ataskaitos, ką nuveikė ši bendrovė reklamuodama VAE, o kartu ir TIC veiklą, kiek tam išleista pinigų. Nei V.Burvienė, nei S.Baltuška informacijos nepateikė, nors žadėjo.

Maža sutartis virto milijonine

TIC sudaryta 300 tūkst. litų vertės sutartis su BVRG tapo šiai įmonei tam tikru tramplinu, leidusiu užkariauti VAE palankumą. Šiemet elektrinė ir viešųjų ryšių bendrovė pasirašė dvi paslaugų pirkimo sutartis. Balandžio pabaigoje nutarta iš BVRG pirkti žiniasklaidos planavimo paslaugų už 217 tūkst. litų. Sutartis turėtų baigtis liepos pabaigoje. Šių paslaugų konkurso neskelbta. CVPP informuoja, kad buvo atliekama apklausa ir tiekėjas pasirinktas neskelbiamų derybų tvarka.

Praėjus vos mėnesiui VAE ir BVRG pasirašė dar vieną - integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų - sutartį. Jos vertė - 1,2 mln. litų, be pridėtinės vertės mokesčio. CVPP oficiali informacija byloja, kad paslaugas tiekianti bendrovė pasirinkta neskelbiamų derybų tvarka.

Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų tvarka, kai tai neišvengiama ir ypač skubu dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų įstatymo nustatytais terminais. Nejaugi VAE nenumatė, kad būsimos elektrinės idėją teks reklamuoti ir įtikinti oponentus bei pesimistus energetikos milžinės reikalingumu ir naudingumu?

Ir UAB BVRG, ir Baltijos viešųjų ryšių grupei vadovauja tas pats asmuo - J.Blinstrubas.

Buvo neskubama

S.Baltuška LŽ teigė, jog būtent taip ir atsitiko. Paprašytas detalizuoti priežastis, kodėl reklamos paslaugos nebuvo planuojamos iš anksto (kad tokių reikės, įrodo tarpininko - TIC - pasirinkimas), kodėl paslaugų teikėjas pasirinktas neskelbiamų derybų tvarka, VAE išorinių reikalų direktorius pareiškė negalintis to atsakyti žodžiu dėl informacijos gausos ir pažadėjo viską išdėstyti raštu.

Tačiau vietoj išsamios informacijos S.Baltuška atsiuntė vos kelių sakinių žinutę - abu pirkimai atlikti pagal neskelbiamų derybų procedūrą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 punkto 3 dalimi ir 92 straipsnio 2 dalimi. "Šie pirkimai atlikti vadovaujantis įstatymo numatytomis procedūromis. Visa informacija apie šiuos pirkimus pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), o viešojo pirkimo procedūrų ataskaita yra viešai prieinama VPT interneto puslapyje", - sakoma trumpame jo atsakyme.

Taigi, pasak S.Baltuškos, paslaugos pirktos neskelbiant konkurso, nes būsimos VAE reklamavimas nebuvo iš anksto numatytas. Tokį pasiteisinimą būtų galima suprasti, jei sutartys su BVRG būtų buvusios pasirašytos Seimui pritarus VAE statybai. Tačiau jos sudarytos balandį ir gegužę, kai Seimo sprendimai dar buvo sunkiai prognozuojami.

Paklaustas, kodėl pasirinkta būtent UAB BVRG, iki šiol neturėjusi didesnės darbo patirties su valstybės institucijomis, S.Baltuška atviravo: "Su šia bendrove dirbome iki šiol. Buvo pradėti darbai ir reikėjo juos baigti." Taip kalbėdamas jis turėjo omenyje prieš metus pasirašytą TIC ir BVRG sutartį. Toks S.Baltuškos atsakymas paneigia jo paties anksčiau išsakytą teiginį, jog dar praėjusiais metais VAE buvo žinoma, kad teks "baigti" pradėtus darbus.

Peršasi logiška išvada, kad jėgainės vadovybė tik prisidengė neskelbiamų derybų principu, mat būtinumo skubiai taškyti mokesčių mokėtojų lėšas nebuvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"