TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atpildas pasivijo po 17 metų

2011 04 14 0:00
Devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas A.Jonaitis vakar suimtas teismo salėje.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Pakaunės gyventojui Audriui Jonaičiui tik po 17 metų teks atsakyti už jaunystėje padarytą nusikaltimą. Visą tą laiką jis krūpčiojo nuo kiekvieno beldimo į duris, baimindamasis suėmimo. Kad šis vyras už grotų praleis 9 metus, lėmė anonimo skambutis į televiziją.

Kauno apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį 45-erių ukmergiškio Vyto Kalasausko, dingusio 1993 metų liepos 29 dieną, nužudymo byloje. Jo likimo paslaptis paaiškėjo 2009-ųjų pavasarį, kai į vieną televizijos kriminalinę laidą paskambino anonimas ir įdavė A.Jonaitį. Šis prisipažino iš karto ir netrukus su žurnalistų palyda atvyko į Jonavos rajono policiją.

Organizatorius nusižudė

Apimtas palengvėjimo jausmo, kad pagaliau atsikratė tiek metų jį slėgusios kupros, A.Jonaitis tada pasakojo, jog būdamas 20-ies Romualdui Jurevičiui padėjo atsikratyti prie šio merginos seksualiai priekabiavusio patėvio. R.Jurevičius žadėjo "talkininkui" 2 tūkst. litų atlygį, tačiau pažado netesėjo. 2008 metų rudenį R.Jurevičius nusižudė. Kalbama, kad nužudymą organizavusiam ir po kurio laiko merginos, dėl kurios tai padarė, atstumtam R.Jurevičiui pakriko psichika.

A.Jonaitis teisme tikino visą tą laiką negalėjęs ramiai gyventi. "Todėl dabar, būdamas 38-erių, atrodau kaip pensininkas", - įrodinėjo beveik pusę gyvenimo su sąžine galynėjęsis teisiamasis.

Pamiršo, kur užkasė

V.Kalasauskas buvo nužudytas atsiviliojus jį į Dumsiškių kaimą (Jonavos r.), kur gyveno R.Jurevičiaus brolis Gintaras, neva taisyti sugedusio televizoriaus. Tačiau pateko į R.Jurevičiaus finansuotas išgertuves, po jų buvo nusiviliotas į ūkinį pastatą, o ten V.Kalasauskui iš nugaros ant kaklo buvo užmestas laidas. Po egzekucijos R.Jurevičius išvažiavo. Dauguma puotautojų buvo įsitikinę, kad kartu išvyko ir jo atsivežtas meistras. Tačiau kitą rytą sodybos šeimininką G.Jurevičių pažadino A.Jonaitis ir, nusivedęs į tvartą, parodė "dingusiojo" lavoną. Netrukus jie užsimetė šį ant pečių ir, nunešę gilyn į mišką, užkasė.

Slaptos kapavietės paieškos užtruko ilgiau kaip pusmetį. A.Jonaitis rasti jos per tiek metų apžėlusiame miške nesugebėjo. Nepadėjo ir slepiant auką dalyvavusio G.Jurevičiaus parsigabenimas iš Anglijos pagal Europos arešto orderį. Kaip ir pareigūnų naudotas metalo ieškiklis - žinota, kad nužudytasis palaidotas su rankiniu laikrodžiu. Įminti mįslę padėjo buvusi G.Jurevičiaus žmona, prisiminusi, kurioje vietoje jiedu su broliu buvo iškasę miške duobę "šnapsui varyti". Po kurio laiko ši keistai sumažėjo.

Kodeksai pasikeitė

G.Jurevičių nuo bausmės išgelbėjo senatis. Palaikų išniekinimas Lietuvoje - nesunkus nusikaltimas. Senatis už jį - aštuoneri metai, todėl G.Jurevičius nuo atsakomybės buvo atleistas. A.Jonaitis LŽ teigė tikėjęsis to paties. Esą jam taip tvirtino ir 2009-ųjų pavasarį į duris pabeldę svečiai. Ir A.Jonaičio advokatė bandė įrodinėti, kad pagal įvykio metu galiojusį Baudžiamąjį kodeksą (BK) senatis suėjo dar 2003-iųjų vasarą.

Tačiau teismas, skelbdamas nuosprendį, rėmėsi Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, kad įstatymas dėl senaties taikomas pagal tą BK, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika. O A.Jonaitis buvo teisiamas pagal naująjį, 2000-aisiais priimtą BK, pagal jį senatis už nužudymą - 20, o ne 10 metų.

Sapnas neišsipildė

Išklausyti teismo nuosprendžio A.Jonaitis atėjo su kelionei į "valdiškus namus" paruoštu krepšiu ir prisigėręs raminamųjų vaistų. "Šiąnakt prastai miegojau: sapnavau, kad degė namas, vėliau - kad per avariją nusiverčiau į griovį. Tačiau abiem kartais tiesiog per plauką pavyko išsigelbėti", - pasakojo jis LŽ.

Kas galėjo išduoti jo didžiąją paslaptį, A.Jonaitis teigė nežinąs. Nors teisme paaiškėjo, kad būdamas neblaivus A.Jonaitis apie tai buvo prasitaręs ne vienam asmeniui. Viena iš liudytojų buvo brolių Jurevičių motina. Ši patvirtino girdėjusi teisiamojo ir savo velionio sūnaus ginčą dėl šio negrąžinamos skolos.

Kad V.Kalasausko nužudymą galėjo užsakyti tuometė jo sugyventinė su dukra, įrodyti nepavyko. Nors A.Jonaitis tvirtino, esą taip jam teigęs R.Jurevičius.

Teismas paliko nenagrinėtus ir V.Kalasausko sūnų, perlaidojusių tėvo palaikus, ieškinius, kuriais šie prašė priteisti iš A.Jonaičio po 5 tūkst. litų moralinio atlygio. Konstatuota, kad ieškiniai pateikti nesilaikant įstatymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"