Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Baigiasi Daivos Vaišnienės era

 
2017 05 12 6:00
Daiva Vaišnienė: “Konstruktyvi kritika padeda dirbti, o kai kritika nėra dalykiška, tada būna sunkiau." Alinos Ožič nuotrauka

Seimas gegužės pabaigoje ketina tvirtinti naują Valstybinės lietuvių kalbos komisiją (VLKK) – narius ir pirmininką. Dabartinei VLKK vadovei Daivai Vaišnienei nesiūloma likti poste antrą kadenciją.

Pareigą parinkti ir siūlyti Seimui kandidatus į VLKK narius turi parlamentinis Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK). Jo vadovas valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ sakė, kad galimus pretendentus į komisiją ŠMK aptars kitą savaitę.

Komiteto pirmininkas užsiminė, kad pastaruosius penkerius metus VVLK vadovaujančiai D. Vaišnienei likti šiame poste nebus siūloma. Kandidatę į komisijos vadoves ŠMK rinksis iš dviejų pretendenčių. Viena jų šiuo metu dirba Lietuvių kalbos institute, kita – Vilniaus universitete.

VLKK yra valstybės įstaiga, ją steigia, reorganizuoja ir naikina Seimas. Komisija atsiskaito parlamentui. Šios VLKK kadencija baigiasi gegužės 24 dieną.

Sudėtis keisis

E. Jovaiša „Lietuvos žinioms“ pasakojo jau kalbėjęs su D. Vaišniene ir įspėjęs, kad dėl jos kandidatūros gali kilti problemų. Tačiau tarp kandidatų į komisijos narius kadenciją baigiančios vadovės pavardė bus įrašyta, nes, ŠMK pirmininko žodžiais, vertinamas D. Vaišnienės profesionalumas.

Galimo naujojo VLKK vairininko paieškos nebuvo lengvos. E. Jovaiša pripažino, kad siūlymo vadovauti šiai komisijai atsisakė keturi kandidatai. Užsimenama, kad koją tolesnei D. Vaišnienės karjerai pakišo politikų nesutarimai, kaip vertinti kai kuriuos pirmininkės ir jos vadovaujamos komisijos sprendimus.

„Dar nebūdamas Seimo narys kritikavau komisijos poziciją, ypač dėl asmenvardžių. VLKK besąlygiškai turi ginti valstybinę kalbą. Tai daryti ją įpareigoja Konstitucija, ir negali būti jokių išlygų. O dabar apie jas vis išgirstame. Nors Konstitucinis Teismas ir gali įpareigoti, bet VLKK yra Seimui atskaitinga institucija ir turi patarti parlamentui, kad valstybinė kalba būtų aukščiau visko“, – aiškino E. Jovaiša. Jis tikino, kad gerokai keisis visos komisijos sudėtis.

Stengiasi girdėti kritiką

D. Vaišnienės teigimu, dauguma valstybės institucijų kartkartėmis sulaukia nevienreikšmiškų vertinimų. „Konstruktyvi kritika padeda dirbti, o kai kritika nėra dalykiška, tada būna sunkiau. Paprastai stengiuosi girdėti, kas yra sakoma, kas galėtų pagerinti komisijos darbą ir padėti lietuvių kalbai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė kadenciją baigianti VLKK vadovė.

Daiva Vaišnienė: „Konstruktyvi kritika padeda dirbti, o kai kritika nėra dalykiška, tada būna sunkiau.“

Ji apgailestavo, kad per visą kadenciją taip ir nepavyko užbaigti vieno pagrindinio darbo – vis dar nepriimtas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas. Anot D. Vaišnienės, jis labai ilgai svarstytas, pateikta daug pastabų. „Kai kurios sritys, kurios jau yra mūsų gyvenimo tikrovė, šiame įstatyme nenumatytos. Pavyzdžiui, visos informacinių technologijų sritys, skaitmeninė erdvė. Todėl visiškai išsaugoti ir plėtoti lietuvių kalbą elektroninėje terpėje negalime“, – sakė komisijos pirmininkė. Jos žodžiais, tai yra mūsų ateities kalbos erdvė, todėl „būtų labai gerai, jei pagaliau būtų nustatyta, kad valstybinė kalba ir ten turi savo statusą“.

D. Vaišnienės tikinimu, vadovavimo VLKK laikotarpis buvo labai aktyvus, intensyvus ir įdomus, pavyko nuveikti nemažai darbų. Tarp jų – priimtos lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose gairės, papildyti elektroniniai ištekliai, į internetą perkelti pasaulio vietovardžiai, nuolat svarstomos kalbos normos, atnaujinama rašyba ir skyryba.

Tvirtėjo VLKK tarptautinis autoritetas – ji yra Kalbos paslaugų teikimo asociacijos bei Europos kalbos išteklių konsorciumo narė. Aktyviai bendraujama su akademine bendruomene, universitetais. „Svarbiausia, kad būtent universitetai diegtų suvokimą, kas yra lietuvių kalba, kam ji reikalinga jaunam žmogui, kuris bus savo srities profesionalas, kurs savo srities terminiją ir ją vartos. Jei nebus to suvokimo, apie kalbos prestižą vargu ar galima kalbėti“, – pabrėžė D. Vaišnienė.

Nutarimai privalomi

Pagal įstatymą VLKK sudaro 17 narių. Juos penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas ŠMK teikimu. Pasiūlymus dėl kandidatų ŠMK teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Komisijos narių įgaliojimų laikotarpių skaičius neribojamas. VLKK pirmininką ir jo pavaduotoją ŠMK teikimu iš komisijos narių penkerių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.

Kalbos komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus, vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius), rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacines technologijas. VLKK taip pat rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, visuomenės kalbos kultūra, svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus.

VLKK nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"