TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Audra nusiaubė pajūrio paplūdimius

2009 10 06 0:00
Vanduo nuplovė beveik visą kopą ties Palangos tiltu.
Žymanto Žiliaus nuotrauka

Baltijos bangos beveik nuplovė kopą prie Palangos jūros tilto ir pasikėsino į iki šiol didesnės žalos nepatyrusį Kuršių nerijos kopagūbrį.

Nors meteorologai praėjusio savaitgalio audros nevadina stichine nelaime, iki 26 metrų per sekundę stiprumo vėjo sukeltos bangos neatpažįstamai suniokojo Palangos ir Neringos kurortų paplūdimius. Sinoptikai pranašauja, kad ateinantį savaitgalį galime sulaukti ir kitos audros.

Prarasta amžiams.

Daugiausia žalos bangos padarė didžiausio pajūrio kurorto pakrantei. Į šiaurę nuo Palangos tilto, centrinės gelbėjimo stoties link, maždaug 40 metrų ruože kopų beveik nebeliko. "Kopas praradome amžiams, - žodžių į vatą vakar nevyniojo Palangos komunalinio ūkio vadovas Konstantinas Skierus. - Vaizdas graudus. Paplūdimys, kai atsitrauks vanduo, bus toks, koks buvęs. Tačiau kopų tikrai nebeatkursime, nebeįmanoma privežti tiek smėlio ir iš naujo suformuoti tai, ką gamta kūrė šimtus metų."

Naktį į pirmadienį jūra tiek įsiaudrino, kad bangos pasiekė net betoninę gelbėjimo stoties terasą. Pats stoties pastatas nuo terasos nutolęs vos 10 metrų, todėl kurorto valdžia jau vakar svarstė, ką reikėtų daryti, jei kiltų grėsmė šiam statiniui.

Anot K.Skieraus, dar sekmadienį specialiais kuolais buvo pažymėta riba, iki kur atsirito bangos. "Tačiau per naktį bangos tuos kuoliukus nuplovė ir pasiglemžė dar 12 metrų pločio kopų ruožą", - pasakojo jis. Palangiškis mėgino juokauti, kad dabar į paplūdimį, esantį šiauriau nuo tilto, bus galima patekti tiesiai iš gatvės, nes nebereikės aplenkti kopų, kurių nebėra.

Jūra atkeršijo

Naktį į pirmadienį jūra pasikėsino ir į Kuršių nerijos kopagūbrį ties Preila. Šios Neringos gyvenvietės girininkas Romualdas Jasaitis LŽ sakė, kad bangos nuplovė daugiau nei 90 metrų ilgio kopų ruožą. "Skardis dabar beveik kaip Karklėje - ties Olando kepure, o bangos tiek nuskalavo kopų, kad iki Preilos gelbėjimo stoties pastato liko kokie trys metrai, - nerimo neslėpė girininkas. - Jūra sunaikino viską - laiptus, neįgaliųjų nusileidimo taką. Dar viena tokia audra - ir pastatas virs į vandenį. Tačiau labiausiai gaila kopagūbrio. Jo tikrai nebeatkursime."

Neringos savivaldybės vadovai šiandien rengia posėdį, per kurį su mokslininkais tarsis, kaip gelbėti kopagūbrį, įtrauktą į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

R.Jasaitis nesiryžo įvardyti priežasčių, kodėl Baltija smogė būtent į šią Kuršių nerijos vietą. Tačiau 2008 metų vasarą maždaug toje vietoje iš jūros dugno tarp Preilos ir Nidos, už 8 kilometrų nuo Kuršių nerijos kranto, buvo siurbiamas smėlis nuniokotiems Palangos paplūdimiams atnaujinti.

Dar ne uraganas

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio, šeštadienį ir sekmadienį pajūrį nusiaubę vėjai nebuvo tokie stiprūs, kad būtų vadinami stichiniu reiškiniu, o uragano galybės juo labiau nesiekė.

"Mes vakar svarstėme, ar verta tuos vėjo gūsius vadinti stichiniu reiškiniu, ir nusprendėme, kad vėjas tebuvo pasiekęs 26 metrus per sekundę greitį, todėl iki stichinio reiškinio trūko dar dviejų metrų, - LŽ sakė meteorologas. - Stichinis reiškinys fiksuojamas tada, kai 10 metrų aukštyje vėjo greitis gūsiuose siekia 28 metrų per sekundę, o uraganas, kai pučia stipresnis nei 32 metrų per sekundę vėjas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarnybų prietaisai buvo užfiksavę 29 metrų per sekundę vėjo stiprumą, tačiau jie įrengti 24 metrų aukštyje. Todėl mes rėmėmės savo prietaisų rodmenimis."

L.Pakštys tvirtino, kad atėjus rudeniui stiprios audros mūsų pajūrį užklumpa kasmet: "Aš to nesiečiau su klimato šiltėjimu, tai yra normalūs rudens reiškiniai, kai vėstant orams šiltos oro masės susimaišo su vėsesnėmis."

1999 metų gruodį visą Lietuvą nusiaubusio uragano "Anatolijus" vėjo stiprumas siekė 30 metrų per sekundę, 2007-aisiais uraganas "Ervinas" baugino 27-28 metrų per sekundę vėjo gūsiais.

Laivyba Klaipėdos uoste buvo atnaujinta vakar rytą, kai vėjas susilpnėjo iki 22 metrų per sekundę. Po pietų jis dar labiau nurimo.

Nors ir nebuvo uraganinis, vėjas ne tik Vakarų Lietuvoje prikrėtė eibių. Tūkstančiai vartotojų kelias valandas sėdėjo tamsoje be elektros, o Klaipėdos mieste vėjo nuversti medžiai apgadino septynis automobilius. Iš viso bendrovei "VST" priklausančioje teritorijoje elektros neturėjo 2400 vartotojų. Daugiausia jų buvo Klaipėdos regione - 1760 šeimų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Radviliškio rajone sekmadienį dėl vėjo neveikė 47 transformatoriai, 1025 vartotojai neturėjo elektros. Kelmės rajone neveikė 3 transformatoriai, be elektros liko 20 vartotojų. Šie gedimai pašalinti per naktį.

Per parą ugniagesiai gelbėtojai pjaustyti ir šalinti nulaužtų bei išverstų medžių vyko iš viso 48 kartus. Daugiausia išvykimų teko Klaipėdos miestui ir rajonui - 17 kartų, Šilutės rajonui - 10 kartų, Neringos savivaldybei - 4 kartus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"