TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

B.Bradausko akiratyje - bankų pelnai

2013 05 16 8:15
B.Bradausko teigimu, bankų veikloje nemažai dalykų kelia abejonių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas aiškinasi, kodėl solidų pelną žarstantys komerciniai bankai pernai sumokėjo vos keliolika milijonų litų pelno mokesčio. Bankų atstovų teigimu, tai lėmė objektyvios priežastys.

B.Bradauskas renka informaciją apie komercinių bankų pajamas - pagal veiklos sritį ir gautą pelną. Lietuvos banko duomenimis, pernai šalyje veikiantys komerciniai bankai gavo daugiau kaip 720 mln. litų pelno, bet valstybės biudžetą papildė nedidelėmis sumomis.

Bankų atstovai pažymi, kad finansinis pelnas nėra tapatus mokestiniam. Esą apmokestinamąjį pelną mažina ekonomikos krizės metais patirti nuostoliai.

Kur ištirpo pelnas?

B.Bradauskas renka duomenis ir analizuoja, kiek pajamų gavo mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai bei kiek pelno mokesčių jie sumokėjo į valstybės biudžetą. "Ryškėja dalykai, kurie man kelia abejonių, reikia kažkokio patikslinimo. Sakykime, pernai bankai sumokėjo apie 12 mln. litų pelno mokesčio už 2011 metus. Tačiau pasižiūrėkime, kiek jie uždirbo iš Lietuvos ūkio subjektų ir fizinių asmenų. Nekalbu apie palūkanas, o tik apie rinkliavas už bankines paslaugas", - sakė jis.

Seimo BFK pirmininkas pažymi, kad pagal įstatymą yra galimybė ankstesnių metų nuostolius perkelti į einamuosius metus. "Aiškina, kad 2010 metais buvo dideli nuostoliai, o 2011-ieji pelningi, bet ne visai padengia patirtus nuostolius. Pasižiūrėsime, ar taip iš tikrųjų yra. Pagal įstatymą tokią galimybę - perkelti nuostolius į einamuosius ataskaitinius metus - ūkio subjektai turi. Pažiūrėsime, ar taip iš tikrųjų ir yra, ar jie nenukeliavo kitur. Sakykime, valstybėse kaimynėse bankų pelnas neapmokestinamas, jam taikomas nulinis tarifas. Reikia pasižiūrėti, kas ten dedasi", - kalbėjo socialdemokratas.

Sklaidys abejones

Taip pat B.Bradauskui nerimą kelia Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skolos pagrindiniams bankams. "Vieni turi pasiskolinę 1 mlrd. litų, kiti - po 6 mlrd., 5 mlrd. litų. 500 mln. litų - tiek yra mažiausiai pasiskolinęs užsienio kapitalo bankas. Kyla klausimas, kokiomis palūkanomis jie pasiskolino tuos milijardus? Ar pagal EURIBOR, ar LIBOR? Jeigu tai didesnės palūkanos, kodėl jos didesnės? Vėl gali būti taip, jog specialiai sumoka didesnes palūkanas, kad nerodytų pelno. Tokiu atveju nėra ir pelno mokesčio", - svarstė parlamentaras.

Pasak B.Bradausko, nemažai dalykų kelia abejonių. "Turime jas išsklaidyti. Tačiau palikti tai be jokios analizės, patikrinimo nesiruošiame. Manau, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliks pasirinktinai kelių bankų patikrinimą. Matysime, kas išryškės, gal mūsų nuogąstavimai yra perdėti. Duok Dieve, kad taip būtų, bet, mano manymu, gali būti ir kitaip", - sakė jis.

Mažai pelno mokesčio

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas sutinka, kad problema dėl to, jog bankai sumokėjo nedaug pelno mokesčio, egzistuoja. "Žiūrint iš šalies, bankai yra gana didelės institucijos. Jos moka gyventojų pajamų ir kitokius mokesčius, bet, palyginti su kitomis struktūromis, dabartiniu metu moka santykinai mažai pelno mokesčio", - įsitikinęs jis.

Tačiau K.Glaveckas pažymi, kad veikiantis įstatymas leidžia nuostolius perkelti į kitus metus. Esą natūralu, kad per ekonomikos krizės įkarštį milijardinių nuostolių patyrę bankai taip ir padarė, tai ir "suvalgė visą pelną". "Įstatymiškai viskas padaryta gerai, niekas nepažeista. Kai prasidėjo finansų krizė, visiems ūkio subjektams leidome kapitalizuoti nuostolius, nebankrutuoti", - teigė parlamentaras. Jo manymu, atėjo laikas keisti šį įstatymą.

Pasak K.Glavecko, bankuose pinigų yra pakankamai, skolintis jiems nereikia. "Tik jie nelabai aktyviai finansuoja viską, nes įžvelgia daug rizikos. Jie gali gyventi nerizikuodami, pavyzdžiui, skolina pinigus Vyriausybei, "Sodrai", gauna savo procentus ir gali per daug neskolinti investicijoms. Tai didelė problema", - kalbėjo Seimo BFK vicepirmininkas.

Perves apie 15 mln. litų

Vienas didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų - "Swedbank" - 2012 metais gavo 367 mln. litų grynojo pelno. "2012 metų mokestinis pelnas ir mokėtinas pelno mokestis bus deklaruojamas 2013 metų birželio 1 dieną, o mokestį sumokėti turėsime iki spalio 1 dienos. Įvertinant grupės įmonių mokestinį nuostolį, į biudžetą už 2012 metus turėtume pervesti 14,6 mln. litų pelno mokesčio", - LŽ sakė "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Remiantis audituotų metinių finansinių ataskaitų duomenimis, pernai DNB banko grupės Lietuvoje grynasis pelnas sudarė 80,4 mln. litų. Bankas dar negalėjo pasakyti, kiek pelno mokesčio turės sumokėti.

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas atkreipė dėmesį, kad finansinis ir mokestinis pelnas nėra tas pats ir skaičiuojamas skirtingai. Pasak jo, dėl pasaulyje ir Lietuvoje kilusios ekonomikos krizės bei itin išaugus banko paskolų nuostoliams, 2009-2010 metais bankas patyrė mokestinių nuostolių, kurie mažino ateinančių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. "Norėčiau pabrėžti, kad DNB bankas yra visiškai sumokėjęs visus privalomus mokesčius valstybei. Pavyzdžiui, VMI balandį paskelbtais duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius DNB bankas VMI buvo sumokėjęs 17,65 mln. litų mokesčių ir didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų sąraše buvo 25-as", - teigė A.Vilkancas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"