TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atominis milžinas molinėmis kojomis – Vilniaus pašonėje

Baltarusijoje taip pat galima išgirsti nepatenkintųjų AE statyba šalyje balsų. AFP/Scanpix nuotrauka

Penktadienį Astravo atominėje elektrinėje susitiko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka. Apie ką jie kalbėjosi, oficialiai nepranešta. A. Lukašenka dar kartą užtikrino, kad Lietuvos pašonėje statoma rusų gamybos atominė bus pigiausia ir moderniausia pasaulyje.

Pirmasis energijos blokas esą pradės tiekti elektrą, kaip ir numatyta, po trejų metų.

„Mes privalome turėti elektrinę. Tai – pigi elektra, naujos technologijos, visiškai kitoks baltarusių tautos įvaizdis“, – teigia Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

Astravo atominė kyla kaip ant mielių. Jos statybos generalinė rangovė – „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomstroyexport“.

Tai yra ta pati įmonė, kuri statė ir tokius pat reaktorius Leningrado atominėje elektrinėje šalia Sankt Peterburgo. Čia 2012-aisiais per avariją išvirto reaktoriaus sieną turėję laikyti metalo strypai. Po šio įvykio į viešumą išlindo ir daugiau aplaidumo faktų. Ši aplinkybė dabar didina nerimą, ar Astravo atominėje paisoma visų saugos standartų.

Anot antibranduolinio judėjimo aktyvistų, pernai išaiškėjo, kad už branduolinę saugą atsakinga Baltarusijos valstybinė institucija rado daugybę statybos pažeidimų, visuomenininkai pareikalavo nedelsiant stabdyti darbus, tačiau veltui.

Prieš porą mėnesių iš Lenkijos Baltarusijai transliuojanti „Belsat“ televizija pranešė turinti duomenų, kad iš statybos vagiamas reaktorių pastatui skirtas betonas. Buvo susisiekta su „Belsat“ žinių tarnybos vadovu Aleksejumi Dziakwickiu. Jis teigia, kad šią informaciją pranešę atominės statybininkai bijo atskleisti savo tapatybę.

„Novaja gazeta“ žurnalistė Irina Chalip atliko tyrimą. Apvažiavusi Astravo apylinkes ji parašė, kad beveik nėra abejonių – iš atominės vagiama.

„Vietos gyventojai kalba ne į diktofoną, neatskleisdami savo pavardžių. Normalu, kad jie bijo. Astrave žmonės kalba: „taip, vagia ir vagia viską, ką gali“. Astravas – mažas miestelis, todėl vieni apie kitus viską žino, kas iš kur atneša į namus – taip pat“, – pasakoja Irina Chalip – Baltarusijos opozicijos veikėjo Andrejaus Sanikovo žmona. Jie abu yra ragavę KGB kalėjimo duonos.

Antibranduolinio judėjimo koordinatorės Tatjanos Novikovos namai – Astravo apylinkėse. Ji bendrauja su atominėje dirbančiais vietos gyventojais. T. Novikova sako, kad atominės statybose tvarka niekuo nesiskiria nuo tvarkos buvusios Sovietų Sąjungos laikais: po slaptumo skraiste dangstoma netvarka ir net vagystės.

„Žmonės kalba, kad vagia betoną, statybines medžiagas, metalo strypus. Tačiau man baisu ne dėl to, kad kažkas vagia, bet dėl to, kad nėra kontrolės. Tačiau kai pažeidimus stengiamasi paslėpti, užmaskuoti ir visa tai daroma po didžiausio slaptumo žyma, kai neįmanoma to išaiškinti – tai kelia grėsmę saugumui“, – nerimauja Baltarusijos antibranduolinio judėjimo koordinatorė.

Astravas – vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos sostinė patenka į šios atominės elektrinės poveikio zoną, panašiai kaip Ignalina ar Zarasai – į Ignalinos atominės.

Baltarusijos atominės elektrinės reaktorius aušins Neries upės, kuri teka vos už 6 kilometrų, vanduo. Lietuvos hidrologai sako, kad rimtesnės avarijos atveju kyla grėsmė užteršti geriamą vandenį ne tik visų vienuolikos Vilniaus vandenviečių, bet ir Kauno Kleboniškių bei Pabartonių prie Jonavos.

„Jūs žinot, kad tai yra už 50 km, o Vilniaus artimiausios vandenvietės yra už 30 km. Esmė ta, kad iš 20 Vilniaus vandenviečių, vienuolika yra Neries upės slėnyje. Gręžiniai yra 40–50 m gylio ir didelę vandenviečių balanso dalį sudaro prasifiltravęs paviršinis Neries vanduo. Iš tų 11 vandenviečių išgaunama beveik 300 tūkst. kubinių metrų vandens per parą, kuris tiekiamas vilniečiams. Ši studija parodė, kad apie 80 proc. vandens kyla užteršimo rizika. Šiuo atveju, jeigu mes šnekam apie Astravą, tai gali būti kažkokia radioaktyvi medžiaga, kurios mūsų higienos normos, europiniai standartai neleidžia“, – situaciją aiškina Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas.

Ši informacija yra vieša, tačiau kodėl ją ignoruoja prieš atominės statybas stoję Lietuvos žalieji? Kodėl nerengia protesto akcijų prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų?

Už referendumą prieš Visagino atominę agitavęs Linas Balsys, dabar Seimo narys, tapo Lietuvos Žaliųjų partijos lyderiu. Jis sako žinąs situaciją Baltarusijos atominės statyboje ir ragina dėl to aktyviau veikti aukščiausius Lietuvos vadovus, tačiau pats dėl to veiksmų nesiėmė, protestų nerengė.

„Mes tradiciškai rengiam Černobylio metinių paminėjimą, darom konferencijas, kaip ir kitais metais, taip ir šiemet“, – sako Seimo narys, Žaliųjų partijos pirmininkas L. Balsys.

Dar sovietmečiu gimusio aplinkosaugos klubo „Atgaja“ atstovas Linas Vainius sako, kad panašūs protestai, kurie vyko prieš trejus metus, dabar neveiksmingi.

„Visa mūsų viltis yra, kad dėl ekonominių sankcijų Rusijai, dėl ekonominių sunkumų šios statybos vėluos“, – tikisi L. Vainius.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, 2012-aisiais rengęs protestus drauge su prorusiškais veikėjais iš Latvijos, dabar tapo europarlamentaro Bronio Ropės padėjėju. Jis savo veiklą perkėlė į Europos parlamentą ir per kitą sesiją Strasbūre planuoja kelti Baltarusijos atominės klausimus Europos Komisijos atstovams. Tačiau rengti protesto akcijų neketina.

„Aš tikrai esu pavargęs nuo akcijų ir šiuo metu kiti žmonės tas akcijas daro [...] Tiesiog pasikeitė darbo pobūdis, pasikeitė prioritetai ir mes tą pasipriešinimą darom kitaip“, – aiškina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas.

Tačiau vargu ar žygiai Strasbūre bus veiksmingi. Pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai ketina keturiems mėnesiams stabdyti sankcijas Baltarusijai, jei A. Lukašenka po prezidento rinkimų nesiims represijų. Tai gali reikšti Europos norą su režimu megzti dialogą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"