TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Atverti užkaltas teismų duris

2011 01 03 0:00
G.Kryževičius ragina nestatyti užtvarų ten, kur jų nereikia.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius mano, kad patarlė "Šaukštas deguto statinę medaus pagadina" ypač tinka teismų sistemai. Prastas darbas, aplaidumas, piktnaudžiavimas kerta skaudžius smūgius, nors tokių atvejų pasitaiko vienetai, o Lietuvos teisėjai per metus sėkmingai išnagrinėja šimtus tūkstančių bylų.

Aukščiausios instancijos teismui ir teisėjų savivaldos organui vadovaujantis G.Kryževičius pripažįsta, jog pastaruoju metu daug diskutuojama, ką reikėtų daryti, kad sustiprėtų visuomenės pasitikėjimas teismais. Teismų sistemoje dirba 774 teisėjai, per vienuolika praėjusių metų mėnesių jie išnagrinėjo 322 tūkst. bylų, apskųsti tik 5 proc. procesinių sprendimų.

- Tai rodo, kad dauguma žmonių iš esmės pasitiki teismais, procesiniai sprendimai juos tenkina. Atrodytų, didžiausia problema - aukštesniųjų teismų darbas, ten viena rimčiausių šiandienos aktualijų yra bylų nagrinėjimo terminai. Apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimo neretai tenka laukti po 7-9 mėnesius, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) - net metus. Bylų nagrinėjimo terminų trumpinimo galimybių, manau, atsirastų, jei būtų sėkmingai pakeistas Teismų įstatymo 63 straipsnis, numatantis lankstesnę teisėjų perkėlimo iš vieno teismo į kitą sistemą.

Svarbiausia problema - terminai

- Minėjote, kad skundžiami tik 5 proc. sprendimų, tad kodėl tokie ilgi apeliacinių instancijų terminai?

- Tam turi įtakos gerokai padidėjęs bylų skaičius - civilinių bylų per metus padaugėjo 58 procentais. Pernai per 11 mėnesių Lietuvos teismuose išnagrinėta apie 19 tūkst. administracinių teisės pažeidimų ir 190 tūkst. civilinių bylų.

Mūsų procesai šiek tiek neracionalūs ir apkrauna teisėjus techniniais darbais. Teisingumo ministerija deda nemaža pastangų siūlydama proceso kodeksų pakeitimus, kuriais paprastinamas procesas, įgyvendindama elektroninės bylos modelį, jau puikiai veikiantį Estijoje, Austrijoje. Šis modelis palengvina teismo įsakymų, ne ginčo tvarka priimamų dokumentų dėl skolų išieškojimo parengimą. Seimas taip pat padarė kardinalių pakeitimų dėl administracinių bylų nagrinėjimo. Jau nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomas naujas, iš modernių Europos valstybių atėjęs administracinio įsakymo teisinis instrumentas. Asmeniui, pirmą kartą padariusiam administracinį teisės pažeidimą, kai potenciali bauda neviršija 3 tūkst. litų, turės būti pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos ir tuo užbaigti procesą. Manau, tai bus veiksminga priemonė. Prancūzijoje per metus priimama daugiau kaip 19 milijonų tokių įsakymų.

Vienoje byloje - 63 sprendimai

- Pernai rudenį LŽ rašė apie klaipėdiečių Tatjanos Jasinskajos ir Dmitrijaus Žoludevo bylinėjimąsi dėl palikimo. T.Jasinskaja žurnalistei parodė 63 visų instancijų Lietuvos teismų nutartis ir sprendimus. Ji suskaičiavo, kad per teismų procesus, trukusius penkerius metus, darbo su bylomis turėjo ne mažiau kaip 110 teisėjų, sekretorių ir kitų teismo tarnautojų, keletas advokatų. "Teisėjai skundžiasi, jog turi daug darbo. Tačiau mano atveju Klaipėdos miesto apylinkės teisme tuo pačiu klausimu kelis kartus buvo priimti lygiagretūs sprendimai, kurie vėliau to paties teismo buvo panaikinti", - piktinosi moteris. Ar tai ne vienas iš tų pavyzdžių, kai teismai dėl savo klaidų ir save, ir kolegas apkrauna darbu?

- Toks atvejis iš tiesų buvo, septynis mėnesius galiojo du lygiagretūs teismų sprendimai. Vienas lygiagretus sprendimas buvo panaikintas ir taip teismas ištaisė padarytą klaidą. Tačiau šis atvejis verčia susimąstyti, ar teismai iš tiesų padarė viską, ką turėjo padaryti, kad procesas būtų kiek įmanoma greitesnis.

Nepriklausomumo grimasos

- Teisėjų nepriklausomumas yra pagrindinė vertybė demokratinėje valstybėje. Tačiau kartais nepriklausomumas virsta apsileidimu. Pavyzdys - keletą metų Šiaulių apylinkės teisme nenagrinėtos administracinės bylos.

- Savo pareigų tinkamai neatlikusi Šiaulių teisėja yra nubausta, atleista iš darbo. Šis įvykis sujudino visą teismų sistemą. Manyčiau, kad ateityje to nebebus. Pirmiausia, trūko vidinės kontrolės pačiame teisme. Kita aplinkybė - aukštesnės instancijos teismas per keletą pastarųjų metų nė karto netikrino šitos kategorijos bylų.

Sekimo skandalas

- 2010 metai prasidėjo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos tyrimu dėl lengva ranka išduodamų sankcijų klausytis telefono pokalbių. Ar kas nors pasikeitė teismuose išsiaiškinus, kad sankcijos buvo išduodamos nesigilinant į prokurorų motyvus, netikrinant, kiek laiko klausomasi žmonių pokalbių? Ar apie tai kalbėta Teisėjų taryboje?

- Teisėjų taryboje komisijos išvados nebuvo svarstomos. Sankcijų išdavimas Šiaulių apygardos teisme sietinas su asmeninio pasitikėjimo problema, o ne apskritai su ydinga praktika. Teismų pirmininkai ir kiti teisėjai kartais per daug pasitiki prokuratūros ar Valstybės saugumo departamento teikiama medžiaga. Per mažas jų indėlis susipažįstant ir vertinant gautą informaciją. Galime šiuos dalykus išspręsti organizacinėmis priemonėmis, paraginę teisėjus, kad būtų kruopštesni, atidžiau analizuotų situaciją, o ne mechaniškai dalytų sankcijas.

Vietoj naujo įstatymo - pataisos

- Tebegalioja prieš 16 metų priimtas Teismų įstatymas, dėl kurio keitimo būtinumo tarsi ir nėra abejonių, tačiau jau ketverius metus nesugebama parengti priimtino projekto. Ar per praėjusius metus procesas nors kiek pajudėjo?

- Kai kandidatavau į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus, kaip prioritetinį veiksmą nurodžiau Seimo ir Aukščiausiojo Teismo bendradarbiavimą, kad būtų kuo greičiau priimtas naujas Teismų įstatymas. Per tą laiką buvo pakeisti keli svarbūs įstatymo straipsniai, kurie leidžia spręsti aktualiausius klausimus. Taigi įstatymas gerokai atnaujintas. Keisti visą įstatymą yra sudėtingiau, nes reikia konsoliduotos politinės valios. O jos Seime trūksta.

Kaip įtikinti prezidentę?

- Kokių pokyčių reikėtų, kad teismai pradėtų dirbti taip, kad jais pasitikėtų visuomenė?

- Svarbios atrankos procedūros. Jos jau pasikeitė tiek, kad teisėjai tikrai yra atrenkami pagal svarbius kvalifikacijos ir moralės kriterijus. Tačiau teismų savivaldai ne visada pavyksta savo sprendimais dėl kandidatų atrankos įtikinti Respublikos prezidentę, jog būtent tie teisėjai, kurie yra vertinimo lentelių priekyje, tinkamiausi daryti teisėjo karjerą. Ar visada gali lemti tai, kad teisėjas yra geresnis vien dėl to, kad turi ilgesnį teisėjo darbo stažą? Arba visada daugiau balų surenka teismui vadovavęs pirmininkas negu į šį postą pretenduojantis naujas žmogus. Todėl man labai priimtinas rotacijos principas.

- Pretendentų į teisėjus atrankos komisija skandalingai įvertino buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino kandidatūrą - netikėtai skyrė jam pirmąją vietą, nors jis po kelerių metų pertraukos tik pernai pavasarį vėl tapo teisėju. Prezidentė, nepaisydama komisijos įvertinimo, vis dėlto pasirinko mažiau balų gavusį kandidatą. Ar turėjote omenyje šį įvykį, kai kalbėjote apie kontakto su prezidente stygių?

- Tai vienas pavyzdžių, kaip keistai mūsų komisijos vertina teisėjus. Neturiu nieko prieš A.Valantiną, kaip teisininką. Bet jis, sugrįžęs iš prokuratūros, teismų sistemoje dirbo tik kelis mėnesius, tad jo darbo teismuose, taikant absoliučiai tapačius kaip ir kitiems teisėjams standartus, nebuvo įmanoma įvertinti. Tai nesąžininga kitų pretendentų atžvilgiu, vien dėl to, man atrodo, A.Valantino reitingavimas pirmuoju buvo negeras reiškinys. Turime laikytis vienodų standartų visiems, o tai lemia ne tik visuomenės, bet ir pačių teisėjų pasitikėjimą teismų savivaldos skaidrumu.

Kam erzinti žmones?

- Minėjote, jog stiprinsite ryšius su visuomene. Kaip tai vyks?

- Esu įsitikinęs bendravimo su visuomene nauda. Per mūsų truputėlį daugiau kaip dešimtmečio uždarumą užkalėme duris ir nieko niekur neįsileidžiame... Štai vienas teismas nusprendė apskritai neleisti filmavimo kamerų į teismo posėdžių sales. Sutinku, kad nuo teismo proceso pradžios iki pabaigos filmavimas yra negalimas. Bet kas draudžia filmuoti ir fotografuoti, kai teisėjai įeina į salę, kai iš jos išeina? Kai teisėjas nori pasakyti kelis žodžius apie priimtą sprendimą paprastai, suprantamai? Niekas. Kam erzinti žmones, kam statyti užtvaras ten, kur jų nereikia? Juo labiau kad teisėjai patys kartais nepaiso proceso. Vėluoja į posėdį, nors jo laikas nustatytas iš anksto. Tokia nepagarba žmogui neigiamai veikia požiūrį į teismus. Kad atsirastų abipusis ryšys, planuojame Lietuvoje kasmet rengti keturis išvažiuojamuosius Teisėjų tarybos posėdžius, bendrauti su visuomene ir žiniasklaida regionuose. Visokeriopai skatiname tai daryti visų pakopų teismų teisėjus. Manau, tai padės atgauti visuomenės pasitikėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"