Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aukštojo mokslo reforma būtų naudinga verslui

 
2017 05 02 12:03
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai.

Valstybės valdomo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Dalius Misiūnas sako, kad aukštojo mokslo pertvarkos nauda verslui turėtų pasimatyti po 2–3 metų.

„Matysime mažiau programų dubliavimosi, kuris yra neefektyvus. Programų kiekis begalinis. Dabar vadybos studijos siūlomos 40-yje programų 24-iose skirtingose institucijose. Kokybės prasme turėtų būti geriau. Matysime stipresnius ir konkurencingesnius universitetus tarptautiniu mastu. Tai leis pritraukti iš užsienio studentus, mokslininkus ir dėstytojus. Atsiras kaštų efektyvumas. Dabar ūkio administravimui yra sudeginama trečdalis pinigų, o tai labai neefektyvu. Jeigu tie pinigai bus nukreipti didesnėms algoms, tai tikrai bus geriau“, – BNS sakė D.Misiūnas.

Anot jo, aukštojo mokslo švietimos reforma leis spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą.

„Tai sukurs prielaidas tai problemai (specialistų trūkumui – BNS) spręsti, nes bus aiškesnė specializacija. Trūkumas ar netrūkumas specialistų priklauso nuo aiškaus poreikio suformavimo ir reakcijos į tai. Turbūt čia ne tik tinklo optimizavimas tai lems, bet ir finansavimo bei kokybės pertvarka. Kai finansavimas bus orientuojamas pagal poreikį, tai sukurs prielaidas. Ar tai bus visų problemų sprendimas? Tikrai ne“, – teigė D.Misiūnas.

Advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ vadovaujantis partneris ir užsienio investuotojus vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tvirtino, kad dėl pertvarkos pagerės ruošiamų kvalifikuotų specialistų kokybė.

„Ši reforma leis paruošti daugiau tinkamai kvalifikuotų specialistų savo srityse, o ne tiesiog specialistų. Aš manau, kad šios reformos tikslas yra kokybė. Mokslo tiriamoji veikla ir paruošiumas yra susiję. Kuo mokslininkas geriau išmano savo sritį ir atlieka mokslinių darbų, tuo jis geriau galės paruošti studentus. Jeigu mes turėsime sujungtas ir nesidubliuojančias programas, kuriose dėstys geriau apmokami ir nesiblaškantys dėstytojai, be abejo, šansas, kad studentas bus geriau paruoštas darbo rinkai yra didesnis“, – BNS sakė R.Valiūnas.

Pasak jo, dabar dauguma jaunų žmonių renkasi darbo rinkoje nepaklausias specialybes, o baigę universitetus turi dirbti ne pagal išsilavinimą.

„Mums trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta verslui. Čia problema yra paprasta. Dauguma žmonių, kurie galėtų rinktis patrauklias specialybes darbo rinkoje, jie renkasi kitą specialybę, kuri dėl kažkokių priežasčių atrodo patraukli. Pavyzdžiui, teisę vis dar dažnai renkasi. Pabaigus labai daug teisininkų dirba ne pagal specialybę. Tada tai baigiasi blogiau apmokomomis darbo vietomis arba kaip aš grubiai sakau lašišų pjaustymu Šiaurės Europos šalyse, o tai pats blogiausias dalykas Lietuvoje“, – kalbėjo R.Valiūnas.

Jo žodžiais, aukštojo mokslo pertvarkos teigiama įtaka darbo rinkai turėtų pasijausti per 3–5 metus.

Darbo grupė antradienį pranešė, kaip turėtų atrodyti Aukštojo mokslo reforma. Apie ją skaitykite čia

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"