TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atstumtųjų lemties vaikai

2014 01 04 6:00
Šešiametį į vaikų namus grąžinę globėjai jį norėjo turėti tarsi žaislą, bet šis nepanoro toks būti. LŽ archyvo nuotrauka

Tik maža dalis globėjų, iš vaikų namų paėmusių globoti mažamečius, juos išaugina iki pilnametystės. Kiek paauginę vaikus ir susidūrę su iššūkiais, daugelis atsisako būti jų globėjais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) duomenimis, 2012-aisiais iš globos įstaigų į globėjų šeimas buvo paimti 144 vaikai. Tačiau jau tais pačiais metais net 110 jų buvo grąžinti valdiškoms įstaigoms. Pripažįstama, kad šie skaičiai byloja apie nebrandžią, ne spręsti problemas, o bėgti nuo jų išmokusią šių dienų visuomenę.

Neberanda bendros kalbos

VVTAĮT atstovė ryšiams su žiniasklaida Danutė Umbrasienė LŽ teigė, kad Lietuvoje tėvų globos kasmet netenka apie 2 tūkst. vaikų. 2012-aisiais (2013-ųjų duomenys dar nesusisteminti) tokioje padėtyje atsidūrė net 2055 vaikai. 1180 jų pateko į valdiškas globos įstaigas, likusius priglaudė artimieji, giminės, vaikų globa besirūpinančios šeimynos.

Kai kurie vaikai, ilgiau ar trumpiau pagyvenę vaikų globos namuose, paimami žmonių, pasiryžusių tapti globėjais. Tačiau, kaip minėta, vien 2012-aisiais iš 144 globėjų paimtų vaikų, nė metams nepraėjus, 110 buvo grąžinti atgal į globos įstaigas. D.Umbrasienės teigimu, dažniausias grąžinimo motyvas – pašlijusi globėjų sveikata ir negebėjimas su globotiniais rasti bendros kalbos. Buvę globėjai teigia, esą sveikata jiems dažniausiai pašlyja dėl nesuvaldomo globotinių elgesio, kai, išbandžius "visas auklėjimo priemones", tenka pripažinti pralaimėjus.

Priešinosi paverčiamas žaislu

D.Janonienės teigimu, į „Vaiko užuovėją“ globėjai grąžino net penkis anksčiau paimtus vaikus. / Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Marijampolės vaikų globos namų „Putinas“ laikinoji direktorė Gita Gvazdaitienė LŽ teigė, kad pastaruoju metu į jos vadovaujamą įstaigą teko atgal priimti du globėjų grąžintus vaikus. Dvylikametę mergaitę ir jos sesę savo vaikų neturinti globėjų šeima augino nuo ketverių metų. Vyresnioji toje šeimoje gyvena ir dabar, o jaunylę globėjai atsisakė toliau auginti. Jie tikino ilgokai tvėrę merginos išsišokimus, bandymus vartoti alkoholį, narkotikus ir žudytis, vis dėlto jos atsisakė.

Kiti globėjai į "Putiną" grąžino šešiametį berniuką, paauginę jį vos trejus metus. „Globėjai motyvavo, kad vaiką grąžina dėl nevaldomos jo agresijos. Tačiau mes, vaikų namų darbuotojai, labiau linkę manyti, kad jie norėjo berniuką turėti tarsi žaislą, o šis nepanoro toks būti“, - pabrėžė G.Gvazdaitienė.

Didžiasalio vaikų globos namų direktorius Mamertas Papšys LŽ papasakojo apie atvejį, kai nemenką statusą visuomenėje turinti moteris buvo pasiėmusi auginti mažamečius broliuką ir sesutę, o po kelerių metų juos grąžino į vaikų namus tvirtindama, kad neapsikentė jų manipuliacijų. „Moteris mums aiškino, kad vaikai jai paklusdavo tik gavę dovanų, gąsdino ją, kad negavę vieno ar kito daikto pridarys dar daugiau šunybių“, - tvirtino M.Papšys. Jo manymu, minėta moteris pasirodė pernelyg silpna būti globėja, todėl šios pareigos jai buvo tapusios kančia.

Nesusitvarkė net du globėjai

Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmantas Palčiauskas sakė, kad pastaraisiais metais globėjai į jo vadovaujamus vaikų globos namus grąžino net šešis vaikus. Direktoriaus teigimu, jam itin įsiminė vienos mergaitės istorija. Jai, jau gyvenančiai globėjos namuose, nuolat skambindavo mama ir ragino gyventi drauge. Mamos sutrikdyta mergaitė ėmė maištauti prieš globėją, bėgo iš jos namų, atsisakė eiti į mokyklą. Deja, mama šios mergaitės taip ir nepasiėmė, o globėja ją grąžino į vaikų namus. Kitą mergaitę buvo pasiėmusi šeima, kurioje augo ir savi vaikai. Kaip tvirtino pati globotinė, šie ėmė ją skaudinti bei žeminti, tad ji paprašė būti paimta iš globėjų šeimos.

Biržų rajono vaikų globos namų „Vaiko užuovėja“ direktorė Daiva Janonienė teigė, kad į šiuos globos namus globėjai grąžino net penkis anksčiau paimtus vaikus. Direktorei itin įsiminė viena mergaitė, kurią nuo mažumės auginusi globėjų šeima atidavė į globos namus, o iš ten ją vėl pasiėmė kita šeima. Deja, mergaitė dar kartą buvo grąžinta į vaikų namus. „Bejėgiai buvome ir mes, tad pilnametystės ji sulaukė jau socializacijos centre“, - apgailestavo direktorė.

A.Liaudaitis pabrėžė, kad nuo sunkumų įpratę bėgti šių dienų žmonės taip pat sprendžia ir globos problemas: pajutę, kad su globotiniais bus nelengva, jų atsisako. / Viešvilės vaikų globos namų nuotrauka

Jurbarko rajono Viešvilės vaikų globos namų direktorius Algimantas Liaudaitis pasakojo, kad pastarąjį praėjusių metų pusmetį būta penkių atvejų, kai globėjai vaikus grąžino į vaikų namus. Jo teigimu, vaikų grąžinimą globėjai taip pat motyvavo pašlijusia savo sveikata arba tuo, kad neberanda bendros kalbos su globotiniu. „Taip dažniausiai atsitinka globotiniams sulaukus pilnametystės ir ėmus ieškoti savo tapatybės“, - tvirtino direktorius. Jis pabrėžė, kad globėjai turi būti nusiteikę įvairiems paauglių išbandymams, kurie pasireiškia atsikalbinėjimais, lydimais net agresijos išpuolių.

Vaikų globos namų vadovas teigė, kad nuo sunkumų įpratę bėgti šių dienų žmonės taip pat sprendžia ir globos problemas: pajutę, kad su globotiniais bus nelengva, jų atsisako. „Tai, mano manymu, žiauru, tačiau tokie atvejai dažni“, - sakė A.Liaudaitis. Direktorius neslėpė, kad jiedu su žmona, susilaukę trijų savo vaikų, užaugino ir du globotinius. „Sunkumų auginant globotinius tikrai buvo, bet nei man, nei žmonai niekada nekilo mintis jų atsisakyti“, - sakė Viešvilės vaikų globos namų direktorius.

Svarbiausia – vaiko gerovė

Psichologė Danutė Mockaitienė, dirbanti su vaikų namuose gyvenančiais vaikais, tarp kurių yra grįžusių iš globėjų šeimų, tvirtina, kad grąžinimas į globos namus vaikui ypač skaudus. Jis pasijunta nereikalingas, bevertis, praranda pasitikėjimą žmonėmis. „Tokie vaikai iš pirmo žvilgsnio dažniausiai atrodo ramūs. Tačiau ramūs jie tik išoriškai. Iš tiesų jie būna pilni kančios, kuri verčia juos užsisklęsti savyje“, - teigė psichologė. Ji pabrėžė, kad prie globėjams neįtikusių vaikų itin sunku prieiti, juos prakalbinti, atverti. Šie vaikai – tarsi išgąsdinti, į kampą įsprausti žvėriūkščiai, kuriems labai sunku padėti išgyventi kančią.

Kita vertus, psichologė pabrėžė, kad ne mažiau kenčia ir daugelis globėjų, kuriems nepavyksta sutarti su globotiniais. Ir jų gyvenimas tampa pažymėtas kančios, nevilties, tuštumos ar gėdos. D.Mockaitienė LŽ primygtinai pabrėžė, kad prieš pasiimdami globoti vaiką žmonės turi ypač įvertinti ir savo gebėjimus būti globėjais, ir prisiimamą atsakomybę. Vis dėlto, anot psichologės, svarbiausia, kad į savo namus globotinį pasiimti nusprendusiems globėjams turi rūpėti ne jų pačių, o vaiko gerovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"