TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atpažinti propagandą mokysis jau rudenį

2016 04 13 6:00
Keičiantis geopolitinei situacijai jau nuo kitų mokslo metų per pamokas ir užsiėmimus po jų mokiniai bus supažindinami su propagandos apraiškomis, informacinio karo grėsmėmis. AFP/Scanpix nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skelbiant, kad nuo šio rudens bendrojo lavinimo mokyklose bus atnaujintos lietuvių kalbos, o nuo metų pabaigos – istorijos ir pilietiškumo ugdymo programos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai pabrėžia, jog jaunąją kartą deramai mokyti pilietiškumo jie reikalavo kone ketvirtį amžiaus, todėl apgailestauja, kad ministerija sukluso tik dabar.

Europos vertybių tyrimo duomenimis, tik 23 proc. lietuvių didžiuojasi savo šalimi. Keičiantis geopolitinei situacijai ŠMM, siekdama, kad piliečių, kuriems Lietuva keltų pasididžiavimą, būtų bent 50 proc., apsisprendė tobulinti mokyklų lietuvių kalbos, istorijos ir pilietiškumo pagrindų programas. Todėl jau nuo kitų mokslo metų per pamokas ir užsiėmimus po pamokų bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai bus supažindinami su propagandos apraiškomis, informacinio karo grėsmėmis, o per tai jiems bus skiepijamas tautiškumas ir pilietiškumas.

Istorijos ir pilietiškumo pagrindų ugdymo bendrąsias programas ketinama atnaujinti. Jose bus išskirta priemonių grupė, susijusi su atsparumu propagandai ir informaciniams karams. Užsienio lietuviškoms mokykloms, kaip teigia ŠMM valdininkai, žadama parengti rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą, apimančią ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir Lietuvos istorijos, kultūros mokymą.

Rasa Duobaitė-Bumbulienė./lpkts.lt nuotrauka

Nei vizijos, nei strategijos

Kalbama, kad pasikeitus geopolitinei situacijai ministerijoje šiam tikslui buvo suburta darbo grupė, kurioje drauge su valdininkais dirbo ir šalies nevyriausybinių organizacijų atstovai. Vienos jų – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos – prezidentas Mantas Zakarka pabrėžė jaučiantis apmaudą, jog prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje iki šiol nebuvo nei valstybės mastu sukurtos vizijos, nei strategijos, ką daryti ir kaip pasiekti, kad žmonės užaugtų pilietiški. „Visas pilietiškumo iniciatyvas kėlė vien gyventojai arba nevyriausybinės organizacijos, bet ne valstybė“, – tvirtino M. Zakarka. Jis atkreipė dėmesį, kad pilietiškumas Lietuvoje prisimenamas tik skaudžių pasaulio įvykių fone. „Apie mūsų tautiečių pilietiškumą imta kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje, kai svarstėme, ar lietuviai eitų ginti Tėvynės“, – sakė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas.

M. Zakarka teigė esąs įsitikinęs, kad pilietiškumo ugdymo pradžią duoda šeima. Vaikams ūgtelėjus pilietiškumo ir tautiškumo dvasią jiems labiau nei šalies mokyklos iki šiol įkvėpdavo veikla skautų, ateitininkų, šaulių organizacijose. M. Zakarkos manymu, prie pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo gerokai prisidėjo ir jo vadovaujama organizacija, davusi startą jaunimo iniciatyvai „Misija Sibiras“. „Man pilietiškumas – tai rūpinimasis ne vien savimi, bet ir kitais žmonėmis, aplinka. O to mane išmokė tėvai ir dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje. Todėl šioms jaunimo sąmoningumą ugdančioms organizacijoms valstybė turėtų skirti daugiau lėšų nei iki šiol“, – kalbėjo M. Zakarka.

Reikia pavyzdžio

Lietuvos tėvų forumo atstovo Rygaudo Guogio nuomone, šiuo metu Lietuvos mokyklose tautiškumo ir pilietiškumo ugdymas vyksta formaliai – prieš Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją mokiniams nurodoma eiti į mokyklos aktų salę giedoti Lietuvos himno, bet pagarbos savo valstybei neskiepijama. „Mano supratimu, didžioji dalis atsakomybės ugdant pilietiškumą tenka mokykloms. Juk šiuo metu jas lanko visi, o šeimą, kurios nariams svarbus tautiškumas ir pilietiškumas, turi tik tie, kam pasiseka“, – svarstė R. Guogis. Pasak pašnekovo, visų pirma iš mokyklų vadovų turi būti pareikalauta, kad jų pavaldiniai mokytojai pilietiškumo nuostatas reikštų per visas pamokas. „Kartais pedagogui užtenka pasakyti keletą sakinių, ir jie galbūt įkvėps mylėti šalį“, – vylėsi Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Tačiau į darbo grupę, sudarytą tam, kad būtų pasirengta deramai pilietiškai ir tautiškai ugdyti jaunąją kartą, šią problemą daugybę metų keliančios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovų nepakviesta. Kaip pažymėjo šios sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, politiniai kaliniai ir tremtiniai jau seniai siūlo valstybės institucijoms daugiau dėmesio mokyklose skirti laisvės kovų istorijai ir taip ugdyti mokinių tautiškumą, pilietiškumą bei sąmoningumą.

„Ne vien raginame valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti laisvės kovų istorijos dėstymui mokyklose – šia tema praėjusių metų pabaigoje surengėme ir konferenciją. Į ją kvietėme visos Lietuvos savivaldybių pedagogus istorikus, bet sulaukėme viso labo 60 neabejingų specialistų“, – konstatavo R. Duobaitė-Bumbulienė. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė pabrėžė, kad norėdami išmokyti mokinius būti pilietiškus, tokie visų pirma turi būti patys mokytojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"