TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsargiai, vaiko rankose - žaisliukas!

2009 03 14 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirkdami žaislus tėvai turi būti labai atidūs. Ne visi žaislai, neįtraukti į pavojingųjų sąrašus, yra nekenksmingi. Šis sąrašas papildomas kasmet. Didžiausią nerimą kelia rinką užplūdę pigūs kiniški žaisliukai.

Pernai Lietuvoje nukentėjo 10 metų berniukas, kuriam tėvai buvo nupirkę žaislinį pistoletą, šaudantį sprogstamosiomis kapsulėmis. Šis žaislas nebuvo laikomas pavojingu, bet nelaimė įvyko. Berniukas pistoletą laikė kišenėje. Nuo kūno šilumos užtaisas sušilo ir sprogo. Vaikui apdegė kojos.

Šis įvykis teismo nepasiekė. Platintojai, susitarę su tėvais, išmokėjo 6 tūkst. litų kompensaciją ir 5 tūkst. litų baudą. Dabar tokiais pistoletais Lietuvoje neprekiaujama.

Rinkoje nuolat pasirodo naujų žaislų, tad nesaugiųjų sąrašas vis papildomas. Informaciją apie žaislus, keliančius vaikams pavojų, Lietuva gauna iš dviejų šaltinių. Tokius sąrašus su žaislų aprašymais ir nuotraukomis atsiunčia Europos Komisija. Žaislų rinka nuolat kontroliuojama visoje Europos Sąjungoje, tikrinama ir Lietuvoje. Tai daro Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (VNPI) prie Ūkio ministerijos.

Dauguma žaislų - kiniški

"Pernai Lietuvoje atlikus laboratorinius tyrimus į nesaugiųjų sąrašą įtraukti 32 tipų žaislai. Už jų pašalinimą iš rinkos ir sunaikinimą atsako patys tiekėjai, o tėvai raginami tokius žaislus grąžinti", - LŽ aiškino VNPI vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė. Tačiau, pasak vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, gali būti, kad visuomenė negauna reikiamos informacijos, kurie žaislai kelia pavojų. Be to, prie kai kurių žaislų privalo būti pridėtos aiškios instrukcijos ar įspėjimai, kaip juos saugiai naudoti, tačiau jų nėra. Arba tos instrukcijos būna ne lietuvių kalba. Tiesa, pažeidimų, kai prie žaislų nepateikiama tinkamų naudojimo ar surinkimo aprašymų, 2008-aisiais užfiksuota palyginti nedaug. Iš tikrintų 1400 tipų žaislų užregistruotas 91 pažeidimas.

Absoliuti dauguma pavojingų žaislų - iš Kinijos. "Kiniški žaislai gerokai pigesni už pagamintus kitose šalyse, todėl nemanau, kad tėvai jų atsisakys. Tačiau juos būtina ypač kruopščiai tikrinti", - LŽ sakė R.Šalaševičiūtė.

Apžiūrėkite, ką perkate

Pirkdami žaisliukus tėvai turi būti labai atidūs, ypač jeigu jais žais jaunesni nei trejų metų mažyliai. Daug ką galima pastebėti jau renkantis prekę. Vaikui geriau nepirkti aštriabriaunio arba smulkių detalių turinčio žaislo. Pavyzdžiui, pernai uždrausta pardavinėti surenkamą garvežį, nes kai kurios jo dalys buvo itin mažos. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ne tik į atskiras, bet ir į pritvirtintas detales. Neseniai nutraukta prie lazdelės pritvirtinto stumiamo drugelio prekyba, nes viena smulki jo detalė buvo lengvai nuplėšiama. Nebus parduodami ir švilpukai, turintys nuimamus kandiklius. "Vaikas, įsidėjęs į burnytę tokį švilpuką, kurio kandiklis labai netvirtai laikosi, gali paspringti", - kalbėjo V.Skrinskienė.

Detalės dydis laboratorijoje tikrinamas paprastai - ji dedama į cilindrinį vamzdelį, tiksliai atitinkantį vaiko gerklytės apimtį. Jei detalė telpa, vadinasi, mažylis gali ją praryti. Toks žaislas pavojingas vaiko sveikatai, todėl jis uždraudžiamas. Neleidžiama prekiauti ir kai kuriais žaislais su siurbtukais, nes baiminamasi, kad mažylis, įsikišęs jį į burną, gali uždusti.

Pavojingi, nors nekelia įtarimų

Nustatyti, ar žaislas kelia pavojų vaiko sveikatai, dažnai galima tik specialiose laboratorijose. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, vadinamųjų ftalatų. Kai kurie jų gali sukelti net vėžį. Nedidelis tam tikrų rūšių ftalatų kiekis nėra pavojingas sveikatai, bet jį viršijus žaislas tampa nuodingas. Pernai Lietuvoje iš 18 tikrintų tokių žaislų 13 neatitiko reikalavimų. Pavyzdžiui, dėl per didelio kiekio ftalatų uždrausta prekiauti kai kuriomis lėlėmis Barbėmis ir 7 tipų guminiais cypsinčiais žaisliukais, skirtais kūdikiams.

Iš pirmo žvilgsnio įtarimo nekelia ir minkštos figūrėlės, tinkamos žaisti vandenyje. Tačiau pernai kelių rūšių tokio tipo žaislai buvo išimti iš apyvartos. Šiuo metu VNPI laboratorijoje atliekami dar 17 figūrėlių bandymai. Vandenyje jos išbrinksta, o patekusios į burną gali net uždusinti vaiką.

Ne kiekvienas tėvas pagalvotų, kad dovanodamas sūnui ar dukrai "Jo-jo" rutuliuką su gumine virvele labai rizikuoja vaiko sveikata ar net gyvybe. "Ištyrę nustatėme, jog sukant tokį "Jo-jo" galima lengvai į jį įsipainioti ir užsispausti kaklą. Nors instrukcijoje buvo parodyta, kaip rutuliukas sukamas virš galvos, tokie žaislai dabar uždrausti", - pasakojo V.Skrinskienė.

Būtinos instrukcijos ir įspėjimai

Instrukcijos privalomos ne visuomet. Jas reikalaujama pridėti tik prie kai kurių tipų žaislų. Kabinamų, funkcinių ir surenkamų žaislų instrukcijos būtinos. Jų taip pat prireikia nupirkus vaikui sūpynes, dviratuką ar žaislinę siuvamąją mašiną. "Kartais jos būna, bet ne lietuvių kalba. Išradingesni tėvai gali žaislą surinkti ir nesinaudodami instrukcija, tačiau reikia žinoti ir tai, kaip jį prižiūrėti", - sakė V.Skrinskienė.

Tokio pobūdžio pažeidimai nėra itin rimti, ypač jei dėl jų niekas nenukenčia. Kur kas griežčiau dera vertinti atvejus, kai prie žaislo nepridedamas įspėjimas, kad jis dėl netinkamo naudojimo gali kelti pavojų. "Pavyzdžiui, parduodant virš kūdikio lovelės kabinamų barškučių rinkinį privalu pridėti įspėjimą, jog vaikui pradėjus ropoti žaislą būtina nuimti, nes mažylis gali jame susipainioti. Tas pat pasakytina ir apie pripučiamus plaukiojimo ratus. Pirkėjus reikia įspėti, kad jie gali būti naudojami tik seklioje vietoje ir tik prižiūrint suaugusiesiems", - pabrėžė V.Skrinskienė.

Ne visi tėvai žino, kad kūdikiams kramtyti skirti žaisliukai turi būti atšaldomi šaldytuve, bet jokiu būdu ne šaldyklėje. Jei pirkėjas dėl to neįspėjamas, fiksuojamas pažeidimas.

Iš rinkos išima platintojai

VNPI, aptikusi pažeidimų ir atlikusi tyrimus, pažeidėjų nebaudžia. Perduoda bylas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Kai jos išanalizuojamos, pažeidėjams skiriamos baudos.

VVTAT Energetikos ir ne maisto prekių bei paslaugų departamento direktorius Edvinas Pabrinkis LŽ teigė, jog tik tiekėjai atsako už tai, kad pavojingi žaislai patenka į rinką. Jie ir baudžiami. Prasižengus pirmą kartą gali tekti sumokėti nuo 500 iki 5 tūkst. litų baudą. Tačiau ji skiriama tik tuo atveju, jei nėra nukentėjusiųjų. Jeigu jų esama, arba pažeidimas jau nebe pirmas, bauda gali siekti ir 40-80 tūkst. litų. Seimui parengtame Produktų saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma didinti maksimalias baudų ribas gamintojams ir platintojams už tai, kad pavojingos medžiagos patenka į rinką. "Mūsų manymu, tam tikrais atvejais baudos yra per mažos, ypač kai pažeidimai daromi sistemingai", - įsitikinęs E.Pabrinkis.

Tarnyba jau keliskart už pažeidimus baudė bendrovę "Viskas už vieną eurą", bet jos vadovai nesiteikė net sumokėti baudų. Tad šiuo metu kelios bylos jau atiduotos antstoliams, kad šie išieškotų baudas. Netrukus jiems bus perduota dar viena byla. "Tai išskirtinis atvejis. Paprastai į antstolius tenka kreiptis itin retai, nes įmonių vadovai dažniausiai sumoka baudas", - LŽ pasakojo E.Pabrinkis ir pridūrė, kad paprastai jie pasirūpina ir tuo, jog žaislai būtų išimti iš prekybos.

Dažniausiai tokie žaislai sunaikinami, bet būna atvejų, kai jie grąžinami tiekėjams. Pavyzdžiui, UAB "Kotryna" savo tiekėjams Kanadoje grąžino siuntą modelino, į plastiliną panašios medžiagos. Pats gaminys buvo geras, tačiau ant jo pakuotės buvo pavaizduoti vaisiai, todėl baimintasi, kad vaikai modelino gali paragauti.

Ne visi žino, kur kreiptis

Pasak R.Šalaševičiūtės, kartais vartotojai ne tik rizikuoja nusipirkti pavojingą prekę, bet ir nežino, kur skųstis ją įsigijus. "Trūksta informacijos. Žmonės žino, kad gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet jiems nė į galvą neateina, jog dėl pavojingos prekės galima paskambinti į inspekciją prie Ūkio ministerijos nemokamu tel. 8 800 55 551", - priminė R.Šalaševičiūtė. Kontrolierės manymu, tokia informacija turėtų būti platinama ne tik per žiniasklaidą, bet ir žaislais prekiaujančiose parduotuvėse - bent jau didžiosiose. Tačiau to neteko matyti nė vienoje prekybos vietoje. Bendrovės "Toy's market" produktų vadybininkė Indra Džoiva LŽ tvirtino, kad tokie skelbimai parduotuvėse viešai nekabinami, bet pardavėjai žodžiu nepatenkintam pirkėjui paaiškina, kur jis gali kreiptis ir skųstis.

Žaislai mūsų krašte įtraukti į negrąžintinų prekių sąrašą. Nusipirkęs vieną ar kitą, po savaitės nebegalėsi pareikšti, kad tau nebepatinka, tarkim, jo spalva. Atgal priimami tik brokuoti ir sveikatai pavojingi žaislai. Brokuotas dažniausiai tiesiog pakeičiamas, o už pavojingą pardavėjas privalo grąžinti pinigus. "Tikrai abejoju, ar visi tėvai žino apie namie turimus nesaugius žaislus ir galimybę ginti savo teises", - teigia R.Šalaševičiūtė.

UAB "Kotryna" žaislų vadybininkė Loreta Burbulienė nelinkusi su tuo sutikti. "Tiems, kurie nusiperka brokuotą ar pavojingą žaislą, be jokių kalbų jį pakeičiame arba grąžiname pinigus. Atėjusieji skųstis dėl smulkmenų, kai nesutinkame priimti prekės, paprastai labai gerai žino, kur kreiptis", - sakė vadybininkė. Ji sutiko tik su tuo, kad informacijos apie pavojingus žaislus gal ir nėra daug. Paaiškėjus, jog žaislai, kuriais buvo prekiaujama, pripažinti pavojingais, pardavėjai prie kasos pakabina skelbimus, kuriuose prašoma grąžinti prekes, bet plačiau tokia informacija neviešinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"