TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Azerbaidžanas: Lietuva – patikima draugė

2013 06 28 6:00
Ch.Chalafovas: "Su Rusija norime draugauti. Kitas prioritetas – tolesnė Azerbaidžano integracija į Europą, dar glaudesnis bendradarbiavimas visose srityse." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniuje viešintis Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Chalafas Chalafovas sako, kad jo šalis domisi dalyvavimu Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo projekte. Jis dėkoja mūsų šaliai už pagalbą gilinant santykius su Europos Sąjunga (ES), tačiau pabrėžia, kad apie narystę Bendrijoje Azerbaidžanas dar nekalba.

Vakar ir šiandien Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos bei Azerbaidžano Tarpvyriausybinė dvišalio bendradarbiavimo komisija, vadovaujama mūsų šalies užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir partneriams atstovaujančio mokesčių ministro Fazilio Mamedovo, nuo 2010 metų sprendžia energetinio, ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo klausimus.

„Mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja visose srityse. Azerbaidžanas yra svarbus Lietuvos partneris Pietų Kaukaze, o jūs – mums svarbi šalis ES kontekste“, - interviu "Lietuvos žinioms" sakė Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Chalafas Chalafovas.

Žada investuoti

- Vadinate Lietuvą strategine partnere. Kas lėmė šį bandradarbiavimą?

- Nuo tada, kai atkūrę nepriklausomybę užmezgėme diplomatinius santykius su Lietuva (1995 metų lapkričio 27 dieną – aut.), plėtojame labai glaudžius draugiškus ryšius. Šalių politinių vadovybių tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas leidžia teigti, kad Lietuva yra mūsų strateginė partnerė ir patikimiausia draugė ES kontekste. Manome, kad tokios šalys kaip Lietuva prisideda prie Azerbaidžano integracijos į ES struktūras ir aktyviai remia mūsų siekius dar glaudžiau bendradarbiauti su Bendrija.

- Lietuva ir Azerbaidžanas kalba ir apie dar glaudesnius abipusius santykius. Teko girdėti, kad dvišalės prekybos apimtį norima padidinti iki 10 kartų?

- Šiandieninės prekybos apimtis mūsų iš tiesų netenkina. Ekonominio bendradarbiavimo potencialas – milžiniškas. Azerbaidžanas jau yra numatęs investuoti į Lietuvos įgyvendinamus infrastruktūrinius, turizmo, informacinių technologijų, aptarnavimo sferos projektus. Lietuvos bendrovės savo ruožtu yra laukiamos mūsų šalyje vykdomų ekonominių projektų dalyvės. Galiu pasakyti, kad politinė valia šiuo klausimu - tvirta.

- Ar galima tikėtis Azerbaidžaną prisidėsiant ir prie Lietuvos šiuo metu vykdomo suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto?

- Lietuvos planuojamas terminalas Azerbaidžanui - labai svarbus projektas, galintis tapti svaria paspirtimi plėtojant bendradarbiavimą energetikos srityje. Mūsų valstybinė naftos kompanija gali svarstyti šitą klausimą. Be abejo, manau, jūs suprantate, kad šiandien daugelis projektų nagrinėjami pirmiausia ekonominės naudos bei saugumo požiūriu.

Be to, ketiname plėsti bendradarbiavimą transporto srityje. Nagrinėsime laivybos projektus, greičiausiai kalbėsime apie kombinuotus vežimus. Dirbame prie geležinkelio projekto „Vikingas“ – jau pasirašėme atitinkamus susitarimus. Manau, atitinkamos mūsų struktūros turi žengti konkrečius žingsnius realizuojant šį sumanymą.

Bendradarbiavimo galimybės plačios, o tai rodo, kad mūsų šalių santykiai yra ilgalaikiai. Žinoma, nuolatos turime rūpintis, kad vis nauji projektai gilintų ir plėstų tokį abiem šalims naudingą veikimą.

Sieja viltis su pirmininkavimu

- Simboliška, kad trečius metus veikianti Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo komisija šįmet Vilniuje susirinko mūsų šaliai pradedant pirmininkavimą ES Tarybai. Kokias viltis su tuo sieja Azerbaidžanas?

- Tai, kad Lietuva pradeda pirmininkavimą ES Tarybai, skatina dideles viltis. Bendradarbiavimas su ES – vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos prioritetų. Šiandien Azerbaidžanas yra patikimas ES partneris Bendrijai siekiant energetinės nepriklausomybės. Nuo šių metų pradėjome įgyvendinti labai svarbų dujų projektą Shah Deniz II, ateityje užtikrinsiantį daugiau kaip 10 mln. kubinių metrų Azerbaidžano dujų ES rinkoms, realizuojame kitus sumanymus, atverdami pietinį dujų koridorių, kuriuo Kaspijos regiono energijos ištekliai pasieks Europą.

Azerbaidžanas, modernizuodamas savo ekonomiką, įgyvendindamas reformas, aktyviai naudojasi tiek ES, tiek jos šalių narių patirtimi. Kai kuriuos svarbius projektus įgyvendiname padedami Lietuvos. Jūsų šalis juose atstovauja ES ir dalijasi savo patirtimi su mumis. Pasiektus rezultatus vertiname labai teigiamai.

- ES struktūros, kalbėdamos apie bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, nuolatos pabrėžia būtinybę sparčiau spręsti užsitęsusį konfliktą su Armėnija dėl Kalnų Karabacho. Kokias galimybes matote šiame kontekste?

- Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas ir sunkūs armėnų karinės agresijos prieš mūsų respubliką padariniai šiuo metu yra svarbiausia Pietų Kaukazo regiono problema. Penktadalis Azerbaidžano teritorijos okupuota, beveik milijonas žmonių yra pabėgėliai ar perkelti asmenys. Siekdama jiems sukurti normalias gyvenimo sąlygas, Vyriausybė leidžia šimtus milijonų dolerių kasmet.

Mes didiname savo gynybos galias. Šiandien Azerbaidžano kariuomenė yra viena stipriausių regione. Be abejo, pasisakome už konfliktų sprendimą taikiais metodais, bet tikimės daugiau pastangų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės bendrapirmininkių Rusijos, Prancūzijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų, padedant galutinį tašką, išlaisvinant okupuotas teritorijas bei grąžinant pabėgėlius į jų gimtąsias žemes. To nepasiekus, tvarios taikos Pietų Kaukaze tikėtis neįmanoma. Taigi šiandien tiek ESBO, tiek ES turi dėti daugiau pastangų, nes dabartinė situacija yra rimta kliūtis sėkmingam ES politikos regione įgyvendinimui. Taika ir stabilumas Kaspijos jūros regione yra svarbi pastovaus energijos išteklių tiekimo Europai sąlyga.

Lyg turtinga nuotaka

- Azerbaidžano energijos ištekliai Europą išties domina. Šiomis dienomis visi laukia atsakymo, kokia kryptimi – per dujotiekį „Nabuco West“ (projekto dalyvės - Austrija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija) ar "Trans Adrijos" projekto kryptimi (per Turkiją, Graikiją, Albaniją bei Italiją) - apsispręsite į Europą tiekti dujas?

- Kiek žinau, šiandien Azerbaidžano ir Turkijos konsorciumas, eksploatuojantis telkinį Shah Deniz, žada paskelbti sprendimą, kurią kryptį pasirinko. Azerbaidžano politinė vadovybė į šį procesą nesikiša. Konsorciumas priims grynai komercinį sprendimą. Kita vertus, kurį projektą jis bepasirinktų, įgyvendintų vis tiek tą patį tikslą: prisidėtų stiprinant ES energetinį saugumą.

- Girdėjau juokaujant, kad Azerbaidžanas, turintis energijos išteklių, dabar yra lyg turtinga nuotaka, kurią į savo pusę norėtų persivilioti tiek Vakarai, tiek Rytai. Kuri pusė jums patrauklesnė?

- Mes balansuojame. Rusija – mūsų kaimynė: mus sieja istorija, esame užmezgę glaudžius strateginius ryšius. Su Rusija norime draugauti ir darome viską, kad santykiai būtų patys geriausi. Žinoma, turime ir kitų prioritetų. Vienas svarbiausių – tolesnė Azerbaidžano integracija į Europą, dar glaudesnis bendradarbiavimas visose srityse. Šia kryptimi taip pat dirbame.

Manome, kad Pietų Kaukazo regionas, o ypač Azerbaidžanas, turi būti konstruktyvaus Vakarų ir Rusijos dialogo centras. Mūsų šalis negali tapti konkurencijos ar priešpriešos vieta. Net istoriškai Azerbaidžanas yra lyg tiltas, siekiant susitarimų svarbiausiais strateginiais klausimais, taigi šią poziciją ketiname išlaikyti ir ateityje.

- Minite suartėjimą su ES. Ar tai gali reikšti siekį tapti dar viena Bendrijos šalimi?

- Kol kas apie tai negalvojame. Laikas parodys. Narystės siekis negali būti savaiminis tikslas. Mes turime matyti, kad esame laukiami. Antra, tai, kas šiuo metu vyksta Azerbaidžane: reformos, plėtra, ekonomikos augimas, politinės pertvarkos, šalies demokratizavimas, skirta tam, kad būtų įtvirtinti aukščiausi šalies vystymosi standartai. Darbus tęsime nepaisydami, mus girs ar kritikuos.

- Azerbaidžanas nustebino, kai po "Eurovizijos", Rusijai pasipiktinus, valstybiniu lygiu pradėjo aiškintis, kodėl finale neskirti balsai tos šalies dainininkei. Gal jau žinote – kodėl?

- Žinote, "Eurovizija" – tai ne politika. Tai labai svarbus ir, sakyčiau, geras Europos šalių kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys. Aktyviai į tą veiksmą įsitraukėme ir, kaip matėte, pasiekėme puikių rezultatų. Jei kalbėsime apie balsavimą – tai visuomenės pasirinkimas. Pasidomėjome juo, bet todėl, kad patys nepatikėjome, jog Azerbaidžane niekas nebalsavo už Rusiją. Juk mūsų kultūriniai ryšiai labai glaudūs, rusų diaspora labai didelė, o ir daina gera buvo. Per teismą išsikovojome galimybę susipažinti su balsavimo rezultatais. Pasirodo, kažkas kažkur nesuveikė. Iš tiesų Azerbaidžane balsavo už Rusijos dainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"