TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atominis projektas skendi migloje

2014 11 18 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors dabartinė Vyriausybė įpusėjo savo kadenciją, iki šiol ji nesugebėjo pateikti atsakymo, ar bus statoma nauja atominė elektrinė. Regiono partnerės Latvija ir Estija kartoja dalyvausiančios projekte, jeigu jis bus ekonomiškai naudingas. Tačiau įtakingi politikai nepuoselėja vilčių, kad artimiausiu metu Visagine bus pradėti lieti jėgainės pamatai.

Tik pradėjus dirbti Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi įvertinti Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto naudą. Sulaukus ekspertų išvadų nutarta, kad jėgainės projektą reikia plėtoti toliau. Tam buvo numatytos ir papildomos sąlygos, susijusios su regioninių partnerių dalyvavimu projekte, finansinių jo sąlygų pagerinimu ir visuomenės informavimu. Tačiau derybos su Latvija ir Estija stringa.

Dabar Vyriausybė siūlo kurti bendrą regioninių partnerių komitetą, kuriame ir būtų susitarta dėl visų tarpinės projekto bendrovės steigimo sąlygų.

Rūpi saugumas ir kaina

Latvija įsitikinusi, kad nauja jėgainė yra itin svarbi energetinio saugumo požiūriu. Kaip pažymėjo Latvijos premjerės Laimduotos Straujumos atstovė spaudai Dzeina Tamulevica, kaimynai vis dar nori dalyvauti projekte, tačiau būtina atsakyti į iki šiol neišspręstus klausimus. „Latvijai, kaip kaimynei šaliai, aplinkosaugos klausimai yra prioritetiniai. Naujai atominei elektrinei parinkta vieta visai netoli Daugpilio, trečio pagal dydį Latvijos miesto. Tikimės, jog avarijos neįvyks, bet tuo pat metu turime būti tikri, kad mūsų piliečiai bus tinkamai apsaugoti, kad bus numatytos kompensacijos, jei atsirastų toks poreikis“, - L. Straujumos poziciją LŽ perdavė D. Tamulevica.

Latvija taip pat nori būti tikra, jog nauja jėgainė, kaip didelis elektros energijos generavimo objektas, nesukels papildomų problemų dėl Baltijos šalių elektros sistemų prisijungimo prie Vakarų Europos tinklų. Efektyviai veikianti rinka yra viena prielaidų, kad šis didžiulis bendras projektas būtų sėkmingas. „Latvija, kaip ir Estija, turi rimtų ketinimų nuo 2015 metų sausio 1-osios atverti savo elektros energijos rinką namų ūkiams. Tai nelengvas sprendimas, nes tikėtinas mažmeninės kainos padidėjimas. Šiuo požiūriu į naują atominę elektrinę žiūrime kaip į verslo projektą, nes dar vienas kainų augimas būtų jautrus Latvijos namų ūkiams“, - pabrėžė D. Tamulevica.

Estai – lakoniški

Paklausta, kada galima sulaukti tikslaus „taip“ arba „ne“ dėl VAE statybų, D. Tamulevica pažymėjo, kad tai klausimas mūsų šalies politikams. „Leiskite priminti, jog Lietuvos piliečiai referendume pasisakė "prieš“, - pridūrė ji.

Estijos ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministerijos Viešųjų ryšių departamento vadovas Rasmusas Ruuda, atsakydamas į LŽ klausimus, buvo kur kas lakoniškesnis. „Estijos pozicija nesikeičia: dalyvausime projekte, jeigu jis bus ekonomiškai pagrįstas“, - pakartojo R. Ruuda.

Sveria visus „už“ ir „prieš“

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, VAE yra didelis ir sudėtingas projektas, todėl prieš apsisprendžiant dėl jo įgyvendinimo būtina atsakingai pasverti visus pranašumus ir trūkumus.

Kodėl procesas užtruko? Vyriausybės atstovai aiškina, kad susitikęs su partneriais estais ir latviais bei kalbėdamas apie galimybę tęsti VAE projektą, A. Butkevičius sulaukė komentarų, esą ankstesnės Vyriausybės veiklos metais tebuvo pasirašytas dokumentas dėl bendro darbo, tačiau realaus darbo su projektu, įtraukiant partnerius ir derantis, ilgą laiką nebuvo. „Premjeras ne kartą išsakė savo poziciją viešai, kad VAE projektas turi būti regioninis, t. y. sprendimą, ar statyti atominę elektrinę, ar nestatyti, Lietuva privalo priimti kartu su partneriais. Gerinant projekto konkurencingumą buvo gauta siūlymų iš strateginio investuotojo „Hitachi“ ir Japonijos eksporto kredito agentūrų dėl finansavimo sąlygų pagerinimo. Lietuvai pavyko sumažinti projekto finansavimą maždaug 1 mlrd. litų“, - aiškino A. Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Šiuo metu esą siekiama susitarti su Latvija ir Estija dėl konkretaus jų dalyvavimo projekte. Potencialūs investuotojai, susipažinę su VAE projektu, yra nurodę vadinamuosius „atvirus klausimus“. Kai kurie jų sprendžiami tarpvyriausybiniu lygiu - vyksta susitikimai. „Tačiau svarstant kompanijų lygmens atvirus klausimus, nors Vyriausybė ir yra pateikusi savo poziciją bei siūlymus dėl jų sprendimo, didesnės pažangos iki šiol nepavyko pasiekti“, - pridūrė E. Butkutė-Lazdauskienė.

Anot jos, kaip pirmas praktinis veiksmas siūlomas bendras regioninių partnerių komitetas, kurio tikslas būtų - sutarti dėl visų tarpinės projekto bendrovės steigimo sąlygų. Ši įmonė teiktų bendrą investuotojų poziciją atvirais projekto klausimais (derėtųsi su Lietuva dėl projekto aplinkos), vykdytų kitus teisinius ir techninius parengiamuosius projekto darbus.

Liūdna stadija

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad atominis projektas yra „liūdnoje stadijoje“, o jėgainės ateitis skendi miglose. „Kad ji būtų pastatyta, reikia sukurti statančiąją bendrovę. Jos veikloje turi dalyvauti visi partneriai: Lietuva, Latvija, Estija ir kompanija „Hitachi“. Tai, kad tokia įmonė nesukurta, reiškia, jog tarp dalyvių nėra sutarimo“, - pažymėjo jis.

Kad VAE projektas nejuda iš vietos, labiausiai, pasak K. Daukšio, lemia politinės valios trūkumas tiek Lietuvoje, tiek gretimose valstybėse. Nepamiršta ir tai, jog prieš dvejus metus per referendumą mūsų šalies gyventojai pasisakė prieš naujos jėgainės statybas.

Politiko nuomone, Lietuvai būtinas elektros energijos generavimo šaltinis. Esą nė viena Europos valstybė nėra tokia priklausoma nuo išteklių importo kaip Lietuva. „Kuo ilgiau nesutarsime dėl atominės elektrinės statybų, tuo mažiau turėsime galimybių ją pastatyti“, - sakė K. Daukšys.

Ragina nepamiršti lenkų

Buvęs energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas svarstė, kad iki šiol sprendimo dėl VAE nepriėmusi Vyriausybė to nepadarys ir artimiausiu metu: „Matyt, yra supratimas, jog šis projektas Lietuvai naudingas, bet referendumas stabdo Vyriausybės ryžtą priimti sprendimą.“

A. Sekmokas pabrėžė, kokie svarbūs Lietuvai 2016 metai, kai bus baigtos tiesti elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją. Mat tada elektros kainų dinamika turės įtakos galimiems valdžios sprendimams. Be to, apsisprendimą lems ir energetinė situacija regione. „Manau, šie veiksniai po rinkimų į Seimą 2016 metais, tikėtina, lems sprendimus teigiama linkme“, - spėjo jis.

A. Sekmoko teigimu, norint gyventi turtingesnėje valstybėje, pajėgioje mokėti pensijas, socialines išmokas ir atlyginimus, reikia investuoti, ypač į energetiką. Jis įsitikinęs, kad "Hitachi", nors ir trypčiojama vietoje, nesitrauks. Estija, pasak buvusio energetikos ministro, niekada nerodė intereso dalyvauti VAE projekte. Esą estų nuomonė greičiausiai nepasikeitė. Todėl, A. Sekmoko įsitikinimu, kalbant apie regioninę branduolinę jėgainę reikia žiūrėti plačiau, pirmiausia - vėl bandyti į projektą sugrąžinti Lenkiją, galbūt tartis su Švedija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"