TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Audringą jūrą šturmuoja bangų fanatikai

2012 07 14 7:06
Raudona vėliava paplūdimyje reiškia, kad visiems poilsiautojams draudžiama eiti į vandenį, tačiau yra mėgstančiųjų paerzinti likimą. Ir jų kasmet vis daugėja. /Deniso Nikitenkos nuotraukos

Jie rizikuoja savo ir gelbėtojų gyvybėmis, o pastaruoju metu nutrūktgalviškus poelgius įteisina su gelbėtojais pasirašę specialius raštus. Žmones, ištroškusius nuotykių ir nepaisančius draudimo maudytis audringoje jūroje, pajūrio gelbėtojai vadina chuliganais, neatsakingais poilsiautojais arba tiesiog Baltijos jūros kamikadzėmis.

"Esame grupelė entuziastų, vasarą jūroje maudomės bet kokiomis oro sąlygomis ir ypač mėgstame dideles bangas. Mes pasirašome raštą, kad patys atsakome už savo gyvybę, prisiimame visą riziką, ir mėgaujamės Baltijos bangomis", - LŽ sakė klaipėdietis Viktoras, pernai iš jūros vos išnešęs sveiką kailį, mat buvo patekęs į duobę. 

Tačiau toks raštiškas atsakomybės nuėmimas nuo budinčių gelbėtojų anaiptol nereiškia, kad šie sėdi sudėję rankas. Priešingai, gelbėtojai dar labiau rizikuoja savo gyvybėmis, nes skęstantįjį į krantą vis dėlto jiems reikėtų traukti. Šiemet jūra jau pareikalavo dviejų aukų: nuskendo Lietuvos ir Estijos piliečiai.

Baltijos jūra dėl oro sąlygų, tam tikro sūrumo ir nuolat kintančio dugno reljefo bei srovių vadinama viena pavojingiausių Europoje.  

Negelbėti negali

Baltijos jūra dėl oro sąlygų, palyginti mažo sūrumo ir nuolat kintančio dugno reljefo bei srovių vadinama viena pavojingiausių Europoje. Viduržemio jūros vandenyje dėl itin didelio druskos kiekio žmogus gali tiesiog plūduriuoti ir neskęsti net nemokėdamas plaukti, o Baltija yra negailestinga.

Lietuvos pajūrio gelbėtojai nuolat atkakliai drausmina nutrūktgalvius nuotykių ieškotojus arba girtus poilsiautojus, nepaisančius raudonos vėliavos ir beatodairiškai lendančius į jūrą maudytis, šokinėti per bangas, kai tai daryti griežtai draudžiama. Gelbėtojai naudoja visas įmanomas prevencines priemones, nuo žodinių įspėjimų, pokalbių, iki fotografavimo, filmavimo ir policijos kvietimo. Mat patys gelbėtojai piniginėmis baudomis, paprastai siekiančiomis nuo 50 iki 150 litų, bausti negali, todėl tenka laukti policijos pareigūnų, kurie surašo pažeidimo protokolą.

Pajūrio gelbėtojai LŽ teigė, kad išties jūroje esant trims ir daugiau bangavimo balų galėtų ir nebudėti, nes jiems patiems gresia pavojus. "Jei plevėsuoja raudona vėliava, galėtume net negelbėti, nes taip numatyta darbo saugos taisyklėse. Tačiau paprastai vadovaujamės žmoniškumo kriterijais ir gelbėjame žmones. Štai Vokietijoje visos vėliavos nuleidžiamos, kai bangos siekia tris ir daugiau balų. Tai reiškia, kad gelbėtojai nedirba", - pasakojo vienas gelbėtojas.

Klaipėdos gelbėtojai tikino šiais metais pastebėję itin neigiamą tendenciją: iš toliau atvykę poilsiautojai piktybiškai neklauso nurodymų, nepaiso draudimų maudytis ir rizikuoja savo bei vaikų gyvybėmis.

"Nežinau, kas čia darosi... Jie žaidžia tarsi rusišką ruletę: nuskęs-nenuskęs. Poilsiautojai akiplėšiškai mums aiškina, kad jie ne tam 200 ar 300 kilometrų važiavo prie jūros, kad tik gulėtų ant smėlio, ir eina maudytis. Blogiausia, kad neprižiūri ir savo vaikų, kurie maudosi net pažymėtose duobėse. Tėvai motyvuoja, esą atžalos gerai plaukia, moka nardyti, lanko baseiną. Be to, reikia saugoti krante paliktus daiktus. Man nesuvokiamas toks abejingumas", - LŽ sakė Melnragės gelbėtojas.

Klaipėdoje pasirašo raštą

Neringos, Klaipėdos ir Palangos paplūdimiuose galioja tokios pačios saugaus elgesio ant vandens taisyklės, tačiau jų pažeidėjams taikomos skirtingos prevencinės priemonės. Originaliausia tarp jų - uostamiesčio paplūdimiuose. Pasak Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Aleksandro Siakio, agresyviausiems poilsiautojams siūloma pasirašyti prisipažinimą, kad į jūrą veržiasi savo noru.

"Patys negalime bausti žmonių, bet agresyvūs į jūros bangas panyrantys poilsiautojai gelbėtojus dažnai išvadina necenzūriniais žodžiais, aiškina savo teises. Tačiau žmogaus juk neprirakinsi prie stulpo, todėl mes siūlome pasirašyti savotišką prisipažinimą", - LŽ pasakojo A.Siakis. Tokiems rizikos mėgėjams siūloma parašyti, kad jie žino, jog maudytis tą dieną griežtai draudžiama, mat plevėsuoja apie tai bylojanti raudona vėliava. O gelbėtojams nelaimės atveju nebus reiškiama jokių pretenzijų, mat žmogus pats atsako už savo gyvybę.

"Poilsiautojas paprastai parašo vardą, pavardę, kartais ir asmens kodą, namų adresą, nurodo kitus asmens duomenis. Tokiu atveju, jei įvyktų nelaimė ir būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokurorams būtų aišku, kad žmogus pats žinojo, ką daro, bet nepaisė draudimo maudytis", - teigė gelbėtojas.

Vienas tokių drąsuolių, klaipėdietis Viktoras, tikino priklausantis būreliui ekstremalais save vadinančių bendraminčių. "Esame vietiniai ir žinome, kaip maudytis saugiai. Mums labai patinka didelės bangos, pasirašome tą savotišką sutartį su gelbėtojais ir jūra galime džiaugtis į valias. Neslėpsiu, kad pernai pats vos nenuskendau. Buvau patekęs į duobę ir priverstas kapanotis apie 40 minučių, bet gelbėtojų pagalbos nesišaukiau. Buvo apėmusi ne tik baimė nuskęsti, bet ir gėda, nes buvau pasirašęs raštą, kad pats atsakau už savo gyvybę", - dėstė vyriškis. Viktorą tąkart išgelbėjo tik tai, kad jis buvo užsimovęs plaukmenis ir vilkėjo hidrokostiumą. Vis dėlto, pasak vyriškio, pernykštis nuotykis nesumažino jo noro rizikuoti savo gyvybe.

"Tokių žmonių vis daugėja. Žinoma, net ir pasirašiusiuosius prisipažinimą prireikus gelbėtume. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad tas siūlymas savotiškai įteisinti nutrūktgalviškumą yra gera prevencinė priemonė. Ji veikia psichologiškai, nes pasirašę dokumentą žmonės dažnai persigalvoja ir nebelenda į audringą jūrą arba maudosi visai greta kranto, nebrenda tolyn. Beje, visi jie maudosi tik ten, kur budi gelbėtojai", - teigė A.Siakis.

Pasak A.Siakio, agresyviausiems poilsiautojams siūloma pasirašyti prisipažinimą, kad jie į jūrą veržiasi savo noru.  

Palangoje - vieta ekstremalams

Didžiausias krašto pajūrio kurortas šį sezoną nutarė ne tik vaikyti nedrausmingus bangų fanatikus, bet ir suteikti jiems legalią progą mėgautis Baltijos jūra net plevėsuojant raudonai vėliavai. Prie pagrindinės gelbėjimo stoties yra atitvertas apie 30 m ilgio 10 m nuo kranto link jūros besitęsiantis paplūdimio ruožas, kuriame galima maudytis ir esant dideliam bangavimui.

"Bangų fanatikams duodame gelbėjimo liemenes, su jomis žmogus tikrai nenuskęs, nebent gurkštels sūraus vandens ar jo pribėgs į nosį. Taip pat galioja žodinis susitarimas, kad riziką mėgstantys poilsiautojai maudysis vien plūdurais pažymėtame ruože. Turintiesiems savo liemenes ši taisyklė taip pat galioja. Kol kas tokia galimybe poilsiautojai naudojasi noriai, maudymąsi su liemenėmis tam skirtoje zonoje per didesnį bangavimą jau išbandė ir keli Seimo nariai. Vienam jų tai nepatiko, nes į nosį nuolat pribėgdavo vandens", - LŽ pasakojo Palangos vandens motociklų sporto klubo prezidentas ir gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. Jis skeptiškai vertina klaipėdiečių idėją pasirašyti raštą. Jo manymu, tai tas pats, kas pasirašyti dokumentą ir girtam arba neprisisegusiam saugos diržo važiuoti automobiliu.

"Mes darome paprasčiau: tuos nedrausmingus poilsiautojus nufotografuojame, nufilmuojame ir kviečiame policiją. Tačiau baudos už nesaugų elgesį vandenyje yra tikrai juokingos, nes neretai, ypač jei žmogus vietinis, policininkai apsiriboja tik įspėjimu. Tai niekis, palyginti su pavojumi, kurį bangų fanatikas sukelia sau ir gelbėtojams", - teigė jis.

J.Pirožnikas prisiminė, kad šiemet jau teko susidurti su ekstremalu, pasišovusiu šokti į jūrą nuo Palangos tilto. Jis norėjo su gelbėtojais pasirašyti dokumentą, kad už savo poelgį ir gyvybę atsako pats, neva nereikš jiems jokių pretenzijų. "Jam pasiūlėme eiti į "laukinį" pliažą, kur negalioja jokios saugaus elgesio ant vandens taisyklės. Tačiau jis ėmė elgtis agresyviai, tad iškvietėme policiją", - pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas.

J.Pirožniko teigimu, idėja pasirašyti raštą - tai tas pats, kas pasirašyti dokumentą ir girtam arba neprisisegusiam saugos diržo važiuoti automobiliu.  

Neringoje ramiau nei kitur

Daugiausia darbo dėl nedrausmingų poilsiautojų turi Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai. Mat Melnragės, Girulių, Palangos ir Šventosios paplūdimiai yra lengviausiai pasiekiami, tad greta jų yra didžiausia poilsiautojų koncentracija, daugiausia viešbučių bei poilsio namų.

"Draudimų nepaiso ir vietiniai, ir atvykėliai, ypač tie, kurie atvažiuoja iš toli ir nori maudytis net tuomet, kai jūra audringa. Tačiau daugiausia problemų kyla dėl girtų poilsiautojų, ypač chuliganiškai elgiasi iš rajonų atvykę jaunuoliai", - sakė J.Pirožnikas. Panaši situacija ir Klaipėdoje, kur esant dideliam bangavimui žmonės tingi keltis į Smiltynę, tad apgula Pirmosios ir Antrosios Melnragių paplūdimius.

Tik Neringoje padėtis gerokai ramesnė. Tikinama, kad taip atsitinka dėl esą kitokio poilsiautojų mentaliteto. "Jokių raštų pas mus neprireikia. Poilsiautojus tereikia įspėti, o blogiausiu atveju kviečiame policiją. Beje, baudas gali skirti ir Neringos merijos valdininkai. Ką čia slėpti, audringos jūros mėgėjų yra labai daug, tačiau kol kas ir juos sugebame sudrausminti", - LŽ sakė Neringos gelbėjimo stočių viršininkas Gintaras Kuprys.

Panika tolygi mirčiai

Šiais metais Baltijos jūra pasiglemžė jau dvi gyvybes - liepos 3-iąją Šventojoje nuskendo į duobę patekęs dvidešimtmetis vilnietis. "Jis, matyt, nemokėjo plaukti, nes kabinosi draugui ant kaklo, šis jį atstūmė ir gelbėjosi pats. Gelbėtojams iki tos vietos reikėjo bėgti 200 metrų, tačiau jauno vyro išgelbėti nepavyko. Skendimo vietoje buvo net keturių metrų gylio duobė, o dėl ten buvusių srovių net patys gelbėtojai rizikavo savo gyvybėmis", - sakė J.Pirožnikas.

Dar vienas žmogus - 1977 metais gimęs Estijos pilietis - taip pat Šventojoje nuskendo liepos 11-ąją.

Tragedija galėjo baigtis ir praėjusį šeštadienį Palangoje įvykęs incidentas, kai į jūrą, kaip spėjama, girta arba apsvaigusi nuo psichotropinių medžiagų skandintis ėjo jauna mergina. Gelbėtojai ją nuvedė pas draugus, šie po kelių bandymų ją šiaip taip nuramino. Mergina, anot gelbėtojų, išgyveno nelaimingos meilės dramą.

Du žmones ilgąjį savaitgalį iš Baltijos jūros bangų ištraukė ir Klaipėdos gelbėtojai. Vienai moteriai kojas pakirto srovė, ji parklupo ir, gurkštelėjusi vandens, ėmė skęsti. Pagalbos prireikė ir astma sergančiam vyriškiui. Juoda diena gelbėtojams buvo praėjęs trečiadienis, kai pakilus bangoms pajūrio paplūdimiuose tądien teko išgelbėti net 23 žmones.

"Blogiausia, kad žmonės pervertina savo jėgas arba nesilaiko elementaraus saugaus elgesio vandenyje taisyklių. Jei yra pažymėta, kad duobė tęsiasi 30 metrų, vadinasi, ir reikia paisyti tokio atstumo. Tačiau poilsiautojai neva apeina duobę, tačiau dažnai paprasčiausiai į ją įkrinta. Blogiausia padėtis susiklosto tuomet, kai jūros bangavimas siekia 3-4 balus, pučia vėjas, bet staiga jis nurimsta, o jūra vis dar lieka audringa. Tada, staiga nurimus vėjui, žmonės puola į bangas", - teigė A.Siakis.

Gelbėtojų teigimu, pirma taisyklė pradėjus skęsti - nepulti į paniką, nes tai gali baigtis mirtimi. "Jei patekote į duobę ar ėmė nešti srovė, turite plaukti išilgai kranto, tada bangos pačios parneš jus į krantą. Baltijos jūra išties labai klastinga, tai pripažįsta net patyrę jūrų vilkai", - perspėjo gelbėtojas.

Palangoje gelbėtojai nedrausmingus, kabant raudonai vėliavai į jūrą lendančius poilsiautojus fotografuoja ir filmuoja.  
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"