TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsargos karininkų butų klausimas keliasi į Seimą

2016 03 07 6:00
pixabay.com nuotrauka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas rengia įstatymų pataisas, užtikrinsiančias, kad grupė Lietuvos kariuomenės kūrėjų, Nepriklausomybės pradžioje gavusių garantijas, jog po tarnybos galės likti jiems skirtuose butuose, bet dabar verčiamų išsikraustyti, nebus išmesti į gatvę.

„Kitokiu lygmeniu nei keičiant įstatymus šios problemos, manau, nebeįmanoma išspręsti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Paulauskas.

Kaip žinia, grėsmė atsidurti gatvėje po dešimtmečių tarnybos Lietuvai metų yra kilusi maždaug šimtui atsargos karininkų – Nepriklausomos kariuomenės kūrėjų. Turto bankas jau kuris laikas pardavinėja Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perduotus butus, daugelyje kurių vis dar glaudžiasi atsargos karininkai. Jiems nurodoma išsikraustyti, o anksčiau įstatymais jiems garantuotą pastogę – išsipirkti bendra tvarka rinkos kainomis.

Įsigyti galimybių neturi

Kaip sakė vienas iš tokioje situacijoje atsidūrusių karininkų – atsargos kapitonas Jonas Jurkonis, kariuomenės kūrimo metu dirbęs Transportavimo tarnyboje, rūpinęsis sovietinės armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, vadovavęs Ginkluotos palydos būriui, buvęs Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams, – net pradinė aukcione siūlomų butų kaina, o Vilniuje ji siekia maždaug 49 tūkst. eurų už itin prastos kokybės kelių kambarių būstus monolitiniuose daugiabučiuose, jam – neįkandama.

„Šiuo metu gyvenu iš užsitarnautos 226 eurų pensijos, neturiu jokių santaupų, jokio turto. KAM siūlymai butą išsipirkti aukcione – tai pasityčiojimas. Mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla – buvome ne „biznieriai“, o kariškiai“, – sakė jis.

Kelios išeitys

Parlamentaro A. Paulausko manymu, spręsti atsargos karininkų būstų problemą galima dviem būdais. Svarstoma, kad šiuo metu tarnybiniuose butuose tebegyvenantiems atsargos karininkams galima būtų atkurti anksčiau galiojusią teisė juos privatizuoti.

„Tiesa, taip gal pažeistume lygybės principą, nes dalis žmonių, pakeitus įstatymus, iš tarnybinių butų išsikraustė. Juk apie tai ir buvo kalbama: esą jie turi turto, prabangius butus, namus, o tarnybinius būstus laiko vos ne savo malonumui. Bet štai ir praėjusios savaitės pabaigoje į mane kreipėsi moteris, kariuomenėje dešimt metų tarnavusi seržante, o dabar dirbanti Lietuvos Karo akademijoje. Ji sakė, kad tikrai neįpirks tarnybinio buto, kuriame dabar gyvena, rinkos kaina. Moteris, kuriai tuoj bus 60 metų, sakė, kad jeigu jai bus liepta išsikraustyti, keliaus tiesiai į gatvę – kito pasirinkimo neturi“, – aiškino A. Paulauskas.

Kitas variantas, parlamentaro teigimu, – priimti įstatymo pataisą, numatančią, kad tarnybiniuose butuose Nepriklausomybės pradžioje tarnavę atsargos karininkai galėtų likti iki gyvos galvos.

„Kol kas dar renku informaciją, noriu išsamiai pasirengti problemos aptarimui Seime. Tikiuosi, pavyks projektą pristatyti dar Seimo pavasario sesijoje. Mano manymu, su atsargos karininkais buvo pasielgta neteisingai“, – sakė A. Paulauskas.

Leido privatizuoti

Iniciatyvas peržiūrėti šiuo metu egzistuojančias teisės normas, panaikinusias atsargos karininkų teisę į tarnybinius butus, skatina ir tai, jog anksčiau daliai karininkų privatizuoti tarnybines patalpas buvo leista. 1996 metais grupei karinių oro pajėgų (KOP) karininkų krašto apsaugo ministro įsakymu buvo suteikta teisė privatizuoti buvusį Kauno 2-osios statybininkų mokyklos bendrabutį, paverstą tarnybiniais butais. Kaip matyti iš to meto sutarčių, 2–4 kambarių butai 21 karininkui buvo parduoti už 900–1500 litų (260–435 eurus).

Garantiją, kad baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjams suteikė 1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, numatęs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokia pati nuostata atsispindėjo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime. „Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš Krašto apsaugos ministerijos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų“, – buvo numatyta šiame teisės akte.

Tvarka pasikeitė

Nuo 2000-ųjų šiems žmonėms įsakmiai nurodoma kraustytis į gatvę. Tiesa, dar 2003-iaisiais, Krašto apsaugos ministerijai vadovaujant Linui Linkevičiui, buvo konstatuota, kad iškeldinti šiuos žmones problemiška.

„Butai jiems buvo suteikti iki įsigaliojant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui ir dar tebegaliojant senajam Civiliniam kodeksui, kuriame buvo numatyta sąlyga, kad asmenį, jam išėjus į pensiją, galima iškeldinti iš tarnybinio buto tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą. Todėl šiandien šių asmenų iškeldinimas pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą“, – tuo metu rašyta oficialiuose ministerijos dokumentuose.

Vis dėlto 2009-aisiais, Krašto apsaugos ministerijai vadovaujanti Rasai Juknevičienei, buvo apsispręsta įstatymus taikyti atgaline data – ministerija paskelbė atsisakanti tarnybinių butų fondo. R. Juknevičienės pėdomis pasekė ir dabartinis ministras Juozas Olekas: jo vadovaujama Krašto apsaugos ministerija tvirtina, esą galimybės likti tarnybiniuose butuose tarnybą baigusiems karininkams nenumato šiuo metu galiojantys įstatymai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"