TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

B.Lubio mokslo draugai: „Mums jis buvo tiesiog klasiokas“

2011 10 26 16:30

Draugiškas, atviro būdo, geras tautinių šokių šokėjas ir sportininkas – tokį Bronislovą Lubį prisimena jo mokslo draugai ir pedagogai. „Mokyklos laikais nebūčiau patikėjusi, kad jis tiek daug pasieks“, - prisipažino jo klasės draugė Irena Dirvonskienė, kalbėdama su laikraščio „Plungė“ žurnaliste Lina Liūniene.

Iš Plungės kilęs dr. Bronislovas Lubys 1957 m. lankė vienintelę Plungės vidurinę mokyklą. Tų metų laidoje buvo 56 abiturientai. Ši laida mokyklos istorijoje paliko gilų pėdsaką.

Mat dauguma abiturientų buvo ne tik gabūs mokiniai, bet ir aktyvūs visuomenininkai, sportininkai, saviveiklininkai. Po mokslų septyni abiturientai įstojo į Vilniaus universitetą, tiek pat – į tuometį Kauno politechnikos institutą, šeši – į Kauno medicinos institutą. Iš 56 aukštąjį mokslą baigė 32.

Plungės vidurinės mokyklos 1957-ųjų laidos abiturientai iki šiol palaiko draugiškus tarpusavio ryšius, kas kelerius metus organizuoja klasės susitikimus, kuriuose noriai dalyvauja kone visi buvusieji bendraklasiai.

Prisiminimais apie mokyklinius B.Lubio laikus pasidalijo buvęs mokytojas Antanas JADZIAUSKAS:

– Buvau tos klasės karinio parengimo ir fizinio lavinimo mokytojas. B.Lubį puikiai atsimenu. Trumpai apibūdinčiau – vykęs vaikis. Buvo geras, aktyvus sportininkas, puikiai žaidė krepšinį, rankinį. Ir apskritai, kokioje sporto šakoje jį matysi, visur sekėsi, visur pirmavo.

Kaip buvęs B.Lubio mokytojas, visada pasidžiaugdavau jo sėkme, jo pasiekimais. Tai – žmogus, kuriuo Plungė tikrai gali didžiuotis. Jis buvo tikras plungiškis, tikras savo miesto patriotas. Jam Plungė ir plungiškiai buvo viskas, tas žmogus dėl savo gimtinės tikrai daug padarė, o tai šiais laikais tikrai reta.

Svarbu ir tai, kad B.Lubys labai stengėsi, jog buvę bendraklasiai palaikytų glaudžius ryšius. Jis visada finansuodavo klasės draugų susitikimus, rūpinosi jų organizavimu. Prieš dvejus metus pats lankiausi jų klasės susitikime ir galiu pasakyti – jų draugiškumas paliko gilų įspūdį.

Gaila, kad netekome tokio žmogaus.

Irena DIRVONSKIENĖ, klasės draugė:

– Mokyklos laikais Bronislovas buvo berniukas, kaip ir daugelis kitų, lyg ir niekuo neišsiskiriantis. Gerai mokėsi, buvo aktyvus, daug sportavo. Jo, kaip verslininko, visuomenininko, gabumai atsiskleidė kiek vėliau. Mokyklos laikais, ko gero, net nebūčiau patikėjusi, kad jis tiek daug pasieks. Mat buvo tikrai ramaus būdo.

Po vidurinės mokyklos baigimo praėjus dešimtmečiui, surengėme pirmąjį klasės susitikimą. Nuo tada bendraujame, palaikome draugiškus ryšius. Iš pradžių susitikimus rengdavome kas penkerius metus, dabar – jau kas dvejus. Nes mūsų gretos retėja, Bronislovas, – dešimtasis iš mūsų laidos, iškeliavęs Anapilin.

Kaip mokyklos laikais, taip ir iki šiol Bronislovas buvo labai paprastas, draugiškas, nuoširdus. Mums jis nebuvo nei ponas, nei milijonierius, mums jis buvo tiesiog klasiokas, dėl kurio netekties dabar labai išgyvename.

2012 m., Bronislovo kvietimu, Druskininkuose planavome surengti klasės susitikimą, skirtą 55 metų mokyklos baigimo jubiliejui. Deja, B.Lubio jau nebebus.

Robertas KUSA, jaunystės laikų draugas:

– Mokyklos laikais su Bronislovu gyvenome vienoje gatvėje, kartu ėjome į mokyklą, po pamokų – į namus. Nors mokėmės paralelinėse klasėse, buvome geri bičiuliai. Buvo sunkūs pokario laikai, didelių linksmybių ar pramogų neteko patirti, bet tie laikai tikrai buvo smagūs. B.Lubys visuomet buvo draugiškas, atviro būdo, geras tautinių šokių šokėjas ir sportininkas.

Kol mokėmės aukštosiose, ryšiai buvo nutrūkę, o paskui klasės susitikimų dėka draugystė vėl atsinaujino. Bronislovui tie susitikimai buvo labai svarbūs – jis juose ne tik dalyvaudavo, bet ir finansuodavo. Pasakydavo: tik surinkite žmones, o viskuo kitu bus pasirūpinta.

Netekome tikrai šviesaus, iškilaus žmogaus. Dėkingi jam esame ir už išleistą knygą „Klasės draugai – visam gyvenimui“, kurioje – visų mūsų jaunystė, gyvenimai, prisiminimai. Paskutinįkart bendravome prieš gerą mėnesį, kai Plungėje vyko Mykolo Oginskio festivalis. Buvo linksmas, patenkintas pakeistu klubo sąnariu, sąmojingas. Gaila mums jo...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"