TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsirado tikroji Kristaus ranka

2010 07 31 0:00
Kristaus skulptūros ranka beveik 50 metų stovėjo sostinės paveldosaugininkų kabinetuose, tačiau dabar niekas negali pasakyti, iš kur ji atsirado.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieš beveik 50 metų dingusios unikalios Kristaus skulptūros ranka ilgus dešimtmečius puošė sostinės valdininkų kabinetus. Ji galbūt toliau būtų likusi niekam nežinoma interjero detalė, jei ne pastabus "Lietuvos žinių" skaitytojas.

Po LŽ straipsnio "Detektyvas: kur buvo dingę Adomas ir Ieva", publikuoto praėjusią savaitę, netikėtai paaiškėjo, kad yra išlikusi restauruojamos Kristaus skulptūros ranka.

Kai Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai jau buvo bebaigiantys tvarkyti prieš kelerius metus po Vilniaus universiteto istorijos fakulteto laiptais rastą Kristaus skulptūrą (vietoj nežinia kada nutrauktos ir dingusios rankos išdrožė naują), atsirado autentiška ranka.

Atpažino iš nuotraukos

Restauratorei Laimai Kruopaitei paskambino LŽ skaitytojas. Jis iš skulptūros nuotraukos laikraštyje spėjo žinantis, kur yra tikroji Kristaus ranka. "Nebuvau 100 proc. įsitikinęs, tačiau domiuosi senienomis, tokius dalykus pastebiu. Esu projektų vadovas, tad man dažnai tenka lankytis sostinės merijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje. Ten matydavau ant spintos pastatytą medinę ranką. Klausdavau darbuotojų, iš kur ji. Niekas nežinojo, tik sakė, ranka čia jau senokai", - LŽ pasakojo Eduardas Pajarskas.

Jo spėjimu, restauratorė L.Kruopaitė iškart nepatikėjo, bet smalsumo vedama nuvyko į meriją. "Apstulbau! Tai tikrai buvo mūsų restauruojamos Vilniaus Kalvarijų 27-osios Kryžiaus Kelio stoties skulptūros "Jėzus parpuolęs antrą kartą po kryžiumi" ranka, - pasakojo ji. - Skulptūros buvo išsprogdintos dar 1962 metais. Šiuo metu visos atkurtos, o minėtoji - vienintelė išlikusi autentiška. Rugsėjo 11 dieną planuojama jas visas pastatyti Vilniaus Kalvarijose, įkurtose dar XVII amžiuje. Koplyčią, kurioje stovės ši restauruota kryžių laikanti parpuolusio Kristaus skulptūra, fundavo neseniai mirusio architekto Dano Rusecko šeima. Jis taip pat labai domėjosi skulptūros istorija, ieškojo dingusios rankos."

Skubės sutvarkyti

Kai vakar sostinės merijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas skulptūros dalį grąžino tikrajam savininkui - Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonui Virgilijui Česnulevičiui, o šis iškart atvežė restauratoriams, L.Kruopaitė LŽ sakė: "Labai keistas jausmas. Žiūrime ir negalime patikėti savo akimis: iš senos ir prastos kokybės nuotraukos mūsų atkurtoji dalis ir atsiradusioji - tokios pačios formos, vienas su vienu. Tik gal šiek tiek skiriasi drabužio klostės." Restauratorė stebėjosi ir džiaugėsi, kad LŽ dėka lyg dėlionėje susijungė trūkstamos detalės. "Matyt, kažkieno ranka viską vedžiojo, kad taip įvyko", - sakė ji.

Atsiradusioji ranka yra be pirštų. Jie bus "pasiskolinti" iš skulptoriaus Alfonso Šiaulio jau išdrožtos rankos. Ir kryžių teks padaryti naują. "Bet tai nieko tokio, kryžiai dažnai būdavo keičiami. Dirbsime dienom ir naktim, kad tik suspėtume baigti laiku", - tikino restauratoriai.

Pastabiajam skaitytojui E.Pajarskui po šios sėkmingai pasibaigusios istorijos kilo mintis apie internetinį puslapį, į kurį žmonės galėtų siųsti nufotografuotas įvairių meno kūrinių detales - gal bus galima taip sudėlioti ne vieną suniokotą ir išbarstytą meno kūrinį.

Lyg talismanas

V.Karčiauskas po netikėto atradimo puolė skambinti visiems anksčiau Kultūros paveldo skyriuje dirbusiems žmonėms - gal jie žiną, kokiomis aplinkybėmis Kristaus ranka atsirado skyriuje. Tačiau niekas negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie rankos kilmę. "Persikraustant visada ji būdavo pergabenama kaip koks talismanas. Aš taip pat ją paveldėjau, - sakė V.Karčiauskas. - Žinojau tik, kad šią ranką labai saugojo dar sovietmečiu Istorijos ir kultūros paminklų inspekcijos vadovu dirbęs Juozas Stasiulaitis. Kaip ir iš kur jis ją gavo, nežinome. Matyt, tuo metu J.Stasiulaitis ir negalėjo niekam viešai pasakoti. Tačiau iš to, kad ranka keliaudavo iš kabineto į kabinetą, jai buvo padarytas specialus stovelis, galima spėti, kad pats J.Stasiulaitis žinojo, kieno tai ranka, ir su ja pagarbiai elgėsi."

V.Karčiauskas prisiminė, kad anksčiau šią skulptūros dalį visi vadino "geležine J.Stasiulaičio ranka", mat inspektorius buvo labai griežtas, principingas paveldosaugininkas. Su juo visiems architektams reikėdavo derinti projektus, jis niekam nedarydavo jokių nuolaidų, tad jo saugotai rankai ir prigijo toks pavadinimas.

"Kai J.Stasiulaitį atleido iš darbo (apie 1990 metus), atvykę muziejininkai iš jo kabineto išsivežė daug ką - žvakides, skulptūrėles, o šitą ranką paliko, - stebėjosi V.Karčiauskas. - Gal tada jis buvo ją paslėpęs?"

Kol kas nežinoma, kaip ranka nukeliavo kitur nei pati skulptūra. "Gal ranką nutraukė norėdami Kristui iš rankų išplėšti kryžių ir numetė kur nors į krūmus? - svarstė V.Karčiauskas. - Juk tada su skulptūromis elgėsi labai barbariškai. Nuostabu, kad viskas išliko ir dabar taip stebuklingai susidėliojo į vieną visumą."

Skulptūros ranką iš ankstesnių vadovų paveldėjęs V.Karčiauskas abejoja, ar pavyks išsiaiškinti, kaip ji pas juos buvo atkeliavusi. "Ją saugojęs J.Stasiulaitis buvo labai nekalbus, kuklus, tad vargu ar kam apie tai yra pasigyręs, - sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas. - Su J.Stasiulaičiu man teko dirbti. Beje, jis buvo vienas Katedros lobyno atradėjų, tačiau apie tai irgi tylėdavęs."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"