TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baigia rengti Europos arešto orderius Sausio įvykių byloje

2014 01 10 11:25
commissioner.cws.coe.int nuotrauka

Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.

Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijoje. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.

Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones - suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami. Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.

Įtarimai buvusiems kariškiams pateikti pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius - dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo. Už šiuos nusikaltimus Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

"Tik Ukraina įvykdė mūsų teisinės pagalbos prašymą ir dviem asmens įteikė teismo nutartis dėl pripažinimo įtariamaisiais Rusija ir Baltarusija įvykdyti mūsų teisinės pagalbos prašymą atsisakė", - per spaudos konferenciją penktadienį sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.

Europos arešto orderių parengimas šioje byloje bus paskutinis veiksmas, tyrimas byloje bus baigtas. Tai planuojama kovo mėnesį. "Tikimės, kad dar šiais metais 700 tomų byla bus perduota nagrinėti teismui", - sakė S.Slapšinskas. "Tikimės, kad dar šiais metais 700 tomų byla bus perduota nagrinėti teismui", - sakė jis.

Jeigu kaltinamieji neatvyks į teismą, procesas vyks už akių. 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų kovą Lietuvoje įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos numato galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese. Tie du asmenys, kurie Ukrainoje priėmė Lietuvos teisėsaugos dokumentus, kol kas atvykti į Lietuvą atsisako, parodymų nedavė.

"Dalis dokumentų yra reikšmingi ne tik 1991 metų teisiniam vertinimui - jie reikšmingi ir istoriniu aspektu. Bendradarbiaujant su Lietuvos valstybės archyvu, pavyko restauruoti dalį dokumentų, kurie iš tikrųjų buvo labai prastos būklės, tiesiog byrėdavo rankose", - teigė S.Slapšinskas.

Prokuroro teigimu, baigiama 1990 metų sausio įvykių byla bus net tik didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijoje pagal savo apimtį, bet ir pirmoji byla, kuri bus visa perkelta į skaitmeninį formatą. Tai padės proceso dalyviams ir teisėjams paprasčiau susipažinti su bylos medžiaga. Skaitmeninis formatas bus prieinamas ir visuomenei, kai bus baigti visi teisminiai procesai.

2010 metų gruodžio 29 dienos nutarimu buvo sudaryta nauja tyrimo grupė, susidedanti iš penkių Generalinės prokuratūros prokurorų ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų. Per pastarąjį tyrimo laiką tikslinti asmenų, dėl kurių veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas, duomenys, parašyta ir išsiųsta beveik 100 teisinės pagalbos pašymų į užsienio valstybes, išanalizuota keli tūkstančiai vaizdo dokumentų, apklausta beveik 300 liudytojų, atlikti kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai. Vien per 2013 metus buvo apklausta beveik 100 liudytojų.

Pasak prokuroro S.Slapšinsko, Rusija šioje byloje su Lietuva nebendradarbiauja, teigdama, kad prašymai neatitinka teisinio reglamentavimo, be to, kaimyninė valstybė turi kitą Sausio įvykių vertinimą. Rusija prašo Lietuvos perduoti jai visą baudžiamosios bylos medžiagą, esą ji pati atliks savo piliečių baudžiamąjį persekiojimą. "Jeigu perduotume, Rusija jų nenuteistų, o mes neturėtume baudžiamosios bylos medžiagos" , - sakė tyrimo grupėje dalyvaujanti Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"