TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atšalę santykiai su Kinija smogė eksportui ir investicijoms

2013 10 04 5:30
B.Vėsaitės teigimu, jau Estijos pavyzdys parodė, kad kinai su tokiais dalykais nejuokauja. LRS nuotrauka

Vyriausybė įdėjo daug pastangų bandydama atverti Lietuvos eksportui milžinišką Kinijos rinką. Jau buvo beveik sutvarkytos kai kurios licencijos, net paruoštos pirmosios pieno miltelių siuntos. Tačiau dėl kai kurių mūsų aukštų politikų neapgalvotų susitikimų su šalyje viešėjusiu Dalai Lama viskas sustabdyta - po Tibeto dvasinio lyderio vizito Kinija nutraukė prekybinius santykius su Lietuva.

Kodėl taip atsitiko? Ar tikrai šis Kinijos žingsnis, sujaukęs labai perspektyvius mūsų eksporto ir kinų investicijų planus, buvo netikėtas?

Laukė geros eksporto galimybės

Maždaug prieš mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo savo kolegų kinų patvirtinimą, kad Lietuva taps sertifikuota valstybe, ir netrukus mūsų maisto perdirbėjai į Kiniją galės vežti savo gaminius. Tikėtasi, kad realus eksportas galbūt prasidės spalio mėnesį. Tačiau taip neįvyko, ir dėl to aukšti mūsų pareigūnai gali kaltinti tik save.

„Dar būdama ūkio ministre su verslininkų delegacija lankiausi Pekine. Prekybos ministerijoje derėjomės dėl pieno miltelių eksporto iš Lietuvos. Tarėmės ir dėl mėsos eksporto, ir dėl kinų investicijų į Kauno laisvąją ekonominę zoną, Logistikos centrą, kuris leistų geriau išnaudoti Klaipėdos uostą. Kinai pastaruoju metu ieško kelių investuoti į Europos Sąjungos šalis ir pirmiausia pasirenka nedideles valstybes kaip savotišką trampliną tolesnėms ir didesnėms investicijoms, todėl Lietuvai buvo susidariusios puikios galimybės plėtoti ekonominius ryšius ir eksportą į šią didžiulę šalį. Jau buvo suderinti sertifikatai eksportuoti pieno miltelius, tačiau po Dalai Lamos vizito į Lietuvą grįžtamųjų sertifikatų patvirtinimo taip ir negavome. Be to, pristabdytos kai kurios planuotos kinų verslininkų investicijos, tarp jų – ir į Kauno laisvąją ekonominę zoną“, - komentuodama susidariusią situaciją, Pekinui nusprendus kuriam laikui apriboti ekonominius ryšius su Lietuva, sakė Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Brangiai kainavęs žingsnis

Po šių įvykių Lietuvos pieno produktų ir mėsos eksportas į Kiniją buvo įšaldytas jam net neprasidėjus. Viena bėda – ne bėda. Kinijos ambasada informavo Lietuvos susisiekimo ministeriją, kad spalį prekybos viceministro Jiango Zengwei vizitas, kurio metu ketinta aptarti galimą bendradarbiavimą susisiekimo srities projektuose, kinų investicijas į Klaipėdos giliavandenio uosto statybą Lietuvoje, neįvyks.

Ministerijoje apsilankę kinų diplomatai atsiprašė dėl tokio savo šalies sprendimo ir pareiškė, kad tai „tik politinė priemonė", reaguojant į Lietuvos oficialių asmenų parodytą dėmesį Kinijos nepripažįstamam Tibeto dvasiniam vadovui Dalai Lamai, oficialių asmenų susitikimus su juo. Taip pat pranešta, kad dėl šių priežasčių daugiau jokių aukšto politinio lygio vizitų mūsų šalyje Kinija šiais metais nebeplanuoja.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Dalai Lama, manau, žengė neapgalvotą žingsnį, kuris padarė nemažai žalos šalies verslui. Kinija paprastai labai jautriai reaguoja į bet kokius veiksmus, keliančius abejonių dėl šalies vientisumo. Šios šalies ambasadorius buvo apie tai perspėjęs, ir aš nežinau, kodėl į tai nebuvo įsiklausyta. Dabar premjerui teks kažkaip švelninti santykius su Kinija, nes visiškai prarasti tokią didžiulę eksporto rinką Lietuvai tikrai būtų negerai“, - sakė B.Vėsaitė. Pasak parlamentarės, jau Estijos pavyzdys parodė, kad kinai su tokiais dalykais nejuokauja. Po kaimynės šalies prezidento susutikimo su Dalai Lama visi Kinijos prekybiniai ryšiai su Estija buvo nutraukti ir įšaldyti vos ne metams.

J.Pankauskas

Buvo sulaukta konkretaus kvietimo

Kinijoje lankęsis ministro pirmininko patarėjas Justas Pankauskas sakė gerai prisimenąs didelį kinų susidomėjimą Lietuvos pieno produktų eksportu. „Liepos mėnesį sulaukėme jau gana konkretaus Kinijos Vyriausybės kvietimo eksportuoti lietuviškus pieno produktus į šios šalies rinką. Mūsų pieno perdirbimo įmonėms tai buvo labai reikšminga žinia. Po šio kinų kvietimo Lietuvos perdirbimo įmonės pačios pradėjo megzti ryšius, derinti eksporto galimybes, apimtį ir kt. Mums buvo svarbu politiškai susitarti dėl tokio eksporto, nes jis ne tik galėjo gerokai padidinti mūsų biudžeto pajamas, bendrąjį šalies produktą, bet ir pagerinti eksporto ir importo balansą, kuris šiuo metu yra neigiamas“, - pasakojo J.Pankauskas.

Premjero patarėjo teigimu, Kinijos ekonominė rinka mums labai svarbi. Šiuo metu Lietuva apie pusę savo produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos valstybes, 37 proc. – į NVS šalis. Ir tik 0,2 proc. viso Lietuvos eksporto tenka Pietryčių Azijos regionui. „Tai labai mažai, todėl atsiradusi galimybė įsilieti į Kinijos milžinišką rinką mus džiugino,- sakė ministro pirmininko patarėjas. - Rusijos rinka - nestabili, eksportas, kaip parodė neseni įvykiai su krovinių patikra jos pasienyje, neretai sunkai prognozuojamas, Europos Sąjunga vis dar apimta recesijos, todėl naujos eksporto rinkos mums tikrai buvo būtinos.“

Tai pripažino ir „Rokiškio pieno“ direktorius, „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Jis tvirtino, kad pieno miltelių eksporto sertifikavimas nebuvo užbaigtas. Tačiau įmonės vadovas nepraranda vilčių, kad po kurio laiko prie šios produkcijos eksporto į Kiniją bus sugrįžta. „Šios šalies rinka – didžiulė, ir tai yra privalumas visiems eksportuotojams, nors problemų ten gabenti savo produkciją nemažai – didelis atstumas, brangus antžeminis transportas, Naujosios Zelandijos konkurencija. Bet jei tokiam eksportui būtų atsivėrusios durys, būtume skaičiavę, svarstę ir galbūt bandę prekiauti su kinais“, - sakė pieno perdirbimo įmonės vadovas.

Nauja rinka nutolo neribotam laikui

Kinijos reakcija į Tibeto dvasinio lyderio vizitą ir Lietuvos aukštų pareigūnų jo priėmimą buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis. Kinai Dalai Lamos ir Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės susitikimą įvardijo oficialiu ir pasipiktinę atšaukė planuotus prekybos viceministro, kitų įtakingų šalies pareigūnų vizitus į Lietuvą. Mūsų eksporto galimybės į šią šalį nutolo neribotam laikui. Tai buvo tiesiai šviesiai pasakyta praėjusią savaitę Kinijos ambasados priėmime, minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 64-ąsias metines.

Ar buvo įmanoma kaip nors galantiškai išsisukti iš šios situacijos? Daugelis Lietuvos žmonių juk simpatizuoja laisvės siekiančiam Tibetui, tremtyje esančiam jos dvasiniam lyderiui, juo labiau kad mes patys ne taip jau seniai išsivadavome iš okupacijos gniaužtų.

„1992 metais Lietuvos Seimas pripažino Kiniją ir Tibetą vientisa valstybe su sostine Pekinu. „Vienos Kinijos" politikos laikosi visos Europos Sąjungos valstybės. Tuo teisiniu aktu ir turime vadovautis tarpusavio santykiuose. Dalai Lamos vizitas buvo privatus, taip jį ir reikėjo vertinti, nesiveliant į oficialius dalykus“, - samprotavo J.Pankauskas.

Eilėje – apie 70 valstybių

Dar pavasarį kinai mus įspėjo: dėl privataus Dalai Lamos vizito mes neprieštaraujame, bet jeigu vyks susitikimai su oficialiais pareigūnais, mes savo santykius su Lietuvą peržiūrėsime. Todėl tai, kas įvyko vėliau, nebuvo netikėta. Mūsų aukščiausi pareigūnai, kurie priėmė Dalai Lamą, puikiai žinojo kinų poziciją ir kas laukia jos nepaisant. Iš pradžių buvo pareikšta bendra pozicija, jog oficialiai mūsų aukščiausi valstybės pareigūnai nesusitiks su Tibeto dvasiniu lyderiu, o po pietų jau pasirodė žinia, kad susitiks, ir tai kai kuriems pareigūnams buvo netikėta.

Rugsėjo viduryje Tibeto dvasiniam lyderiui jau trečią kartą apsilankius Vilniuje, su juo susitiko prezidentė D.Grybauskaitė. Dalai Lama taip pat lankėsi Seime, ten bendravo su parlamento nariais ir visuomenės atstovais.

Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir simpatijas, išpažinti vienokias ar kitokias vertybes, tačiau net ir aukščiausi valstybės pareigūnai privalo paisyti oficialios, įstatymais ir kitokiais teisės aktais įtvirtintos pozicijos. O jeigu ji yra netinkama - imtis iniciatyvos, kad ji būtų pakeista.

„Iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių esame tik trečioji (po Lenkijos ir Čekijos) šalis, kuri buvo pakviesta eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Tai – didelis mūsų derybininkų nuopelnas, nes šiuo metu apie 70 pasaulio valstybių veržiasi į šios šalies rinką norėdami eksportuoti savo produkciją. Visi puikiai žino, kokia gigantiška šios šalies rinka. Kinijai mūsų eksporto atsisakymas nieko nereikštų, nes eilėje parduoti savo produkciją - dešimtys, o mūsų gamintojams - tai didelis ekonominis smūgis“, - sakė ministro pirmininko patarėjas J.Pankauskas.

Atšalę santykiai su Kinija skaudžiai smogė Lietuvos eksportuotojams ir galimoms investicijoms. Kol kas didžiulės Pietų Azijos rinkos mums uždarytos. Anot vieno prakutusio Suvalkijos ūkininko, žvirbliu išskridęs žodis sugrįžo viską niokojančiu jaučiu.

Užsakymo Nr. V-2222

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"