TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsiradę KGB dokumentai sukėlė sumaištį

2006 09 22 0:00
Socialliberalė Nijolė Steiblienė vakar Seimo archyve domėjosi, kokie Aukščiausiosios Tarybos komisijos dokumentai ten saugomi.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Detektyvinę istoriją primena ne tik Liustracijos komisiją pasiekusių svarbių dokumentų atsiradimo aplinkybės, bet ir vienas kitam prieštaraujantys liudytojų pasakojimai

Liustracijos komisijos vadovės Dalios Kuodytės pranešimas apie gautus KGB dokumentų maišus politiniuose sluoksniuose prilygo sprogimui. Seimo Naujosios sąjungos frakcija skubiai pakvietė Kuodytę pasikalbėti. Premjeras Gediminas Kirkilas paprašė Teisingumo ministerijos išsiaiškinti, kaip komisiją pasiekė maždaug prieš keturiolika metų dingusi archyvinė medžiaga.

Kaip LŽ rašė, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, Liustracijos komisijos pirmininkė Kuodytė trečiadienį pranešė, kad komisija gavo Aukščiausioje Taryboje 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinę medžiagą. Ši komisija dar vadinama Balio Gajausko komisija, nes šis Aukščiausiosios Tarybos deputatas jai vadovavo.

Pasak Liustracijos komisijos vadovės, dešimtyje dėžių ir dvidešimtyje maišų sudėta vertinga medžiaga - kelių šimtų žmonių prisipažinimai dėl bendradarbiavimo su KGB, rašyti tuometinei komisijai, ten taip pat yra agentūrinių ir operatyvinių bylų. Kaip vakar per susitikimą su Naujosios sąjungos frakcija patikslino Kuodytė, ją pasiekusiose bylose yra dokumentų originalai, o prisipažinimo laiškai - kopijos. Kur galėtų būti originalai, pareigūnė tvirtino nežinanti.

Liustracijos komisijos vadovė kategoriškai atsisakė nurodyti, kas jai atnešė minėtą medžiagą. Ji teigė tų žmonių nenurodysianti net prokurorams, jeigu šie teirautųsi. "Viena vertus, man norisi primušti tuos žmones, kurie šitaip elgėsi (pavogė svarbius dokumentus - aut.), kita vertus, pabučiuoti, kad į krosnį visko nesukišo", - sakė Kuodytė.

Ji garantavo, kad nė vienas ją pasiekęs dokumentas nebus paviešintas ar panaudotas politinėms kovoms. "Visas bylas jau perdaviau Ypatingojo archyvo direktoriui. Ten dokumentus, kaip ir priklauso, patikrins ekspertai bei įtrauks į fondus", - sakė pareigūnė. Prisipažinimų kopijas ir darbo grupės užrašus šiandien turėtų perimti Valstybės saugumo departamento pareigūnai, talkinantys Liustracijos komisijai.

Kuodytė patvirtino mananti, kad jai atnešti dokumentai turėjo būti paimti iš Gajausko komisijos. Tačiau Gajauskas ir tuometinis jo pavaduotojas Kazimieras Motieka neigė, kad komisija iš viso turėjo agentūrinių ar operatyvinių bylų.

"Man reikėtų pamatyti tą medžiagą, kas ten yra. Reikia išsiaiškinti. Visa mūsų komisijos medžiaga buvo perduota į parlamento archyvus pagal tuomet galiojusias taisykles", - tikino Gajauskas.

Tą patį LŽ tvirtino ir Motieka. Anot jo, tuometinė komisija KGB veiklai tirti nagrinėjo vos keletą bylų. Motiekos teigimu, komisijos nariai dalyvavo priimant KGB archyvus rajonuose, tačiau visi surinkti dokumentai buvo vežami į Vilnių, į KGB rūmus, kur tuo metu buvo Ypatingasis archyvas. "Pats dalyvavau priimant KGB archyvą Kaune. Mes tuomet irgi krovėme į maišus. Per dvi dienas prikrovėme apie 100-150 maišų, visą sunkvežimį ginklų, - prisiminimais dalijosi signataras. - Tačiau kiekvienas maišas buvo antspauduotas, aprašytas - iš kur paimta, kas paimta. Ten buvo ir agentūrinių bylų. Ta medžiaga į Aukščiausiąją Tarybą nepakliuvo, viską gabenome į KGB rūmus".

Tačiau Motieka ir Gajauskas skirtingai kalbėjo apie žmonių jiems rašytus prisipažinimo laiškus. Gajauskas tvirtino tokių laiškų nematęs, jų esą neturėjusi ir komisija.

Motieka prisipažino sulaukęs kelių šimtų piliečių laiškų, kuriuose jie pranešė buvę slapti KGB bendradarbiai. "Žmonės labai aktyviai atsiliepė į Aukščiausiosios Tarybos raginimą prisipažinti tiems, kurie bendradarbiavo su KGB. Jeigu jie nebuvo padarę kokio nors nusikaltimo, visiems garantuotas slaptumas. Pats esu gavęs keletą šimtų laiškų, žinau, kad ir kiti buvo gavę, - pasakojo buvęs komisijos KGB veiklai tirti vicepirmininkas. - Iš pradžių tie laiškai buvo pas tuos, kam jie buvo adresuoti, o vėliau visus surinkome ir atidavėme komisijai, t.y. jos pirmininkui Gajauskui. Komisijos archyvas turi būti Seime". Motieka tvirtino pamenąs net kelių laiškų autorių pavardes.

Kas saugoma parlamento archyve, vakar domėjosi socialliberalė Nijolė Steiblienė. LŽ ji sakė ten teradusi 63-is komisijos perduotas bylas. Jose - komisijos posėdžių protokolai, Aukščiausiosios Tarybos ir rajonų bei miestų tarybų deputatų anketos dėl bendradarbiavimo su SSRS slaptosios tarnybomis. Seimo archyve taip pat guli bylos, kurias Gajausko komisija nagrinėjo - tai medžiaga dėl Kazimieros Prunskienės, Vladimiro Beriozovo ir Jokūbo Minkevičiaus mandatų patikrinimo. "Jokių laiškų su prisipažinimais ten nėra", - stebėjosi Steiblienė.

Nors akivaizdu, kad Liustracijos komisijai grąžinti anksčiau iš archyvo pavogti dokumentai, Generalinė prokuratūra kol kas neketina pradėti ikiteisminio tyrimo. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, tam nėra pagrindo. "Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar šie duomenys sudaro valstybės paslaptį", - sakė Jasaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"