Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Baigia minėti Gailestingumo jubiliejų

 
2016 11 20 9:40
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sekmadienį baigsis popiežiaus Pranciškaus paskelbtas Gailestingumo jubiliejus. Pasak „Carito“ atstovų, per šiuos metus ne tik Bažnyčia demonstravo atvirumą, bet ir žmonės aktyviau atsiliepė į kvietimą padėti vargšams.

Savo ruožtu dvasininkai ragina nepamiršti gailestingumo ir pasibaigus jubiliejui.

Gailestingumo jubiliejų sekmadienį užbaigs vyskupų aukojamos mišios Vilniaus Aušros Vartuose, kur pastarąją savaitę vyko Gailestingumo Motinos globos atlaidai. Čia sekmadienį bus užvertos ir paskutinės Lietuvoje simbolinės Gailestingumo durys. Jas popiežius jubiliejaus metais buvo nurodęs atverti visose pasaulio katedrose ir svarbiose šventovėse.

„Bažnyčios bendras liudijimas buvo atverti duris, šiuo simboliniu gestu pakviečiant žmones, kurie šiaip neateina į bažnyčią. Buvo net padarytos išimtys – Lietuvoje tas neatsiskleidė, nes mes neturėjome tokių apribojimų, bet kitose šalyse, pavyzdžiui, buvo suteikti įgaliojimai kunigams atleisti nuodėmes po abortų ir panašiai. Žodžiu, buvo toks judesys iš bažnyčios pusės mokytis būti labiau gailestingiems, pakviesti tuos, kurie yra atstumti, įskaudinti“, – BNS sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Margarita Vyskupaitienė.

„Labai sunku iš tikrųjų vertinti, ar čia jubiliejaus vaisiai, kad kažkaip žmonės jautresni pasidarė, ar tai yra mūsų nuolatinės veiklos rezultatai, bet man atrodo, kad tikrai (...) iš visų pusių gailestingumas tikrai „pramušė“, ir tie paraginimai tikrai veikia“, – kalbėjo ji.

„Carito“ atstovės teigimu, žmonės aktyviai atsiliepė į raginimus paaukoti. Tarp įgyvendintų iniciatyvų – ir kalinių lankymas: savanoriai juos lankė drauge su kunigais.

„Kalėjimuose buvo ir protų mūšis, ir pyragų šventė, ir bendra malda, ir panašiai. Mes iš „Carito“ pusės tuos darbus darome ne tik jubiliejaus metu, darome nuolat, tai mūsų misija, bet mes stengėmės tuos dalykus kuo labiau viešinti ir pakviesti žmones konkrečiai įsitraukti ir pabandyti“, – pasakojo M.Vyskupaitienė.

Jos manymu, Gailestingumo jubiliejus pasitarnavo, kad „Bažnyčia išeitų iš bažnyčios pastato ir eitų ieškoti vargšų, kad į savo veiklą labiau perkeltų tarnavimą, atsigręžtų labiau į stokojančius žmones, praplėstų savo akiratį“.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas vylėsi, kad Gailestingumo jubiliejus suteiks postūmį parapijinėms bendruomenėms tapti atviresnėmis gailestingumo darbams.

„Mūsų bendruomenės dažnai ateina gauti kažką: žinią ar sakramentus, bet tikroji krikščioniškos bendruomenės esmė yra tarnystė kitam žmogui, tai yra susirinkimas, kuriame žmonės vienas kitam padeda. Šito mąstymo ir sampratos Lietuvoje trūksta ir tai bandome transliuoti per įvairius renginius, per restruktūrizaciją, kurios tikslas bus įgalinti parapijines bendruomenes būti atviresnes gailestingumo darbams. Čia turbūt didžiausias poslinkis. Aišku, šie metai buvo pažymėti ir pabėgėlių priėmimo iššūkio, Bažnyčia ir čia ėmėsi dirbti, ypač per „Carito“ struktūrą“, – BNS sakė dvasininkas.

Anot jo, šie metai padėjo patiems lietuviams iš naujo atrasti Vilnių, kaip gailestingumo miestą bei žinią apie čia esantį Gailestingojo Jėzaus paveikslą paskleisti pasauliui.

Beveik metus trukusį Gailestingumo jubiliejų popiežius paskelbė siekdamas pabrėžti, kad Katalikų bažnyčia turi parodyti savo gailestingąją ir atvirąją pusę, užuot moralizavusi ir teisusi.

Bažnyčia jubiliejus paprastai skelbia kas 25–50 metų ir daug šimtmečių ši tradicija skatino tikinčiuosius vykti piligriminės kelionės į Romą bei pelnyti nuodėmių atleidimą.

Pranciškus, visuomet pabrėžiantis kuklumą, norėjo, kad Bažnyčios jubiliejus taptų daug paprastesniu ir labiau prieinamu. Jis atliko precedento neturintį žingsnį, liepęs visoms pasaulio katedroms atidaryti savo Gailestingumo vartus, kad paskatintų tikinčiuosius minėti jubiliejų namuose, o ne keliauti į Romą.

Ankstesnis jubiliejus buvo paskelbtas 2000 metais tuomečio popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"