TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsakymai dėl skalūnų dujų turi būti aiškūs

2013 02 11 6:00
Seimo narys L.Balsys įsitikinęs, kad skalūnų dujos negarantuotų Lietuvai energetinės nepriklausomybės. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys dėl galimos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos mūsų šalyje įžvelgia daugiau grėsmės nei naudos.

- Skalūnų dujų paieškų planus aktyviai rėmė ankstesnė Vyriausybė. Dabartinis premjeras teigia, jog tam vienbalsiai pritaria ir naujasis ministrų kabinetas. Drauge tikinama, kad bus paisoma vietos gyventojų interesų ir gamtosaugos reikalavimų. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitete nuomonės išsiskyrė, o po parlamento langais protestavo bendruomenių atstovai. Kur slypi susipriešinimo esmė?

- Aplinkos apsaugos komitete išsamiai diskutuota su ekspertais ir bendruomenių atstovais. Po diskusijos komitetas beveik vieningai priėmė rezoliuciją, raginančią stabdyti skalūnų dujų žvalgybos darbus, kol bus aiški bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija, pateiktos Europos Komisijos rekomendacijos. Taip pat sutarėme, kad būtina tobulinti Lietuvos įstatymus, mat pagal turimą teisinę bazę nesame pasirengę atlikti nei žvalgybos, nei gavybos darbų ir įsileisti tokių kompanijų kaip "Chevron". Nuspręsta iš nepriklausomų ekspertų ir bendruomenių atstovų suburti darbo grupę, nes vykdant bet kokius aplinkosaugos projektus, galinčius daryti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, privalome paisyti Orhuso konvencijos. Todėl neaišku, kodėl ministrų kabinetas gali būti toks užtikrintas. Kompetentingų tarptautinių institucijų parengtos mokslinės studijos nepatvirtina darbų patikimumo.

- Kokios įtakos šių gamtinių išteklių gavyba turi aplinkai, gruntiniams vandenims, geologiniams procesams?

- Atliktos mokslinės studijos dar negali pateikti aiškaus atsakymo, ar tai smarkiai veikia aplinką, geriamąjį vandenį ir žmonių sveikatą, nes yra praėję pernelyg mažai laiko. Nuodingosios medžiagos dideliu slėgiu įpurškiamos į žemę, ten dalis jų lieka, o kita dalis pakyla su panaudotu vandeniu. Iki dešimties ar daugiau metų jos gali kilti ir pasiekti gruntinius vandenis. Vokietijoje, kur atlikta nemažai bandomųjų gręžinių, gavus pirminius duomenis kilo nerimas. Dėl to susirūpino ir ES. Prancūzija sustabdė žvalgybos darbus. Tą patį padarė Čekija, Bulgarija, Airija ir kitos šalys. Mūsų padėtis kur kas rimtesnė. Ne visos valstybės gali pasigirti tokiais požeminio geriamojo vandens klodais kaip Lietuva, todėl turime imtis griežtų priemonių ir aiškių politinių sprendimų.

- Ar gyventojus pasiekia objektyvi informacija apie žvalgybos darbus?

- Prie Seimo piketavę žmonės, kaip ir mes, yra susipažinę su Europos Parlamento Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengta studija. Jie nėra tamsuoliai, puikiai žino, kur gali slypėti pavojus. Žinoma, žmonės nori dar aiškesnių atsakymų ir daugiau informacijos. To paties siekiame ir mes. Tačiau visos studijos pateikia tą pačią išvadą, tad privalome į ją įsiklausyti. Negalima stumti vežimo pirma arklio vien dėl to, kad kai kurie politikai susitarė su "Chevron" dar prieš paskelbiant konkursą. Pagal dabartinius įstatymus, kompanija, gavusi leidimą žvalgyti ir pritarimą imtis gavybos, įgyja teisę parduoti mūsų žemės gelmių turtus. Nors Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvos žemės gelmių turtai priklauso tautai, įstatymai leidžia juos parduoti, už tai sumokant mums teisės aktų nustatytą dujų ir naftos išgavimo mokestį. Manau, čia yra didžiausia spraga, jei atmestume visą kitą susirūpinimą. Todėl šie ištekliai greičiausiai negarantuotų mums energetinės nepriklausomybės, nes turėtume juos pirkti iš kitų tiekėjų.

- Už politikų ir organizacijų, besipriešinančių tam, kad "Chevron" ateitų į Lietuvą, kai kas įžvelgia "Gazprom" interesus. Ar nenutiks taip, kad atsisakę skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos dar labiau atitolinsime energetinės nepriklausomybės siekį?

- Ne vien "Gazprom" turėtų būti nepatenkintas dėl to, jog gali būti atrasti skalūnų dujų klodai. Europai dujas taip pat tiekia Norvegija, Kataras. Tačiau šios šalys nuo tokių diskusijų laikosi atokiau. Lietuva gali apsirūpinti energetiniais ištekliais be jokių dujų. Investicijos, siekiančios kelis milijardus litų, kurių dalį atgautume iš ES, galėtų būti nukreiptos į biomasės kogeneracines elektrines. Jos gamintų ir šilumą, ir elektrą. Biomasės turime užtektinai. Tuo pat metu galime sėkmingai plėtoti vėjo ir saulės energetiką. Be to, užmirštamas faktas, kad Lietuva nuo 2016 metų bus visiškai įsitraukusi į Šiaurės šalių elektros biržą. Iš ten gausime tiek elektros energijos, kiek reikės, ir rinkos kaina. Sudėję visus tuos elementus išpildysime energetinės nepriklausomybės siekį nenaudodami jokio iškastinio kuro.

Seimo narį kalbino TADAS VALANČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"