TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aukštų prokurorų apsauga patuštins valstybės kišenę

2015 06 15 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Generalinių prokurorų kaita Vyriausybei priminė nebaigtus darbus. Iš stalčių ištrauktas pusantrų metų dūlėjęs Generalinės prokuratūros vadovų bei jų šeimų apsaugos projektas. Valstybės iždą jis patuštintų keliasdešimčia tūkstančių eurų.

Vyriausybė trečiadienį planuoja tvirtinti Generalinės prokuratūros vadovų, jų šeimų ir turto apsaugos skyrimo tvarką bei sąlygas. Atlikti šį darbą ją įpareigojo dar 2013 metų pabaigoje Seime patobulintas Prokuratūros įstatymas. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pernai parengtą ir neseniai patobulintą nutarimo projektą užtikrinti minėtų aukštų pareigūnų pasaugą turėtų Vadovybės apsaugos departamentas (VAD), jų turto – saugos tarnybos. Apsauga Generalinės prokuratūros vadovams ir jų šeimoms būtų skiriama tik iškilus realiai grėsmei jų gyvybei ar sveikatai, susijusiai su pareigų atlikimu. Projektui įgyvendinti reikėtų valstybės biudžeto lėšų. Suskaičiuota, kad vieno asmens apsauga, vykdoma VAD, pirmaisiais metais atsieitų 384 tūkst. eurų, o kiekvienais metais – 284 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę Seimas iš generalinių prokurorų atleido penkerius metus šiame poste dirbusį Darių Valį. Antradienį parlamentarai balsuos dėl jo įpėdinio – teisėjo Nerijaus Meilučio skyrimo į šias pareigas.

Informacija būtų įslaptinta

Pagal siūlomą tvarką realų pavojų savo gyvybei ar sveikatai pajutęs generalinis prokuroras (ar jo pavaduotojai) turėtų raštu kreiptis į VAD. Jo vadovas per vieną darbo dieną privalėtų sprendimą dėl apsaugos skyrimo. Neįžvelgęs pavojaus VAD direktorius apsaugos gali ir neskirti. Kita vertus, turėdamas faktinių duomenų apie Generalinės prokuratūros vadovams iškilusią relią grėsmę, apsaugą šiems pareigūnams galėtų siūlyti ir pats VAD direktorius. Minėtų pareigūnų turto apsaugą siūloma patikėti Generalinės prokuratūros atrinktai saugos tarnybai. Paslauga būtų perkama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

Informaciją apie generalinio prokuroro, jo pavaduotojų bei jų šeimų apsaugos organizavimą siūloma įslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Incidentų nebūta

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras portalui lzinios.lt sakė teigiamai vertinąs Vyriausybės iniciatyvą, kurią įgyvendinti galima buvo ir anksčiau. “Įstatyme yra tik bendroji nuostata, o Vyriausybė privalo nustatyti detalią tvarką. Matyt, tas nelabai kam rūpėjo, todėl ir neskubėjo”, - spėjo parlamentaras. Jis dar kartą atkreipė dėmesį, kad apsauga Genaralinės prokuroros vadovamas būtų skiriama tik iškilus realiam pavojui jų gyvybėms. “Iki šiol tokių dalykų nebuvo. Tikėkimės, kad ir nebus. Nors ką gali žinoti?” – sakė S. Šedbaras. Projekte minimos apsaugai organizuoti reikalingos sumų politiko per daug nenustebino. “Prisimenu, kai buvo argumentuojama Vytauto Landsbegio apsaugai reikalinga lėšų suma. Buvo paaiškinta, kad pirmiaisiais metais reikėtų įsigyti naują automobilį, nes senųjų skirti negalima - jie visi yra naudojami. O paskui būtų tik toks palaikomasis finansavimas”, - teigė S. Šedbaras. Be to, asmuo turi būti saugomas visą parą, todėl vieno apsaugininko nepakanka. “Tai, kas apskaičiuota, matyt, yra prognozuojamos sumos. Tikrai nemanau, kad tiek reikėtų”, - apie aukštų prokurorų apsaugos užtikrinimą sakė S. Šedbaras.

TTK nario “darbiečio” Vytauto Gapšio nuomone, nuostata dėl Generalinės prokuratūros vadovų apsaugos visai nereikalinga. “Jei kyla realus pavojus, saugoti reikia tą prokurorą, kuris tiria kažkokį svarbų, rezonansinį nusikaltimą. Per tiek metų pas mus nebuvo jokių incidentų, todėl, manyčiau, galima būtų apsieiti be fizinės generalinio prokuroro apsaugos”, - portalui lzinios.lt sakė V. Gapšys. Jis priminė, kad pavojaus atveju saugoti minėtus pareigūnus galima remiantis ir kitomis įstatymų normomis. “Tuomet lėšų galima būtų skirti iš rezervo, kam jas numatyti iš anksto? Pinigų reikia svarbesniems dalykams “, - stebėjosi parlamentaras.

V. Landsbergio apsaugos neįteisino

Pasak S. Šedbaro, lyginti apsaugos skyrimą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui ir Generalinės prokuratūros vadovamas būtų nekorektiška. “Aš visada sakiau, kad valstybės vadovams tam tikra paslauga priklauso – tiek automobilis su vairuotoju, tiek pagalba saugantis nuo galimų incidentų. V. Landsbergis nors ir nesivadino prezidentu, bet buvo pirmasis valstybės vadovas, niekuo nesiskyrė nuo dabartinio šalies vadovo. Todėl manau, kad sprendimas dėl jo apsaugos anksčiau ar vėliau turės būti priimtas”, - teigė S. Šedbaras.

Priminsime, kad kovą Seimas atmetė VAD įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vadovybei būtų priskirta 1990–1992 m. veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė ir jai būtų skiriama apsauga iki gyvos galvos. Preliminariais skaičiavimais, V.Landsbergio apsauga kasmet būtų atsiėjusi po 272 tūkst. eurų. Iki šiol profesorius saugomas iš VAD vidinių resursų.

Nuolatinę apsaugą įstatymai šiuo metu garantuoja tik šalies prezidentui, Seimo pirmininkui, premjerui ir laikinai jų pareigas einantiems asmenims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"