Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Autoritetai sukilo prieš Seimo mažinimą

 
2017 03 10 6:00
Sprendimas, kad Seimą sudaro 141 atstovas, buvo įteisintas 1992 metais, Lietuvos gyventojams per referendumą patvirtinus Konstituciją.
Sprendimas, kad Seimą sudaro 141 atstovas, buvo įteisintas 1992 metais, Lietuvos gyventojams per referendumą patvirtinus Konstituciją. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žinomi visuomenės veikėjai viešai paragino šalies vadovus ir parlamentinių partijų pirmininkus nepritarti pasiūlymui mažinti Seimo narių skaičių. „Valdantieji, matyt, supranta, kad piliečių jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą tuojau reikės grandyti nuo dugno, nes jis sparčiai senka, todėl siūlydami tokius populistinius projektus užsiima veiklos imitacija, bet ne realiais darbais, kurių laukia visuomenė“, – pabrėžė politologė Rima Urbonaitė.

Grupė visuomenės veikėjų, tarp jų – pirmasis šalies vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis, teisininkai Vytautas Nekrošius ir Vytautas Sinkevičius, istorikai Egidijus Aleksandravičius bei Alfredas Bumblauskas, ekonomistai Teodoras Medaiskis ir Gitanas Nausėda, kiti žinomi asmenys vakar paskelbė, kad Konstitucijos keitimas pagal politines užgaidas kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, o tai itin pavojinga esant dabartinei geopolitinei situacijai.

„Dažnas Konstitucijos kaitaliojimas reiškia pačios valstybės nuvertėjimą ir nuvertinimą. Taip gali būti destabilizuota Lietuvos teisinė ir politinė sistema, kuri užtikrina mūsų pilietinių teisių ir laisvių apsaugą. Bet koks pamatinių konstitucinės sąrangos elementų reformavimas turi būti sistemingas, labai gerai apgalvotas ir deramai argumentuotas išankstinėje diskusijoje“, – sakoma Lietuvos vadovams ir partijų lyderiams adresuotame kreipimesi.

Mažinti Seimo narių skaičių nuo dabartinio 141 iki 101 pasiūlė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), argumentuodama tuo, kad sumažėjo ir šalies gyventojų. Metų pradžioje po pateikimo šiai idėjai pritarė beveik pusė parlamentarų, atstovaujančių įvairioms frakcijoms. Kad būtų pakeista Konstitucija ir įtvirtintas naujas Seimo narių skaičius, pasiūlymą turėtų palaikyti ne mažiau kaip du trečdaliai tautos išrinktųjų (94 parlamentarai).

Atsiranda rizika

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus V. Nekrošiaus žodžiais, jokių rimtų skaičiavimų, pagrindžiančių būtinybę keisti Konstituciją ir įtvirtinti kitokį Seimo narių skaičių, nei yra dabar, idėjos iniciatoriai nepateikia. Remiamasi tik populistiniu argumentu „žmonės to nori“.

„Visai mūsų teisinei sistemai pagrindą suteikianti Konstitucija – per daug svarbus teisės aktas, kad būtų kaitaliojamas priklausomai nuo to, kas atėjo į valdžią ir ką naktį susapnavo. Vienam pasirodys, jog Seime turi būti 101 narys, kitam – 103, o trečias dar galbūt sugalvos, kad Seimo apskritai nereikia. Teiginys, jog Konstituciją reikia keisti, nes dalis Lietuvos žmonių išvažiavo, nerimtas. O kas bus šio Seimo kadencijos pabaigoje, jei LVŽS, kaip žada, įvykdys savo programą ir sugrąžins emigrantus? Vėl keisime Konstituciją ir Seimo narių skaičių didinsime?“ – stebėjosi teisininkas.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos manymu, lėšų taupymas, kuris esą būtų pasiektas sumažinus Seimo narių skaičių, nė iš tolo neprilygsta nuostoliams, kurių šalis dėl tokio sprendimo gali patirti demokratijos požiūriu. „Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kad ir dabar Seime sprendimai kartais priimami esant posėdžių salėje vos kelioms dešimtims parlamentarų, o kai kuriuose Seimo komitetuose, kuriuose svarstomi labai svarbūs socialiniai ir ekonominiai klausimai, tai daro vos dešimt žmonių. Tokia situacija kelia klausimų ir dėl lobizmo problemų. Sutikime – nedideliam skaičiui Seimo narių „įtikinti“ reikėtų kur kas mažiau pastangų nei dabar“, – tvirtino jis.

Rima Urbonaitė: „Teiginys, jog piliečiai nori rinkti asmenybes, tėra mitas.“

Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojos R. Urbonaitės, dalies piliečių, pritariančių Seimo narių skaičiaus mažinimui, poziciją lemia išankstinė nuostata, kad „visi jie – vagys“. „Deja, niekas negalvoja, kokie turėtų būti Seimo narių gebėjimai ir jų darbo kokybė. Ar parlamentarų skaičiaus sumažinimas lems tai, jog Seime dirbs daugiau profesionalų? Veikiau priešingai. Sumažėjus tautos išrinktųjų gali įvykti taip, kad ateityje turėsime Seimą, kuris apskritai bus nebeįgalus dirbti“, – svarstė politologė.

Niekinė problema

R. Urbonaitės teigimu, dar daugiau nerimo kelia parlamentarų skaičiaus mažinimo entuziastų brandinama idėja atsisakyti šiuo metu taikomos proporcinės Seimo rinkimų sistemos, tai yra rinkimų pagal partijų sąrašus. Tokį pasiūlymą metų pradžioje, pristatydamas Seimo narių mažinimo idėją, pateikė valdančiosios LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.

Rima Urbonaitė: "Teiginys, jog piliečiai nori rinkti asmenybes, tėra mitas."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Rima Urbonaitė: "Teiginys, jog piliečiai nori rinkti asmenybes, tėra mitas."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Klausimas, kurį liks išspręsti: kokia būtų rinkimų sistema. Mes, „valstiečiai“, pasisakome, kad nebebūtų daugiamandatės apygardos ir kad visi Seimo nariai būtų renkami vienmandatėse apygardose“, – kalbėjo jis.

Tuo pat metu partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovaujantis parlamentaras Petras Gražulis pasiūlė Seimo narių skaičių sumažinti iki 71 – tiek jų išrenkama vienmandatėse apygardose.

„Tokiomis idėjomis iš politikos siekiama eliminuoti politines partijas, aiškinama, esą piliečiai pageidauja rinkti asmenybes. Tačiau šį argumentą nuneigia net pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai. Ar per juos rinkėjai vienmandatėse apygardose balsavo už asmenybes, ar vis dėlto – už LVŽS atstovus? Jie rinko partijos kandidatus ir nelabai gilinosi, ar šie yra ryškūs žmonės. Teiginys, jog piliečiai nori rinkti asmenybes, tėra mitas“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Anot politologės, pastaruoju metu valdantieji siekia piliečius populistiškai įtikinti, kad idėjos mažinti Seimo narių skaičių autoriai atstovauja žmonių interesams ir tesi savo pažadus. „Vis dėlto susidaro įspūdis, jog šis sumanymas yra skirtas visuomenės dėmesiui nukreipti nuo valdančiųjų nenuveiktų darbų. Diskusijoms siūloma niekinė problema, o politikos formavimo turinio, reformų gairių darbotvarkėje nėra. Populistiniai projektai užgožia viešąją erdvę, lemdami visai kitokio pobūdžio diskusijas, nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tiesų svarbu“, – aiškino ji.

Idėja – ne nauja

Sprendimas, kad Seimą sudaro 141 atstovas, buvo įteisintas 1992 metais, Lietuvos gyventojams per referendumą patvirtinus Konstituciją. Vos po ketverių metų, 1996-aisiais, Seimo pirmininko, tuometės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) atstovo Česlovo Juršėno pasiūlymu kartu su Seimo rinkimais buvo organizuojamas referendumas, kuriame piliečiams keltas klausimas, ar reikia sumažinti parlamentarų skaičių iki 111. Referendume dalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų, bet dauguma jų pasiūlymui nepritarė.

2010 metais sušaukti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus paragino „tvarkietis“ P. Gražulis. Jis turėjo vykti kartu su 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimais. P. Gražulis tąkart, kaip ir šiemet, kėlė idėją, kad parlamentarų liktų tik 71, ir jie būtų renkami vienmandatėse apygardose. 2011-aisias referendumą dėl Seimo mažinimo bandė organizuoti tuo metu partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausęs dabartinis europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Jis ragino palikti 111 parlamentarų.

2014 metais sumažinti Seimą iki 101 nario siūlė grupė parlamentarų, vedamų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Antano Matulo. Jis aiškino, kad šis sprendimas leistų sutaupyti iki 5,7 mln. eurų per metus.

Pastarąjį kartą tokia idėja skambėjo praėjusiais metais. Tuo metu kadenciją baigiančio Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Valentinas Bukauskas pateikė projektą, pagal kurį nuo 2020 metų parlamentarų tebūtų likę 111. Šiam pasiūlymui Seimas buvo pritaręs po pateikimo. Idėją tuomet rėmė ir premjero pareigas ėjęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius bei Darbo partijos deleguota Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"