Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Baigia narplioti vaikus saugosiančio įstatymo kebeknę

 
2017 04 29 6:00
Daug dėmesio bus skiriama socialiniam darbui ne tik su vaiku, bet ir su šeima.
Daug dėmesio bus skiriama socialiniam darbui ne tik su vaiku, bet ir su šeima. Alinos Ožič nuotrauka

Seime netrukus tikimasi užbaigti daug ginčų sukėlusio vaiko teisių apsaugą reglamentuojančio įstatymo projekto derinimą. Jame išplečiamos galimybės iš tėvų paimti vaikus, numatomas visą parą budinčių mobiliųjų komandų atsiradimas, intensyvesnis darbas su socialinės rizikos šeimomis.

Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto ietys laužomos jau ne pirmą mėnesį. Po Kėdainių tragedijos, kai mirė šeimoje žiauriai sumuštas mažylis, Seimas suskubo priimti pataisas, kuriomis uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus, taip pat ir fizines bausmes. Tačiau dėl kitų pakeitimų iki šiol vyksta diskusijos.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) tebesvarsto bei su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) derina kelių parlamentarų – Dovilės Šakalienės, Ramūno Karbauskio, Monikos Navickienės ir Tomo Tomilino – pateiktas įstatymo pataisas.

Nustačius riziką vaikai būtų paimami

Seimo SRDK pirmininko Algirdo Syso teigimu, per klausymus komitete dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto sulaukta daug suinteresuotų šalių pastabų ir pasiūlymų. „Džiaugiuosi, kad ministerija, kuri rengė tą įstatymą, juos išgirdo. Greitai bus mėnuo, kai dirbama prie šio įstatymo projekto, derinami pagrindiniai dalykai, dėl kurių sulaukta daug pastabų. Greičiausiai netrukus galėsime jį svarstyti“, – sakė parlamentaras.

Daugiausia ginčų, anot A. Syso, kilo dėl vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo. Dabar taisomame įstatymo projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, kaip tai turi būti daroma. „Atsiranda aiški centralizavimo vertikalė. Kalbant apie prevenciją, atsiranda visiškai naujas dalykas – viešinimas ir mokymas panaudojant Lietuvos televiziją. Daug dėmesio skiriama socialiniam darbui ne tik su vaiku, bet ir šeima“, – suderintus įstatymo pakeitimus vardijo jis.

Įstatymo projektas numato naujų pareigybių atsiradimą. Atvejo vadybininkai koordinuotų konkrečių atvejų procesą, o mobiliosios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų komandos teiktų intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai. „Šioje srityje viskas irgi aiškiau apibrėžiama. Sakykime, mobiliosios komandos, kurių turėtų būti 13 – po vieną kiekvienoje apskrityje ir dar po vieną trijuose didžiuosiuose miestuose, patruliuotų, budėtų visą parą, atsilieptų į skambučius“, – aiškino A. Sysas.

Jis sakė, kad bus griežtinama tvarka, kada vaikai gali būti paimami iš šeimų. „Jeigu kyla rizika, vaikas turi būti paimamas. Negali būti trys rizikos laipsniai – mažesnis, vidutinis ir didelis. Jeigu kyla pavojus vaikui, reikia jį paprasčiausiai paimti“, – įsitikinęs parlamentaras.

Sumažėtų skaudžių nelaimių

Algirdas Sysas: "Įstatymo projektas numato naujų pareigybių atsiradimą. Atvejo vadybininkai koordinuotų konkrečių atvejų procesą, o mobiliosios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų komandos teiktų intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai."
Algirdas Sysas: "Įstatymo projektas numato naujų pareigybių atsiradimą. Atvejo vadybininkai koordinuotų konkrečių atvejų procesą, o mobiliosios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų komandos teiktų intensyvią pagalbą vaikui ir šeimai."

A. Sysas taip pat pažymėjo, kad siekiama aiškiau apibrėžti savivaldos vaidmenį apsaugant vaiko teises. Pasak Seimo SRDK vadovo, dabartiniame Vietos savivaldos įstatyme nėra nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos. „Tačiau pagal savo prievolę savivaldybės vis tiek turi tuo rūpintis. Ministerijos atstovai vis dar galvoja, kaip aiškiau tą apibrėžti, kad nekiltų problemų sakant, kad tai – ne mūsų, o štai tai – jau mūsų. Svarbiausia, kad neatsirastų nesprendžiamų problemų, o viskas būtų paskirstyta savivaldos ir vaiko teisių tarnybų, kurios pereis į centralizuotą valstybės pavaldumą bei bus pavaldžios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, lygmeniu“, – kalbėjo Seimo narys.

Kol kas nesutariama, kokia institucija turėtų būti atsakinga už priklausomybių keliamų problemų sprendimą. Seimo SRDK svarstyta, kad tai turėtų būti priskirta Vyriausybei, tačiau esą ji tokių funkcijų nenori. „Kol kas tai bus priskirta SADM, bet problemos yra kompleksinės: ir sveikatos, ir švietimo, ir vidaus reikalų“, – akcentavo A. Sysas. Jo nuomone, suderintas ir pataisytas įstatymas jau netrukus galėtų būti pradėtas svarstyti. Jį priėmus, vaiko teisių apsauga mūsų šalyje esą pagerėtų, mažėtų skaudžių nelaimių.

Nuostatos prasilenkė su sveiku protu

Seimo SRDK narys Rimantas Jonas Dagys aiškino, kad Seimą pasiekė „nepavydėtinos kokybės“ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas. Dokumente yra nemažai neatitikčių Konstitucijai, tarptautinėms konvencijoms, Seimo teisininkai jam turėjo daugiau nei šimtą pastabų.

Jis teigė, kad pirminiame variante buvo dalykų, „prasilenkiančių su sveiku protu“: esą atvejo vadybininkai galėtų atiminėti vaikus iš šeimų, gauti įvairią informaciją apie asmenų sveikatą, ginčyti tėvystę, taip pat neva norėta įvesti prievolę pranešti net apie tariamus vaiko teisių pažeidimus, o to nepadariusiems piliečiams norėta taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pan.

„Tokio nekokybiško projekto dar nesu matęs. Tačiau buvo padirbėta papildomai, kiek žinau dabartinę SADM poziciją, yra vilčių, kad gali būti priimtas neblogas projektas. Žinoma, jei Seime balsuojant ko nors neįvyks“, – tikino R. J. Dagys. Jis pridūrė, kad po diskusijų naujajame įstatymo projekte turėtų nelikti minėtų abejotinų nuostatų.

Sukrusti privertė Kėdainių tragedija

Naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas sunkiai skinasi kelią Seime. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija praėjusią parlamento sesiją pasiūlė pataisas, kuriose apibrėžta smurto prieš vaikus sąvoka ir draudžiamas visų formų smurtas – fizinis, psichologinis, seksualinis bei nepriežiūra. Tačiau paskutinę Seimo sesijos dieną sausio viduryje „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymu pataisų priėmimas buvo atidėtas iki pavasario.

Po tragedijos Kėdainiuose Seimas suskubo taisyti klaidą ir sušaukus neeilinę sesiją vasarį minėtos pataisos buvo priimtos, o netrukus įsigaliojo. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"