Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Atsisako nenustatytos apimties darbo sutarčių

 
2016 11 03 11:16
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimui prieš antrąjį rinkimų turą dėl balsų trūkumo nepavykus patobulinti nuo kitų metų sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį priėmė kelias pataisas.

Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, o susilaikė 4 parlamentarai.

Pakeitimai priimti atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės Darbo kodekso veto nurodytas pastabas. Tada parlamentarai nutarė veto atmesti, bet pagal prezidentės siūlymus teikti pataisas ir patobulinti kodeksą. Seimas priėmė pakeitimus dėl šešių prezidentės pastabų, o dar į 13 kol kas neatsižvelgė.

Viena svarbiausių pataisų – nenustatytos apimties darbo sutarčių rūšių atsisakymas. Taip pat pritarta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos siūlymui nustatyti, kad abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai.

Seimas taip pat grąžino į kodeksą nuostatą, kad papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą vienoje darbovietėje skyrimo tvarką ir toliau nustatytų Vyriausybė, o ne būtų dėl to tariamasi kolektyvinėse sutartyse, nes jų šalies įmonėse ir įstaigose yra sudaryta labai nedaug.

Seimas nustatė, kad nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, kai darbuotojui dėl prastovos atlyginimas nemokamas du mėnesius, kai jis sulaukia senatvės pensijos amžius, darbdavys išmokėtų darbuotojui ne vieno, o dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.

Darbdaviai įpareigoti vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų auginantiems darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą su jais pranešti prieš tris, o ne prieš vieną mėnesį, kaip numatyta iki šiol. Jei tokie darbuotojai dirbtų trumpiau nei vienerius metus, apie sutarties nutraukimą reikėtų pranešti prieš šešias savaites (dabar 2 savaitės).

Seimas į kodeksą grąžino nuostatą, kad švenčių dienų išvakarėse dienos trukmė sutrumpinama valanda. Darbdavius Seimas įpareigojo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo darbą pagal jo ir darbdavio susitarimą dėl papildomo darbo.

Suteikiant kasmetines atostogas pirmenybę darbdavys turės teikti darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką ne iki 10, kaip dabar yra numatyta naujajame kodekse, o iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, būtų suteikiamos 25, o ne 20, kaip dabar yra nustatyta naujajame kodekse, darbo dienų kasmetinės atostogos.

Seimas taip pat nustatė, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė siūlysiąs pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. Anot jo, per pusmetį Darbo kodeksą iš naujo turės apsvarstyti Trišalė taryba. R.Karbauskis taip pat neatmetė galimybės, kad bus atidėtas viso įstatymų paketo, vadinamo socialiniu modeliu, įsigaliojimas.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę kritikavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų pasisakymus dėl būtinybės atšaukti šios kadencijos valdančiųjų priimtą naują Darbo kodeksą, sakydamas, kad „tie žmonės nėra susipažinę su Darbo kodeksu „, tačiau neatskleidė, ar tai, jo nuomone, gali būti rimčiausia kliūtis derybose. Pasak A.Butkevičiaus, pagal Pasaulio ekonomikos tyrimą Lietuva pagal darbo santykių lankstumą ir talentų pritraukimą nepatenka į valstybių šimtuką ir šaliai, anot jo, Darbo kodeksas yra būtinas siekiant patrauklumo investuotojams ir norint bent jau pasivyti kaimyninę Estiją.

R.Skyrienė: Seimas siunčia blogą signalą verslui

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sako, kad Seimo sprendimas taisyti naująjį Darbo kodeksą siunčia blogą signalą Lietuvos ir užsienio verslui.

„Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo įmonių atstovų apklausos aiškiai nurodo, kad politinis nestabilumas yra vienas kertinių veiksnių, mažinančių šalies patrauklumą investuotojams. Neapibrėžtumą dėl Seimo rinkimų ir besikeičiančios valdžios toliau didina ir šis, darbą baigiantis Seimas, keisdamas nespėjusį įsigalioti įstatymą. Toks nenuoseklus politikų elgesys yra dar vienas rimtas signalas vietos ir tarptautinei investuotojų bendruomenei, teikiančiai pirmenybę toms šalims, kur teisinės aplinkos pokyčiai yra prognozuojami ir nevykdomi stichiškai“, – pranešime spaudai sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Pasak jos kritiškai vertintinas Seimo sprendimas atsisakyti nenustatytos darbo apimties sutarčių liudija nenorą pripažinti darbo rinkoje vykstančius pokyčius ir įteisinti lankstesnį darbo santykių reguliavimą.

„Belieka tikėtis, kad naujos sudėties parlamentas elgsis nuosekliai ir leis įsigalioti šiam, tegu ir apkarpytam, bet vis tiek gerokai pažangesniam Darbo kodeksui“, − teigia R.Skyrienė.

D. Gybauskaitė: turi būti taisomas toliau

„Seimas pritarė daugiau nei trečdaliui mano pasiūlymų, kuriuos teikiau vetuodama „buldozeriu“ priimtą naująjį Darbo kodeksą. Juos pasirašysiu. Tačiau tai tik pirmas žingsnis ir tik dalinis kodekso pataisymas. Lieka neišspręsta dar eilė socialiniam žmonių saugumui svarbių klausimų, todėl Darbo kodeksas turi būti taisomas toliau“, – ketvirtadienį sakė šalies vadovė. Jos komentarą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"