TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aukštojo mokslo vizija tebėra miglota

2007 06 15 0:00
Politikai taip pat pasižadėjo didinti aukštojo mokslo finansavimą.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Politikai iškilmingai pasiskelbė davę pradžią Aukštojo mokslo reformai. Tačiau net jiems iki galo neaišku, kaip turėtų atrodyti pertvarkyta sistema.

Vakar Seime dauguma parlamentinių partijų pasirašė kelią Aukštojo mokslo reformai atveriantį susitarimą. Pagal politikų norus ir siūlymus dokumento tekstas buvo derinamas iki paskutinės minutės. Tačiau prisidėti prie studentų smarkiai kritikuojamo susitarimo atsisakė 3 parlamentinės partijos.

Studentai įsitikinę, kad dokumentas yra paviršutiniškas ir sprendžia tik finansavimo klausimus. Susitarimo rengėjai atmeta kritiką.

Politikės - apsipyko

Aukštojo mokslo reforma vakar vis dar kybojo ant plauko. Iki paskutinės akimirkos svarstyta, ar politikams pavyks susitarti dėl pertvarkos principų.

Dėl dokumento teksto dar kartą suabejojo valstiečiai liaudininkai. Likus pusantros valandos iki susitarimo pasirašymo, jis buvo atšauktas. Tačiau po keliolikos minučių paskelbta, kad dokumentą partijos vis dėlto pasirašys. Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė dėl tokio blaškymosi kaltino valstiečius liaudininkus. "Jie nežino ir ko norėti. Kas pusę valandos nuomonę keičia", - koalicijos partneriais piktinosi I.Šiaulienė. Į salę atėjusią Seimo Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnę Aldoną Staponkienę socialdemokratė pasitiko rūsčiu veidu ir keliais tyliais, bet kandžiais komentarais. A.Staponkienė kolegei iš pradžių mėgino paaiškinti abejonių priežastis, tačiau I.Šiaulienė jos klausyti nenorėjo ir pasitraukė į šalį.

Viešųjų ryšių akcija

Tačiau galiausiai abi seniūnės vis dėlto susėdo pasirašyti dokumento. Prie jų prisidėjo Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro bei Liberalų sąjūdžio frakcijų seniūnai. Susitarimo tekste buvo įrašytos ir Darbo partija, Naujoji sąjunga bei liberaldemokratai. Tačiau šios politinės jėgos atsisakė pasirašyti susitarimą. "Tai valdančiųjų neveiklumą dangstanti viešųjų ryšių akcija, o ne rimtas dokumentas", - susitarimą įvertino Seimo "darbiečių" seniūnas Kęstutis Daukšys.

Mokamos studijos

Susitarime numatoma iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą. Nuo kitų metų paklausiausios specialybės bus pradėtos finansuoti studijų krepšelio principu, kai studijoms skirti pinigai judės paskui studentą. Tokia sistema bus įdiegta iki 2013-ųjų. Numatoma, kad studijų įmokų ribas nustatys valstybė, o tikslų mokestį pagal jas - pačios aukštosios mokyklos. Taip pat nuspręsta, kad bus sukurta paskolų sistema, kuri padengs įmokas už mokslą ir kitas studijų išlaidas.

Po ilgų ginčų buvo nuspręsta konkretizuoti skaičių studentų, kuriems neteks mokėti už mokslą. Susitarta, kad nuo studijų įmokos bus atleisti 30 proc. geriausiai besimokančių studentų. Dar 10 proc. studentų bus leista negrąžinti paskolos, paimtos susimokėti už mokslą. Skirtingų specialybių studentams mokestis už studijas bus diferencijuojamas.

Politikai taip pat pasižadėjo didinti aukštojo mokslo finansavimą. Planuojama, kad iki 2012 metų jis pasieks Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

Partijų susitarime konkrečios įmokos už mokslą nenumatytos. Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, jos turėtų siekti 2-5 tūkst. litų per metus. Kokios bus studijų įmokos, nuspręs Seimas. Naujoji studijų tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugsėjo.

Neaišku net premjerui

Susitarimą pasirašant dalyvavęs premjeras Gediminas Kirkilas negalėjo pasakyti, nei kokio dydžio bus mokestis už studijas, nei kaip veiks paskolų sistema, nei kaip per ketverius metus pavyks padidinti aukštojo mokslo finansavimą, kad pasivytumėme pažangesnes ES šalis.

Dėl daugybės neaiškumų susitarimą pliekia ir studentai. Jų nuomone, politikų dokumentas nesprendžia aukštojo mokslo problemų ir negarantuoja gero išsilavinimo. "Tai tik padrikas tekstas, neturintis teisinės galios. Geriau jau politikai pradėtų kurti naują Aukštojo mokslo įstatymo redakciją", - LŽ sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

Tačiau premjeras neigia oponentų kritiką dėl esą paviršutiniško susitarimo. "Mano požiūriu, šiame susitarime yra būsimos reformos bruožų", - įsitikinęs G.Kirkilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"