TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Audros šėlsmas gąsdino ir linksmino

2010 06 05 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kaunas tris dešimtmečius nematė tokios siautulingos audros, kokia laikinąją sostinę drebino ketvirtadienio vakarą. Liūčiai ir škvaliniam vėjui pakako palyginti nedaug laiko, kad miestas patirtų nemenkos žalos.

Vakar Kaunas "tvarstėsi" stichijos padarytas žaizdas ir skaičiavo dėl jos patirtus nuostolius, kurie gali siekti ne mažiau kaip 50 tūkst. litų. Tikslesnius skaičius žadama pateikti kitos savaitės pradžioje.

Tačiau meteorologai teigia, kad kauniečiams dar pasisekė, esą kur kas skaudžiau stichija smogė Trakų rajono, Jonavos ir Anykščių gyventojams.

Trumpa, bet stipri

Kauno merijos specialistų, vakar vertinusių, kuris miesto mikrorajonas nukentėjo labiausiai, nuomonės išsiskyrė. Vieni rodė į Jonavos gatvę, kiti - į Pramonės prospekto prieigas, kur buvo apsemtos beveik visos degalinės. Eigulių mikrorajono gyventojai tikino patekę į ne liūtį, o į stiprią krušą.

Dangus virš Kauno apniuko apie 19 valandą. Po pusvalandžio ėmė žaibuoti, likus dešimčiai minučių iki 20 val. prasidėjo liūtis. Per kelias minutes audra taip įsismarkavo, kad buvo sunku įžiūrėti, kas vyksta už kelių metrų.

Centre, Vilijampolėje ir Senamiestyje pliaupė apie valandą. Vėliau audros debesys pasislinko virš kitų mikrorajonų. Stiprus lietus liovėsi prieš vidurnaktį, tačiau griaudėjo ir žaibavo iki paryčių.

Į pagalbą stichijos užkluptiems gyventojams valdininkai, ugniagesiai ir pareigūnai išskubėjo apie 22.30 val. Pagalbos prašė dešimtys vairuotojų, kurių automobiliai buvo įstrigę vandenyje. Kai kurie kauniečiai net baiminosi išlipti iš semiamų mašinų.

Tačiau kai kuriems dyzelinu varomų visureigių vairuotojams liūtis tapo net savotiška pramoga. Jie elgėsi taip, lyg būtų greitaeigių katerių kapitonai.

Bendrovės "Autrolis" Keleivių vežimo tarnybos laikinasis viršininkas Albinas Ramanauskas tvirtino, kad audra sutrikdė troleibusų parko darbą - dėl neišvažiuojamų kelių negalėjo keleivių aptarnauti kai kurių maršrutų vairuotojai. "Liūtis, žaibas ir griaustinis mums nebaisūs. Dirbti buvo neįmanoma ne dėl baimės, kad troleibusų laidai užsiliepsnos, o dėl to, kad vandens lygis gatvėse buvo neįveikiamas", - sakė jis.

Smetonos alėjoje automobiliai vandenyje buvo įstrigę iki pat vakar vidurdienio. Keli vairuotojai nesėkmingai mėgino ieškoti pamestų valstybinių numerių.

Sėmė namus

Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad dėl liūties labiausiai nukentėjo Amalių gyventojai - ten buvo apsemti ne tik automobiliai. Vandenyje skendėjo aštuoni amališkių namai - pastatai buvo užtvindyti iki antro aukšto. Žmones iš jų gelbėtojai evakavo valtimis.

Dėl liūties padarinių eismas vakar buvo sutrikęs Islandijos plente ties įvažiavimu į Panerių gatvę. Liūtis čia nuplovė 30 centimetrų storio skaldos sluoksnį, todėl kelias nusėdo. Viena eismo juosta tebuvo galima važiuoti Jonavos gatve. Čia komunalininkai visą dieną kuopė smėlį ir dumblą. Nuo Žaliakalnio atslinkusi nuošliauža nuo šios gatvės pašalinta tik vakar į pavakarę. Purvą teko vežti keliais sunkvežimiais.

Kimšo vamzdžius, traukė laidus

Bendrovės "Kauno vandenys" avarinė tarnyba naktį į penktadienį gavo 150 pranešimų apie užsikimšusias kanalizacijos trasas. Vakar škvalo padarinius likvidavo keturis kartus daugiau įmonės darbuotojų nei įprastai. Buvo apsemtos siurblinės, kai kur dėl vandens susidarė įgriuvos prie šulinių.

Stiprus vėjas laužė medžių šakas, vertė medžius, jie krito ant elektros linijų laidų, gadino izoliaciją, laikančiąsias metalo konstrukcijas. Dalis įrenginių buvo sugadinta dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių. Dar ir vakar popiet be elektros energijos buvo likę apie 500 gyventojų visoje Lietuvoje.

Siautėjo ir kitur

Kauniečiai tvirtino tokios liūties neprisimenantys jau tris dešimtmečius. Kai kurie jų juokavo, kad audra padarė ne tik žalos, bet ir buvo naudinga - su purvo nuošliaužomis į gyventojų kiemus "atkeliavo" kaimynų gėrybės: gėlės, daržovių sodinukai, braškių kerai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė LŽ teigė, kad ne laikinoji sostinė labiausiai nukentėjo nuo stichijos šėlsmo. Skaudžiausią smūgį audra sudavė Trakų rajono, Anykščių ir Jonavos gyventojams.

Kaune vanduo pakilo 23 milimetrais, o, pavyzdžiui Semeliškėse (Trakų r.) - net 79,2 milimetro. "Tačiau Kaunas buvo vienintelis miestas, kuriame užfiksuotas škvalas - vėjo greitis siekė 23 metrus per sekundę", - sakė V.Ralienė. Anot jos, kasmet būna 5-6 "vasarinės" audros. Tačiau tokios, kokia užklupo kai kuriuos Lietuvos regionus ketvirtadienį, jau senokai nebuvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"