TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Augalų genų banko nebeliks

2016 08 02 6:00
Praradus genetinius išteklius - per 4 tūkst. kolekcinių pavyzdžių augalų - mūsų gamtai būtų padaryta didžiulė žala. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerija užsimojo panaikinti nuo 2004 metų Lietuvoje veikiantį ir per 4 tūkst. kolekcinių pavyzdžių augalų nacionaliniame genetinių išteklių fonde sukaupusį Augalų genų banką.

Kėdainių rajone įsikūręs Augalų genų bankas pagal ministerijos valdininkų sumanymą turėtų būti prijungtas prie Kaune veikiančios Valstybinės miškų tarnybos. Planuojama reorganizacija leis dviem etatais sumažinti specialistų. Tačiau tam ministerija turi gauti Seimo pritarimą.

Sumažės dviem etatais

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Vyriausybei siūlydamas reorganizuoti Augalų genų banką, pabrėžia, esą tai padarius „bus sumažintas ministerijai pavaldžių institucijų skaičius, optimizuota biudžetinių įstaigų veikla, centralizuojant administravimo, finansų, personalo ir kitas funkcijas“.

„Iš šiuo metu Augalų genų banke esančių devynių darbo vietų bus panaikinti du etatai. Asignavimus numatoma sumažinti iki 37 proc. – 63 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu Augalų genų banko asignavimai siekia 169 tūkst. eurų“, – aiškino K. Trečiokas. Aplinkos ministro teigimu, Valstybinei miškų tarnybai būtų perduotos visos Augalų genų banko funkcijos, į šią tarnybą perkeltos ir septynios darbo vietos.

Kartu su pasiūlymu reorganizuoti Augalų genų banką ministerija Vyriausybei pateikė ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių bei Želdynų įstatymų pataisas, panaikinančias minėtos institucijos funkcijas bei numatančias naujas Valstybinės miškų tarnybos funkcijas.

Viliasi, kad bus išsaugota

Iki šių metų augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais paskelbti daugiau kaip 4 tūkst. kolekcinių pavyzdžių. Tai Lietuvoje sukurtos ar vietinės kilmės veislės, laukinių augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai arba jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, pumpurai, ūgliai ir kt.). Taip pat geriausiai prisitaikę prie vietos sąlygų svetimžemių veislių ar rūšių augalai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą.

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi jų gamtinėse buveinėse, jų sukūrimo aplinkoje arba už jos ribų. Šių išteklių atrinkimu, saugojimu, naudojimu ir atkūrimu kol kas rūpinasi Augalų genų bankas. Praradus šiuos išteklius mūsų gamtai būtų padaryta didžiulė žala.

Pirmasis Augalų genų banko vadovas, šiuo metu vyriausiojo patarėjo pareigas einantis dr. Bronislovas Gelvonauskis vylėsi, kad po reorganizacijos, kai institucijos neliks, o jos buvę darbuotojai bus pavaldūs ne tiesiogiai ministerijai, bet Valstybinei miškų tarnybai, darbas nesutriks. „Viena iš Valstybinės miškų tarnybos dabartinių funkcijų – miško genofondo saugojimas, tad tam tikros patirties esama. Todėl Augalų genų banko specialistų įdirbis turėtų išlikti, nes augalų nacionalinių genetinių išteklių puoselėjimo ir saugojimo funkcijų niekas neketina naikinti. Turiu vilties, kad miškininkai, rūpindamiesi savo interesais, tinkamai rūpinsis ir kitų augalų genetiniais ištekliais“, – „Lietuvos žinioms“ teigė B. Gelvonauskis.

Anot jo, Augalų genų banko specialistai rūpinasi ne tik miško, bet ir laukų, daržų, sodų, žemės ūkio, dekoratyvinių, vaistinių augalų genofondo išsaugojimu. Beje, iš tiesų miško augalai sudaro tik labai nedidelę augalų genofondo dalį.

Bus saugiau?

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas nepanoro vertinti Aplinkos ministerijos sumanymo, tačiau pripažino, kad apie augalų genų banko prijungimą prie jų tarnybos kalbama daugiau nei metus. P. Zolubo teigimu, tai kad jų tarnyba įsikūrusi Kaune, o Augalų genų bankas – Kėdainių rajone, matyt, turės įtakos jo administravimui, tačiau kur kas svarbiau, kad bus sudarytos geresnės sąlygos saugoti augalų genofondą.

„Yra tokia augalų genų bankų veiklos tradicija, kad resursai būtų saugomi dviejose skirtingose vietose. Net ir Lietuvoje yra buvę atvejų, kad kai kurie genų resursai sudegė. Todėl labai gerai, kai fondai dubliuojasi“, – aiškino P. Zolubas. Todėl, anot jo, gali būti, kad reorganizavus Augalų genų banką dalis jo fondų bus perkelta į Kauną, bet liks ir Kėdainių rajone.

Algimantas Salamakinas /Romo Jurgaičio nuotrauka

Abejoja nauda

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė esąs nustebintas Aplinkos ministerijos veiksmų. „Tokie sumanymai komitete nebuvo svarstomi, mums niekas nesiteikė pranešti apie tai ir mūsų nuomonės neklausė, nors įstatymus keisti reikės Seime“, – teigė parlamentaras.

A. Salamakinas stebėjosi, kad dėl dviejų etatų sumažinimo ketinama naikinti savarankišką organizaciją, kurios funkcijos yra kitokios nei Valstybinės miškų tarnybos. Mat ši tarnyba užsiima vien miškininkystės reikalais, o Augalų genų bankas yra institucija, sukurta ne vien miškų, bet ir kitos mūsų šalies augmenijos genetiniam fondui saugoti.

„Negi ministerija neturi rimtesnių sprendimų reikalaujančių problemų?“ – stebėjosi Seimo AAK pirmininkas. Pasak jo, kai įstatymų projektai bus pateikti Seimui ir AAK, dėl tokios reorganizacijos būtinumo dar bus ginčų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"