TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsakomybė už referendumą permesta Seimui

2014 02 18 6:00
Z.Vaigauskas: "VRK nusprendė perduoti parašų rinkimo lapus Seimui." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nepatvirtinusi tikslaus referendumui pateiktų parašų skaičiaus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar priėmė jo iniciatoriams palankų sprendimą. Ji konstatavo, kad parašų yra ne mažiau kaip 300 tūkstančių. Tolesnius žingsnius turės žengti Seimas.

Nevienareikšmiškai vertinamo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo iniciatyva vakar galėjo žlugti. Porą valandų posėdžiavusi VRK taip ir neapsisprendė, ką daryti su pustrečio mėnesio tikrintais ir pertikrintais parašais, kuriuos komisijai pristatė iniciatyvinės grupės nariai. Kai VRK nepatvirtino baigiamojo akto, siūlančio galiojančiais pripažinti 300 tūkst. 61 parašą, tolesnis sprendimas pakibo ore.

Už parašų pripažinimą balsavo 6 VRK nariai, prieš - 1, susilaikė - 7. „Mano galva, tolesnis svarstymas negalimas“, - po balsavimo reziumavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Tačiau po gerokai užtrukusios pertraukos susirinkę komisijos nariai dar kartą nutarė balsuoti ir sprendimą priimti be konkrečius skaičius nurodančio patikrinimo akto. 12 VRK narių balsavus už, niekam neprieštaravus ir 3 susilaikius, patvirtinta, kad referendumui pristatyta ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų.

Kreipsis į prokuratūrą

Prie pastato, kuriame dirbo VRK nariai, dar gerokai prieš vakarykščio posėdžio pradžią susirinko referendumo rėmėjai – su vėliavomis ir plakatais. Tačiau jau po valandos jų entuziazmas gerokai nuslopo. Klausimą kuravęs ir dokumentų projektus pristatęs VRK narys liberalas Rokas Stabingis informavo kolegas apie parašų patikrinimo rezultatus. Įstatymo reikalavimus atitinkančiais jis pasiūlė pripažinti 300 tūkst. 61 parašą.

Per paskutinį patikrinimą rašysenos ekspertai išbrokavo 348 parašus, kurie, kaip įtariama, galėjo būti suklastoti. Kai kuriems komisijos nariams kilo abejonių, kad “broko” procentas per mažas, nes praėjusią savaitę buvo minimas kur kas didesnis skaičius. Z.Vaigauskas patikino, kad pateikti skaičiai jam asmeniškai abejonių nekelia. Jis teigė nemanantis, kad rašysenos ekspertės galėjusios patirti kokį nors spaudimą. Tačiau dėl šių parašų VRK vakar nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Gąsdino teismais

Kolegų apsisprendimas netvirtinti pateiktų parašų papiktino ir VRK pirmininką, ir iniciatyvinės grupės atstovus. Z.Vaigauskas komisijos narius perspėjo, kad VRK gali tekti vaikščioti po teismus.

Vienas referendumo priešininkų konservatorius Valdas Benkunskas iškėlė idėją dar kartą perskaičiuoti visus parašus, kad galutinai būtų paneigtos spėlionės dėl galbūt patvirtintų suklastotų ir klaidingų parašų. "Aš pats aktyviai dalyvavau tikrinant parašus ir, mano nuomone, nustatyta tvarka, metodika neatskleidžia tikrosios rinkėjų valios. Mano įsitikinimas - kad tie 300 tūkst. nėra surinkti", - pareiškė V.Benkunskas.

"Kiekvienas komisijos narys savarankiškai sprendė, ar jį įtikino tie skaičiai, ar neįtikino. Susilaikiau todėl, kad referendumo tekstas neatitinka įstatymo reikalavimų", - sakė R.Stabingis.

Žodį tars Seimas

Pagal Referendumo įstatymą VRK, patvirtinusi išvadą, kad parašų pakanka, turi ją teikti Seimui. Šis sesijos metu, artimiausiame posėdyje, privalo svarstyti referendumo paskelbimo datos klausimą. Į posėdį turi būti pakviesti referendumo iniciatyvinės grupės atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo datos turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas pradėtas svarstyti. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavimo paskelbti referendumą tekstas gali neatitikti Konstitucijos, šią išvadą jis turi paskelbti visuomenei. Tačiau išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.

Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.

Paneigtų įsipareigojimus

Konstitucinis Teismas sausį išaiškino, kad, nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostatą, kad žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei. Taip pat norima numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio, nuo šių metų gegužės, draudimas nustos galioti.

Referendumo idėjai nepritaria prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis. Valdančiosios partijos prieš porą savaičių pareiškė netrukdysiančios referendumo iniciatyvai, jei pavyks surinkti reikiamą parašų skaičių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"