TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Augantis darbo imigrantų skaičius Lietuvos piliečių netenkina

2015 07 01 11:00
LŽ archyvo nuotrauka

Į Lietuvą dirbti atvykstančių užsienio piliečių skaičius sparčiai auga. Еuropos migracijos tinklo duomenimis, 2014 metais išduoti net 5 382 darbo leidimai trečiųjų šalių piliečiams. Toks skaičius rodo, kad užsieniečiams Lietuva yra patraukli valstybė dirbti, tačiau lietuvių požiūris į didelį imigrantų skaičių nėra palankus.

Lietuvos socialinių tyrimų centro ir VšĮ „Diversity Development Group“ projekto „Darbo migrantų gyvenimo ir darbo sąlygų tyrimas Lietuvoje“ apklausos metu išsiaiškinta, kad į Lietuvą dirbti dažniausiai atvyksta jauni, 25–44 m., vyrai. Dauguma darbuotojų yra įdarbinama transporto sektoriuje arba tarptautinių krovinių vežime. Apklausti ne iš Europos Sąjungos (ES) atvykę užsieniečiai, gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje. Daugiausia į Lietuvą dirbti atvykstama iš Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos bei Rusijos.

Aukštos kvalifikacijos specialistų – tik penktadalis

Per pastaruosius penkerius metus pagal Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją, Lietuvos migracijos politikos gaires ir kitus susijusius dokumentus matyti, kad pagrindinis tikslas yra skatinti į šalį atvykti kvalifikuotus darbuotojus. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, o žinių ekonomikos sektoriaus darbo vietų skaičiaus augimas nežymus – tokia situacija parodo siekių ir tikrovės neatitikimą.

Informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės teigia, kad dėl ekonomikos augimo iškils iš užsienio atvykusių būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, dėl to imigracijos srities tobulinimas – svarbus žingsnis užtikrinant darbo rinką Lietuvoje. Įmonės ypač pabrėžia informacinių technologijų specialistų poreikio augimą. Vita Petrušauskaitė, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja, teigia, kad kvalifikuotiems darbuotojams, kurių poreikis Lietuvoje nuolatinis, svarbu pašalinti barjerus, trukdančius sudaryti sąlygas gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ar pratęsti darbo leidimą dirbti. Lietuvoje yra dviejų rūšių leidimai gyventi – laikinas, išduodamas vieneriems metams, ir nuolatinis, kuris keičiamas kas penkerius metus. Iš ne ES atvykę užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, paprastai turi gauti leidimą dirbti iki atvykimo į šalį, be to, dėl leidimo dirbti turi kreiptis jų darbdaviai.

Daugiausiai dirba vairuotojais

Darbo migrantų apklausos duomenys rodo, kad beveik pusės darbo migrantų išsilavinimas yra praktinio pobūdžio – profesinis ir aukštesnysis. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, virėjų, siuvėjų. Trečiųjų šalių piliečiai gali būti įdarbinami tik tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos ir ES. V. Petrušauskaitė mano, jog darbuotojų iš ne ES šalių poreikis išliks transporto ir pramonės sektoriuose.

2014 metais trečiųjų šalių piliečiams išduota 4 316 leidimų dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, nurodo Lietuvos darbo birža. Tai net 80 procentų išduotų leidimų. Kitos darbo migrantų profesijos: metalinių laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai, restoranų virėjai, vyriškų drabužių siuvėjai, konsultantai, suvirintojai elektra ir dujomis bei kiti.

Lietuvos gyventojai – priešiški

„Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą, kuria aiškintasi gyventojų iš 127 Lietuvos vietovių nuomonė apie darbo imigrantus. Pastebėta, kad gyventojai, kurių aukštesnis išsilavinimas, labiau pritaria imigrantų išlaikymo apmokestinimui ir pritaria, kad valstybė turi skirti daugiau dėmesio imigrantams. Jie taip pat mano, kad imigrantai paįvairina Lietuvos kultūrą. Tačiau tik trečdalis visų respondentų norėtų, kad jų vaikai mokytųsi kartu su imigrantais – kita dalis gyventojų labiau priešiški imigrantų atžvilgiu.

Etninių tyrimų centro mokslo darbuotoja Giedrė Blažytė teigia, kad tai susiję su pokrizine socialine ekonomine padėtimi – gyventojai nesijaučia saugūs. Jie mano, kad imigrantai nenaudingi ekonomikai, o mokesčių mokėtojai juos turi nepelnytai išlaikyti. Tokį požiūrį lemia tiesioginio informacijos šaltinio nebuvimas. Darbo imigrantai atvyksta darbo tikslu, moka mokesčius ir nepasinaudoja sumokėtų mokesčių galimybėmis. Kaip rodo Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas, pasibaigus sutarčiai, imigrantai išvyksta iš Lietuvos ir nepasinaudoja bedarbio pašalpa ar motinystės parama. Dauguma darbo imigrantų dirba pagal terminuotas sutartis, jiems retai suteikiama nuolatinio darbo galimybė. Visgi jie optimistiškai vertina galimybes susirasti naują darbą – 36 procentai apklaustųjų mano, kad tai padaryti nebūtų sudėtinga.

Migrantai patenkinti Lietuva, bet ne darbu

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė darbo migrantų yra patenkinti Lietuvos aplinka ir klimatu, gyventojais, santykiais tarp skirtingų etninių grupių, saugumu ar teikiamomis paslaugomis. Imigrantai dažniausiai gyvena laikinuosiuose būstuose, tačiau nesiskundžia gyvenamąja vieta. Pagrindinis trūkumas, kurį nurodė net 48 procentai apklaustųjų – didelis atstumas iki šeimos, kuri liko gyventi kilmės šalyje. V. Petrušauskaitė teigia, kad viena aktualiausių socialinių paslaugų darbo migrantams yra pagalba susirandant būstą, šeimos gydytoją ar bandant išmokti lietuvių kalbą.

Tyrimai rodo, kad vyrauja silpni darbo migrantų ryšiai su darbdaviais, bendradarbiais ar gimtojoje šalyje likusiais giminaičiais. Norint gerinti darbo kokybę, svarbu ir sudaryti sąlygas darbuotojams integruotis į gyvenamąją aplinką ir stiprinti bendrą Lietuvos darbuotojų apsaugą Lietuvoje – tai įmanoma plečiant profesinių sąjungų teikiamų paslaugų darbuotojams prieinamumą. „Dėl pagalbos ir kitų iškilusių klausimų darbuotojus reikia nukreipti tinkama linkme – sugalvoti sistemą, kokiu būdu jiems galima padėti ir skatinti bendradarbiavimą“, – teigia V. Petrušauskaitė.

Dauguma darbo imigrantų yra patenkinti savo dabartine darbo vieta Lietuvoje, tačiau tik 27 proc. darbo migrantų nurodė, kad jie patenkinti krūviu. Apklausos duomenimis, dauguma jų dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, o tai yra daugiau nei Lietuvos piliečiai. Pasitenkinimo darbu rodikliai yra žemi, o pagrindinė nurodoma priežastis – per mažas darbo užmokestis. Be to, imigrantai teigia neišnaudojantys savo įgūdžių arba toks darbas nėra norimas. Jie taip pat mini nesutarimus su darbdaviais ar nesąžiningai išmokamą atlyginimą. Kaip teigia Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas, darbo imigrantai dėl teisinės priklausomybės nuo darbdavio yra viena pažeidžiamiausių migrantų grupių, nes tokiu atveju neturima teisinių galimybių likti Lietuvoje ir ieškoti kitos darbo vietos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"