TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsisakyti referendumo idėjos kauniečiai neketina

2013 08 06 6:00
Z.Vaigauskas pastebi, kad artėjant Europos Parlamento rinkimams vakarykštė iniciatyva bus tik pirmoji kregždė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vakar atsisakė įregistruoti iniciatyvinę grupę, pasišovusią surinkti parašus referendumui dėl informacijos apie homoseksualus sklaidos ribojimo. Tačiau sumanymo autoriai, padarę kai kurias korekcijas, vėl pasiryžę belstis į VRK duris.

Iniciatyvos surengti referendumą, kuriame tautos būtų atsiklausta, ar ši sutinka, kad visa informacija, susijusi su homoseksualizmo propagavimu, visuomenės informavimo priemonėse būtų skelbiama tik nuo 22 valandos, ėmėsi grupė kauniečių politikų. Tačiau jų išsakyti argumentai vakar VRK narių neįtikino, todėl šie neleido žengti net pirmojo žingsnio referendumo link. Už iniciatyvinės grupės registravimą balsavo 4 komisijos nariai, 5 buvo prieš, 2 - susilaikė. Atsisakyti savo sumanymo kauniečiai tikina neketinantys.

Pažeistų Konstituciją

Siūlomą referendumo formuluotę ypač kritikavo Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, nurodydamas, kad nuostata dėl informacijos, susijusios su homoseksualumu, ribojimo būtų diskriminacinė, prieštarautų pagrindiniams šalies įstatymui bei tarptautinėms konvencijoms. Konstitucija numato, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Skeptiškai referendumo iniciatyvą įvertinę VRK nariai kartu atkreipė dėmesį, kad egzistuojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nurodo kitokį tam tikros informacijos pateikimo laiką. Pagal jį indeksu N-14 pažymėtą informaciją galima transliuoti nuo 21 val., o indeksu S – nuo 23 valandos.

Sumanymo neatsisako

Iniciatyvinės grupės lyderis Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Labanauskas dėl laiko nesiginčijo ir sutiko, kad draudimą galima būtų pavėlinti. Tačiau kitos teisininkų pastabos jam pasirodė subjektyvios. VRK sprendimą kritikavo kitas iniciatyvinės grupės atstovas Kauno tarybos narys Artūras Orlauskas. “VRK priėmė politinį sprendimą – drausti paklausti piliečių nuomonės. Mano galva – tai homoseksualizmo diktatūra ir smūgis heteroseksualams”, - LŽ sakė politikas. Jo teigimu, iniciatoriai, atsižvelgdami į redakcines pastabas, dar kartą kreipsis į VRK. “Mes norime tik paklausti žmonių nuomonės, ar reikia riboti su homoseksualumu susijusią informaciją. Tačiau tai mėginama pateikti kaip reikalavimą riboti. Kai kurie itin suinteresuoti VRK nariai klausimą tiesiog apvertė ir įvėlė komisiją į nereikalingą diskusiją”, - piktinosi A.Orlauskas. Politikas tikino, kad iniciatorių negąsdina griežtas įstatymo reikalavimas surinkti 300 tūkst. referendumui surengti būtinų parašų. Pasak jo, iniciatyvą remia per 300 aktyvistų, todėl kiekvienam surinkti po 1000 problemų tikrai nebūsią.

Įprastas dalykas

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, atsisakymas registruoti iniciatyvinę grupę nėra joks išimtinis dalykas. “Ir anksčiau pasitaikydavo, kai dėl įvairių redakcinių kliuvinių taip nutikdavo”, - LŽ sakė jis. Z.Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad paprastai referendumų iniciatyvos kyla artėjant kuriems nors rinkimams. Prieš Seimo rinkimus buvo įregistruotos keturios grupės, kurios ketino išsiaiškinti rinkėjų nuomonę vienu ar kitu klausimu. Ateinančių metų gegužę vyks Europos Parlamento rinkimai, todėl prognozuojama, kad vakarykštė iniciatyva – tik pirmoji kregždė.

Kiekvienas iniciatyvinės grupės registravimas susijęs su tam tikromis išlaidomis. Anot Z.Vaigausko, parašų rinkimo lapų spausdinimas VRK paprastai atsieina kelis tūkstančius litų. Kur kas plačiau kišenę tenka atverti, kai reikia patikrinti surinktų parašų teisėtumą. Šis darbas kainuoja apie 30 tūkst. litų, o prireikus ekspertų pagalbos - ir visus 60 tūkst. litų. Surengti referendumą – dar brangesnis malonumas, mokesčių mokėtojams atsieinantis apie 15 mln. litų.

Pavykdavo retai

Iki šiol per tris mėnesius surinkti 300 tūkst. parašų, kad referendumas vyktų, pavykdavo itin retai. Per 18 metų VRK buvo įregistravusi 20 iniciatyvinių grupių, pasišovusių organizuoti apklausas pačiais įvairiausiais klausimais. Pavyzdžiui, 1996 metais tautos ketinta atsiklausti, ar reikia privatizuoti “Mažeikių naftą”, “Lietuvos telekomą” bei kitas strategines įmones. 1999 metais buvo kilusi inciatyva pasidomėti, ką gyventojai mano apie galimybę visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose, atsisakant partijų sąrašų, taip pat mažinti jų skaičių. Būta mėginimų išsiaiškinti požiūrį į tiesioginius merų rinkimus, pensijų dydį ir t. t. Pastaroji, prieš metus kilusi iniciatyva sumažinti referendumui reikalingų parašų skaičių, visiškai sužlugo. Per tris mėnesius idėjos sumanytojams pavyko surinkti vos 1300 parašų.

Per 22 metus Lietuvoje buvo paskelbta 11 referendumų, 8 jų laikomi įvykusiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"