TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

B.Kuzmickas: su pesimistiniu slogučiu jau ima varžytis pozityvumo oazės

2014 02 24 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastebimos dvi tarsi besivaržančios visuomenės gyvenimo tendencijos: dalis žmonių linkę į destrukciją ir savidestrukciją, o kiti nori kurti savo ateitį Lietuvoje, pamatę pasaulio įgyja daugiau pasitikėjimo. Vienas didžiausių iššūkių dabar – valstybės paskirties ir jos vaidmens tautos atžvilgiu problema.

Jeigu būtų geriau įgyvendinamas valdžios uždavinys rūpintis tautos būkle ir būtų matoma šios būklės visuma, o ne atskiri fragmentai, pozityviosios tendencijos galėtų vystytis žymiai greičiau. Taip pat labai svarbu, kad autoritetą plačiojoje visuomenėje atgautų kultūra, garsiau skambėtų inteligentijos balsas.

Apie tai interviu ciklui „Po­kal­biai apie Lie­tu­vos vals­ty­bę“ kalbėjome su filosofijos mokslų daktaru, profesoriumi, Kovo 11-osios akto signataru Broniumi Juozu Kuzmicku.

- Prieš 24-erius metus, pasirašydamas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, turėjote viziją, kaip atrodys šalies ateitis, kokia bus valstybė. Ar dabartinė realybė toli nuo turėtos vizijos?

- Dabartinė realybė gerokai skiriasi nuo tuometės vizijos dėl to, kad daugelį dalykų įsivaizdavome labai pakiliai. Neturėjome supratimo apie daugelį dalykų, pavyzdžiui, kaip veikia ekonomika laisvoje rinkoje. Tarkime, manėme, kad gyvenimo lygis neilgai trukus turėtų būti maždaug toks, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje. Nelabai įsivaizdavome, kiek išmanymo, pastangų ir tarpusavio sutarimo prireiks tam, kad būtų įmanomas kad ir nedidelis žingsnis į priekį. Juk reikėjo kurti valstybę. Visgi pačia svarbiausia prasme mūsų siekiai pasiteisino: Lietuva yra nepriklausoma valstybė, dalyvaujanti įvairiose tarptautinio lygio organizacijose.

- Stebint visuomenėje, politikoje vykstančius reiškinius, dėl ko labiausiai skauda širdį?

Politika turi savo mechanizmą, ciklus nuo rinkimų iki rinkimų. Tų ciklų metu daug kas keičiasi, vienos visuomenės dalies lūkesčiai pasiteisina, kitos – ne. Tai normalu, vis tik sprendimus daro demokratiškai į valdžią išrinkti žmonės.

Visuomenėje mane neramina tai, kad joje yra daug pasimetimo, susiskaldymo. Pastebiu dvi tarsi besivaržančias visuomenės gyvenimo tendencijas. Viena yra gana slogi, pesimistinė – dalis žmonių netiki Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, ateitimi, netiki savo tauta ir pačiais savimi. Šiuo pesimistiniu slogučiu, kuris ėmė reikštis jau nuo pačių pirmųjų nepriklausomybės mėnesių, pasireiškia individualus žmonių silpnumas. Jis gali lemti ir tai, kad žmonės patys sau atima gyvybę, ir gausią emigraciją, kuri ne kiekvieno asmens atveju pasiteisina. Emigracija tapo savotiška mada, jos priežastys įvairios. Viena jų gali būti nuo sovietmečio užsilikęs iniciatyvos ir pastangų vengimas. Kaip anuomet buvo manoma „valdžia pasirūpins“, taip dabar – „išvažiuosiu, nes ten dideli atlyginimai ir pašalpos“.

Visgi pastebiu, kad iš šios tendencijos pamažu išeinama, pamačius daugiau pasaulio keičiasi požiūris, daugėja jaunesnės kartos žmonių, kuriančių savo ateitį Lietuvoje. Yra daug pozityvių „oazių“, tik apie jas mažai kalbama. Tikiu, jog ta teigiama tendencija stiprės.

- Kokią matote Lietuvos ateitį? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji būtų šviesesnė?

- Artimiausios rytdienos Lietuva, jos visuomenė bus daugiau ar mažiau tokia, kokia yra šiandien. Kokia šalis bus po 10 metų galime įsivaizduoti prisimindami, kaip Lietuva atrodė prieš 10 metų. Ar nuo 2004 metų daug kas pasikeitė? Atskirose srityse labai pasikeitė, bet bendras kontekstas analogiškas buvusiam prieš dešimtmetį. Taigi atskirose srityse, žinoma, ir toliau daug kas keisis, vyks pažanga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Mūsų visuomenė bus tokia, kokie bus mūsų subrendę vaikai, anūkai. O jie bus daugiau ar mažiau tokie, kokie dabar esame mes. Ar jiems gyvenimas Lietuvoje bus patrauklus, ar jie matys čia perspektyvas, ar jų ieškos kitur?

Šiuo metu kyla rimta valstybės paskirties ir jos vaidmens tautos atžvilgiu problema. Kovo 11-ąją ir Sąjūdžio laikais valstybė buvo mūsų siekis, idealas, nuspalvintas labai optimistėmis spalvomis. Dabar valstybė ne vieno žmogaus požiūriu tampa lyg ir svetimas visuomenei darinys. Požiūris į valstybę kaip į kažką svetima atsiranda, kai žmonės neskiria einamosios valdžios nuo nepriklausomos valstybės kaip istorinio, politinio reiškinio. Vis dėlto, kokios politinės jėgos besėdi valdžios viršūnėje, jos silpnai atlieka savo pagrindinę paskirtį – rūpintis tautos būkle, savitumo, tautos identiteto išlaikymu. Tautos būklė susideda iš daugelio sričių, išsiskaido po atskiras ministerijas, kurios paskęsta savo specialiuose reikaluose. Žinoma, kaip tik taip funkcionuoja valstybė, tačiau ir tautos būklė lieka kažkokia fragmentiška, išskaidyta. Manau, kad visos valstybinės institucijos turi matyti ir tautos būklės visumą, savo vietą joje.

Ateityje ūkis bei kitos veiklos sritys augs, matyt, neišvengsime ir imigracijos. Lietuvoje daugėja apytuščių kaimų, miestelių, atsiranda daug erdvės, o pasaulyje kaip tik daugėja gyventojų, trūksta erdvės. Dabar tai dar nėra dienos aktualija, bet svarbu rengtis, nes gal ne už kalnų laikas, kai reikės rasti bendrą supratimą su imigrantais, ypač atvykstančiais iš kitų kultūrinių regionų. Juk kils susikalbėjimo problema.

Beje, kalba, jos būklė yra esminė tautos būklės, jos tapatumo sritis, joje negali būti daroma jokių nuolaidų. Lietuvių istorija rodo, kad, užleidus poziciją lietuvių kalbos srityje, nyksta ir tautiškumo supratimas. Jeigu tik lietuviai pereidavo prie vokiečių kalbos, jie jau laikydavo save vokiečiais, jeigu pradėdavo kalbėti lenkiškai – jie jau lenkai. Taigi negali būti nuolaidų nei gatvių užrašų, nei kitose srityse. Tai anaiptol nereiškia, kad lietuviai neturi mokėti kitų kalbų.

Lietuvoje mažėja gimstamumas, mąžta gyventojų, tauta silpsta.

Visgi nesu iš tų, kurie mano, jog lietuvių tauta apskritai nyksta. Tautos gyvenime būna nuosmukio, būna ir pakilimo laikotarpiai. Mūsų ateitis daug priklauso ir nuo to, kas dedasi likusiame pasaulyje, kurlink toliau judės Europos Sąjunga, kaip joje bus suvokiamas valstybės vaidmuo, kas vyks platesniu mastu ekonominėse konjunktūrose. Neseniai išgyvenome ekonominį nuosmukį ir patyrėme, kad globalizmo sąlygomis ir toli vykstantys dalykai gali daryti tiesioginį poveikį. Todėl reikia ugdyti gebėjimą tinkamai reaguoti į sudėtingas krizines situacijas.

Tam, kad teigiamos tendencijos aplenktų negatyvias, galėtų nemažai prisidėti autoritetingi žmonės, nebūtinai tie, kurie valdžioje. Turėtų garsiau skambėti inteligentų, kultūros žmonių balsas. Nors, kita vertus, neaišku, ar tas balsas darytų kam nors įspūdį. Kultūra dabar yra praradusi autoritetą netgi lyginant su tuo, kokį turėjo sovietiniais laikais, esant visiems ideologiniams ribojimams. Inteligentas, skaitantis knygas ir lankantis teatrus, turėjo tam tikrą prestižą. Dabar to nebesimato. Tiesa, teatrai dabar pilnutėliai, tai labai geras ženklas. Jau nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios buvo akivaizdu, kad kūrybinei inteligentijai, meno žmonėms yra sudėtinga susigyventi su naujomis sąlygomis, kai buvusius ideologinius reikalavimus pakeitė ne ką geresni laisvosios rinkos reikalavimai.

- Pavasarį laukia prezidento rinkimai. Kaip manote, ar šie rinkimai galėtų pagaliau paskatinti ryškesnius pokyčius, ar toliau viskas vyks inertiškai?

Manau, kad inercija vis tik išliks vyraujančia nuostata. Aktyvumo apraiškų tarp kandidatų yra mažoka. Tas vaizdas dar įvairės, bet didesnės reikšmės šalies visuomeniniam ir politiniam gyvenimui rinkimų eiga, manau, neturės – sujudimas bus laikinas. Juk daugelis esminių dalykų vyksta be reklamos, inertiška tėkme, kurioje, beje, slypi ne vien konstruktyvios pastangos. Po rinkiminio sujudimo gyvenimas vėl tekės įprasta vaga, nors reikia tikėtis, kad teigiamų dalykų matysime daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"