TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsargiai, žuvys!

2010 12 14 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

LŽ ir "Paskutinė instancija", persikėlusi į TV3, - vėl partnerės. Kad ir kiek šertum vilką, vis vien į mišką žiūri. Šį kartą Rūta nėrė į gelmes tiesioginiu požiūriu - ten, kur žuvys po ledu...

Raudonas mėsos gabalas. Parašyta - "lašiša". Tačiau "tai" ne lašiša, o genetiškai modifikuotas padaras, kurį vos atsiradusį skiepijo, augantį šėrė hormonais ir antibiotikais, o prieš paskersdami dar ir nudažė.

Silkės. Jei riebios - bloga žinia. Jei Baltijos - dar blogiau. Beveik garantuotai užterštos dioksinais, kurie sukelia vėžį ir apsigimimus. Jei silpnai sūdytos - tikėtina, jog chemiškai apdorotos nuo parazitų. O mes jas valgome žalias.

Pangasijai... Na čia jau - atskiras atvejis. Tam, kad šios žuvys užaugtų, atsiprašau, kakojo ir chemikalus pylė visi Mekongo upės akvatorijos gyventojai, o amerikiečiai dar pripylė cheminio ginklo.

Tokį šv. Kūčių stalo vaizdą piešia žuvininkas Darius Svirskis. Jo pasakojimas paremtas tyrimais, kurie sukrėtė vartotojus visame pasaulyje, sumažino net lenkų apetitą pangasijams. Bet Lietuvą tos žinios aplenkė dėl mūsų maisto biurokratų apkiautimo, o gal net ir korupcijos.

Už tiesą - mokėk!

"Paskutinės instancijos" žurnalistų komanda netiki savo ausimis. Jeigu D.Svirskis teisus, nusipirkti žuvų, kurios nebūtų užterštos kancerogenais, nebūtų prišertos hormonų ir antibiotikų arba užaugusios ypač užterštuose vandenyse, - užduotis jau ne šeimininkei, bet detektyvui.

Žurnalistai ieško tiesos. Artimiausiame dideliame prekybos centre priperkame žuvų: lašišą, pangasiją, silkių, karpį - visko, ko randame ant prekystalio. Iš viso - 11 mėginių. Tada lekiame į Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, valdišką mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą įstaigą. "Mes imame pinigus", - pareiškia mus prie durų pasitinkanti instituto darbuotoja. Jai visai nerūpi, kad vienas mėginių - karpis - atvyko ne vienas, o su besirangančiu padaru ant kupros.

"Esame tyrėjai, mūsų reikalas - ištirti ir duoti atsakymą. Už tuos tyrimus imame pinigus", - kartoja ponia. Taigi išeina, kad karpis su kirminu yra brangesnis už karpį be kirmino, nes tiesos pradėjęs ieškoti vartotojas dar turės primokėti valdiškai tarnybai, kuri privalo kontroliuoti maisto saugumą. Iš "Paskutinės instancijos" už tyrimą buvo pareikalauta beveik 5000 litų. Karpis tapo auksinis tikra šio žodžio prasme.

Žurnalistė maisto biurokratei po akimis kišo mokslinius tyrimus apie žuvų užterštumą sunkiaisiais metalais, dioksinais, parazitais, hormonais, antibiotikais, tačiau atsakymas buvo vienas: "Tai jau manęs neliečia."

Kuo dažo mėsą?

"Labai įdomu, ar su teptuku dažo, ar su švirkštais? Kokiu būdu dažo?" - aiškiai tyčiodamasis klausinėja žurnalistų Virginijus Gailius, Maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos padalinio viršininkas.

D.Svirskis, kuris pats verčiasi ekologišku žuvų auginimu, pasakoja, kad jam žuvų pašarų pardavėjai lašišų dažų siūlė kartu su palete. Nori - dažai raudoniau, o jei esi estetas - tiesiog lengvai nurausvini.

V.Gailiaus viršininkai Vilniuje - ne tokie slapukai. Jie mums jau raštu patvirtino: "Lašišos šeriamos pašarais, kuriuose yra priedas kantaksantinas, - tam, kad žuvų mėsa įgautų ryškesnę spalvą ir būtų patrauklesnė pirkėjui. Dažas kantaksantinas jau seniai leidžiamas naudoti kaip priedas tam tikrų gyvūnų pašarams gaminti. Didžiausi kantaksantino likučių kiekiai gyvūnuose (naminiai paukščiai, lašišos, upėtakiai) yra nustatyti 2008 m. rugpjūčio 4 d."

Vadinasi, dažoma ne tik žuvų, bet ir gyvulių bei paukščių mėsa! Kodėl? Tam, kad nebegaliotų visi tie požymiai, pagal kuriuos šeimininkės atskiria gerą mėsą nuo pašvinkusios, blogai užaugintos ir kitokiais būdais praradusios prekinę vertę.

D.Svirskis atskleidžia dirbtinai užaugintų lašišų kelią nuo genetikos laboratorijos iki valgytojo. "Lašišai įvedamas menkės genas, kad ji greičiau augtų", - D.Svirskis pasakoja tai, ką išgirdo per žuvininkų konferenciją Norvegijoje. Taip pasiekiama, kad genetiškai modifikuotos lašišos augtų dvigubai greičiau nei jų natūralios sesės. Vos sprindžio dydžio žuviokai skiepijami, paskui šeriami pašarais, kurių pagrindą sudaro nevertingų, įvairiose jūrose pagautų žuvų miltai su priedais. Kai D.Svirskis pamėgino tų pašarų nupirkti, pardavėjas jį įspėjo, kad receptūroje yra antibiotikų.

Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkėliui V.Gailiui tos žinios - lyg dar viena proga pasityčioti iš vartotojo. "Kuo tos lašišos minta? Kokie ten dažai?" - klausiame. "Tai norvegų klauskit", - atsako už valgytojų apsaugą nuo žalingo maisto atsakingas biurokratas. "O ar tos lašišos genetiškai modifikuotos?" - "Prifantazuoti galima visko."

Leido valgyti apnuodytą

Kai V.Gailiui galutinai įkyrėjo žurnalistės klausimai, jis sutiko pateikti faktus. O jie - tokie. Ponas vykdo Baltijos jūroje pagautų žuvų užterštumo monitoringą. Per ataskaitinį laikotarpį jo ištirti 6 mėginiai, nors kasmet Baltijoje mūsiškiai prižvejoja 27 tūkst. tonų įvairių žuvų ir dar 5000 tonų lašišų.

Taigi iš šešių V.Gailiaus mėginių "tik" viename (mūsų žiniomis, dviejuose) rasta nuodų - dioksinų - tiek, kad jie viršijo dosniai nustatytą maksimalią ribą. Kitose, tarkime, lašišose, tarša nuo leistinos maksimalios normos skyrėsi per dvi dešimtąsias.

"Ar tos menkių kepenėlės, kuriose dioksinų buvo dvigubai daugiau nei leistina, išimtos iš prekybos?" - klausiame. "Ne", - sako V.Gailius. "Ar vartotojai buvo įspėti, kad jos yra užterštos?" - teiraujamės. "O kodėl? Mes neprivalome kabinti etikečių", - atsako pareigūnas. "Faktiškai tokios menkių kepenys - nuodingos?" - klausiame. "Taip, taip", - skuba atsakyti duomenis atnešusi V.Gailiaus pavaldinė. Viršininkas ją pataiso: "Kenksmingos, sakyčiau, o ne nuodingos. Kai nuodų suvalgysi - numirsi."

Asta Razmienė iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro jam pritaria. Dioksinai ne - kalio cianidas. Dioksinai sukelia vėžį ir daugybę kitų ligų.

Dr. Gintaras Svecevičius iš Ekologijos instituto pasakoja: "Mūsų kolegos ekotoksikologai iš Švedijos pasiūlė tokią schemą: jūros žuvys neturi būti vartojamos vaikų iki 14 metų maistui. Suaugusieji gali valgyti Baltijos žuvų kartą per savaitę, o pensinio amžiaus žmonėms - nenormuojama. Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje, ir specialistai, remdamiesi toksiškų medžiagų tyrimais žuvyse, padarė tokią išvadą."

Prof. Algirdas Utkus teigia, jog dioksinų poveikis labai gerai išryškėjo po Vietnamo karo, per kurį amerikiečiai dioksinais laistė džiungles, kad nukristų lapai ir būtų matyti kariai. Po kurio laiko Vietname gimė 4000 apsigimusių vaikučių.

Švedai yra nustatę, kad jų šalies žmonės apie 40 proc. visų dioksinų gauna vartodami silkes. "Tai silkes reikia valgyti labai atsargiai?" - klausiame prof. A.Utkaus. "Neabejotinai", - atsako pašnekovas, visą gyvenimą tyrinėjantis Lietuvos vaikų apsigimimų priežastis.

Pangasijai, kurių nėra

Pigūs, skanūs... Tiesiai iš Mekongo, labiausiai užterštos pasaulio upės, kurią supančias džiungles, kaip pasakojo profesorius

A.Utkus, amerikiečiai laistė dioksinais. Na tais, kurie sukelia vėžį ir apsigimimus. Dr. G.Svecevičius iš Ekologijos instituto sako, kad pangasijai - "labai užterštos žuvys. Jos auginamos naudojant hormonus, o užšaldomos tos pačios užterštos upės vandenyje".

Tačiau dar nuostabesni už ledo luituose užšaldytus yra atvėsinti, kitaip - švieži pangasijai. Įsivaizduokite: užaugina Vietname, darinėja, tada sukrauna ant ledo ir štai jie, nepraėjus nė mėnesiui, - šviežut šviežutėliai prekybos centruose bei turguose... Ir galiojimo laikas rekordinis - dvi savaitės nuo įvežimo į šalį.

Superžuvys ar superchemija? D.Svirskis sako, kad karpių filė ant ledo gali išbūti tik 72 valandas. "Ten ne tik sunkieji metalai, bet ir pesticidai, ir hormonai", - sako savo tyrimą atlikę Ekologijos instituto mokslininkai.

"O kas čia blogo?" - apie stebuklingą atvėsintų pangasijų gebėjimą nesušvinkti mano V.Gailius. Blogai tai, kad, V.Gailiaus viršininkų raštišku tvirtinimu, atvėsintų pangasijų Lietuvos rinkoje apskritai nėra. "Niekas neimportuoja", - parašė "Paskutinei instancijai" Maisto ir veterinarijos tarnybos valdininkai. Kas tuomet guli prekybos centrų vitrinose?

Kaip valgyti?

Profesorius A.Utkus aiškina, kad ypač baisios yra sunkiųjų metalų, gaunamų su maistu, pasekmės. Gyvsidabriu apnuodytą maistą valgiusioms mamoms gimsta kūdikiai, turintys pažeistą centrinę nervų sistemą, mažą galvos apimtį, sutrinka ir jų protinė veikla. Nuo švino vaikams būna psichikos ir neurologinių sutrikimų.

Žuvys sunkiųjų metalų sukaupia ypač gausiai. Galina Garnaga, Klaipėdos jūrinių tyrimų departamento skyriaus vedėja, tyrinėja prie mūsų krantų sugaunamas žuvis ir teigia, jog sunkiųjų metalų, kaip rodo tyrimai, žuvyse aptinkama keliskart daugiau, nei leidžia aplinkos kokybės standartai. "Plekšnėse gyvsidabrio randama iki 3 kartų daugiau, nei nustato aplinkos kokybės standartai", - pabrėžia G.Garnaga. Menkėse tyrėja aptiko gyvsidabrio dukart daugiau negu leistina.

Taigi, ką daryti? Gal visai nevalgyti žuvų? A.Razmienė aiškina, kad valgyti reikia, bet labai apdairiai. Daugiausia teršalų sukaupia plėšrios žuvys, todėl jas reikia rinktis kuo jaunesnes, mažesnes ir neriebias, nes sunkiųjų metalų junginiai bei dioksinai kaip tik ir kaupiasi taukuose.

D.Svirskis pataria nevalgyti perpildytuose prekybos centrų akvariumuose nukankintų karpių. Jei apdaužyti, jei plaukioja greta kolegų, kurie jau aukštyn pilvais plūduriuoja, vadinasi, yra kankinami streso, nuo kurio "pakinta žuvienos struktūra, ji parūgštėja ir karpyje, dar gyvame, apsigyvena bakterijos". D.Svirskis pataria: "Nusipirktą gyvą žuvį reikia iškart dėti į šaldiklį - tada ji ramiai užmigs."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"