TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atsispirti valstybės užvaldymui

2007 12 05 0:00
Dar vienas A.Matulevičiaus iniciatyvų motyvas - įrodyti, kad seimūnai už AE įstatymą nebalsavo už pinigus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius vakar kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą prašydamas nedelsiant keisti poziciją ir įstatymus, kurie reguliuoja naujos atominės elektrinės ir nacionalinio investuotojo statusą bei kūrimo principus.

Parlamentaras Algimantas Matulevičius viešai išplatintame laiške teigia, kad ir jis pats, ir nemaža dalis Seimo narių, pavasarį balsuodami už Atominės elektrinės (AE) įstatymo priėmimą, buvo įsitikinę, jog AE įstatymas būsiąs pirmas žingsnis įgyvendinti Lietuvos siekį - statyti naują AE su tarptautiniais partneriais ir statyti kiek galima greičiau. Tačiau tolesnė įvykių eiga parodė, kad nemaža dalis Seimo narių buvo suklaidinti.

Klysti žmogiška

"Suklysti yra žmogiška, bet nepripažinti klydus ir netaisyti klaidų - tai jau neatleistinas aplaidumas, - teigia A.Matulevičius.- Suprasdamas, kad šiais savo samprotavimais sukelsiu kai kurių valstybės vadovų, politikų ar verslo atstovų pasipiktinimo ir kritikos savo adresu audrą, vis dėlto negaliu pasielgti kitaip, todėl raginu ir kviečiu sutelkti visas valstybines bei pilietines pastangas ir stabtelti apsisprendžiant dėl nacionalinio investuotojo kūrimo, nepriimti skubotų ir žalingų mūsų valstybei sprendimų."

Pasak komiteto pirmininko, svarstant AE įstatymo projektą Seime, NSGK siūlė atsižvelgti į specialiųjų tarnybų - STT ir VSD - dėl įstatymo projekto išsakytas rimtas pastabas. Ir AE įstatymą priimti tik kartu su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuris, siekiant apsaugoti esminius nacionalinio saugumo interesus, numatytų "saugiklius" - specialiąsias saugumo priemones investuotojams ir projekto įgyvendinimo bendrovei. Į NSGK siūlymus Seime nebuvo atsižvelgta.

Neįvertintas valstybės turtas

"Abejoju nacionalinio investuotojo kūrimo proceso objektyvumu ir skaidrumu, nes siekiant sumenkinti valstybės kapitalo dalį visai neįvertinamos galbūt per 2 mlrd. litų kainuojančios Kauno ir Kruonio elektrinės. Blaškomasi ir norima šį neaiškų projektą įgyvendinti bet kokia kaina, teigiant, kad galbūt Kauno ir Kruonio elektrinės nebus nacionalinio investuotojo dalis. Tokie atsakingi sprendimai nepriimami per vieną dieną, todėl kyla klausimas: kas tai - užsispyrimas ar sąmoningas visos šalies piliečių klaidinimas?" - vakar specialiai surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi A.Matulevičius.

Jis teigė esąs tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvai reikia naujos AE. Tačiau pirmajame jos kūrimo etape, pasak A.Matulevičiaus, galima ir reikia kiek įmanoma greičiau įkurti tarptautinę naujos AE statybos bendrovę. Lietuvai joje galėtų atstovauti valstybės kontroliuojamos energetikos įmonės. Antrajame etape, t.y. jau statant naują AE, kur ir reikės tikrųjų finansinių išteklių, iš anksto sutarus dėl skaidraus veikimo modelio, būtina pritraukti ir privatų kapitalą.

A.Matulevičiaus manymu, jei nacionalinio investuotojo kūrimas bus tęsiamas pagal šiuo metu galiojantį AE įstatymą, tai neatmestina, kad užsienio partneriai gali pradėti nepasitikėti šiuo projektu ir net jį sužlugdyti. Tokių nerimą keliančių signalų iš užsienio jau esą gaunama. Žlugus projektui, Lietuvos valstybė ir toliau ilgus metus bus priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.

A.Matulevičius sakė, kad Seimui VSD ir STT pateiktose riboto naudojimo pažymose dėl nacionalinio investuotojo privačios bendrovės pateikiamos "ne pačioje geriausioje šviesoje". Specialiųjų tarnybų analitikai rekomenduoja įsileisti ne daugiau kaip 25 proc. privataus kapitalo. "Valstybė turi gintis, nes mus puola. Nejaugi norime, kad Lietuvą užvaldytų privačios bendrovės?" - klausė A.Matulevičius.

Derėtis galima

Pasak komiteto pirmininko, negalima neatsižvelgti ir į daugelio ekonomikos ekspertų vieningą nuomonę, kad nuo 2010 metų energijos poreikis augs, todėl nėra jokių garantijų, jog Rusijos dujų gamyba patenkins šios šalies vidaus ir eksporto poreikius. Todėl būtinas labai rimtas ir realus darbas, susitariant su ES valstybėmis partnerėmis dėl Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo, tik pastačius naują AE. Priešingu atveju - padariniai nuo 2010 metų Lietuvos ekonomikai gali būti katastrofiški. Abu šie projektai tarpusavyje susiję ir turi būti atlikti itin sklandžiai, viešai ir skaidriai. A.Matulevičiaus teigimu, tam, kad būtų pratęstas IAE antrojo bloko darbas, iš esmės priešinasi tik Vokietija ir Austrija, tačiau Lietuvos diplomatai yra labai pasyvūs.

Privalome surasti savyje jėgų ir visais lygiais tariantis, tiek politinėse, tiek verslo ir piliečių bendruomenėse, sukurti vienijantį mus nacionalinį projektą, kuris apsaugotų Lietuvos esminius interesus ir nacionalinį saugumą, - sakė A.Matulevičius.

Siūlo papildyti

A.Matulevičiaus parengtame AE įstatymo papildymų projekte siūloma atsisakyti pernelyg detalaus teisinių santykių, susijusių su nacionalinio investuotojo kūrimu, reglamentavimo, paliekant daugiau laisvės vykdomajai valdžiai. Siūloma leisti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pasirinkti vieną iš šių nacionalinio investuotojo kūrimo būdų: investuotoju galėtų tapti Lietuvos Respublika arba šiuo metu veikiantis juridinis asmuo - valstybės kontroliuojama bendrovė, veikianti energetikos srityje, arba naujai įsteigtas juridinis asmuo.

Taip pat, A.Matulevičiaus manymu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip tris ketvirtadalius juridinio asmens akcijų ir balsų juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime. Jei Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nusprendžia, jog dėl papildomų finansinių išteklių poreikio tikslinga nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale dalyvauti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turėtų būti parenkami laikantis nediskriminacijos principo viešo konkurso būdu arba reguliuojamose rinkose viešai platinant nacionalinio investuotojo akcijas. Projekte pabrėžiama, kad įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti dalyvavimo nacionalinio investuotojo įstatiniame kapitale apribojimus bei specialias saugumo priemones, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Projekte taip pat patikslinta strateginio partnerio sąvoką, pabrėžiant, kad strateginėmis partnerėmis gali būti tik Latvijos Respublika, Estijos Respublika ir Lenkijos Respublika ar šių valstybių įgalioti juridiniai asmenys.

Komiteto pirmininkas vakar nesiėmė prognozuoti, ar Viktoras Muntianas išdrįs skubos tvarka teikti minėtas pataisas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"