TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baigta lietuvių pilotų paieškos virš vandens operacija

2015 05 21 17:00
kam.lt nuotrauka

Lietuvos Karinės jūros pajėgos ketvirtadienio popietę baigė Baltijos jūroje nukritusio lėktuvo pilotų paieškos virš vandens operaciją.

Šis sprendimas priimtas, kai orlaivyje „An-2“ aptiktas vieno iš pilotų kūnas.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis teigė, kad „tokiomis sąlygomis, kokios buvo, taip ilgai išgyventi neįmanoma“.

„Remdamiesi tarptautiniu aeronautikos ir jūrinių paieškos ir gelbėjimo žinynu esame priversti konstatuoti, kad padarėme viską, ką galėjome, ieškodami pilotų. Skaudu pripažinti, bet tokiomis sąlygomis, kokios buvo, taip ilgai išgyventi neįmanoma. Dabar turime planuoti resursus ir rengtis kitoms galimoms paieškos ir gelbėjimo operacijoms, nes nelaimių jūroje nesuplanuosi“, – pranešime spaudai teigė komandoras.

Vėlavo duomenys

Švedija karinio radaro duomenis apie Baltijos jūroje nuskendusį lėktuvą Lietuvai pateikė praėjus 12 valandų po jo dingimo, ketvirtadienį pranešė oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas.

Pasak Algimanto Raščiaus, lietuviai švedų duomenų paprašė dar šeštadienio vakarą, bet Švedijos pareigūnai dvejojo, nes karinio radaro duomenys yra įslaptinti, ir atsakė tik sekmadienio rytą.

„Mes paprašėme tų duomenų šeštadienį vakare, kad švedai pateiktų savo karinio radaro duomenis. Švedų gelbėjimo centras iš pradžių nesutiko, po ilgų įkalbinėjimų jie tuos duomenis pateikė. Tikslią vietą - tie 700 metrų - nuo paskutinės vietos, kur buvo rastas orlaivis, sekmadienį 8 valandą, tai čia jau buvo po 12 valandų. Bet civiliniai radarai nei vienas nematė, čia buvo Švedijos karinio radaro duomenys“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Raščius.

„Kiekviena karinio radaro veikimo zona yra įslaptinta, taip pat ir pas mus“, - pridūrė „Oro navigacijos“ vadovas.

Jis teigė, kad Lietuvos kariniai radarai lėktuvo nematė.

Remdamasis Švedijos duomenimis, Lietuvos karinis laivas antradienį aptiko nuskendusį lėktuvą „An-2“. Ketvirtadienį nustatyta, kad lėktuve yra vieno piloto kūnas.

Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos ketvirtadienį atkūrė pirmąsias lėktuvo dingimo valandas. Pasak A.Raščiaus, 16 val. 20 min. buvo gautas pilotų pranešimas, kad po valandos ketinama nusileisti Klaipėdoje. Praėjus 20 minučių su lėktuvu bandyta susisiekti, tačiau pilotai neatsakė. Ryšį buvo mėginama užmegzti per kitus lėktuvus, tačiau taip pat nesėkmingai.

Anot „Oro navigacijos“ vadovo, buvo susisiekta ir su Klaipėda bei Liepoja, klausiant, ar lėktuvas nusileido.

„17:20-17:50 val. buvo tikslinama skambučiais ir šaukiami orlaiviai - duomenų nebuvo gauta, todėl per pusvalandį turėjome paskelbti paiešką, bet paskelbėme per 19 minučių - 18:09 val.“, - teigė A.Raščius.

Jis pasakojo, kad prie paieškų prisidėjus Švedijos lėktuvams, tai tapo viena didžiausių paieškos operacijų.

„18:49 val. mūsų koordinacinis centras susisiekė su Švedijos koordinaciniu centru ir paprašė pagalbos. Švedai sutiko ir nuo 19:30 iki 22:30 val. dirba du Švedijos naikintuvai, sraigtasparnis ieško dingusio lėktuvo bei „Dash 8“ lėktuvas. (...) Per mano karjerą čia buvo pati didžiausia paieškos ir gelbėjimo koordinacinė operacija“, - aiškino jis. A.Raščius teigė, kad taip pat prie operacijos šeštadienio vakarą prisidėjo vienas Lietuvos sraigtasparnis.

Jis aiškino, kad orlaivių pilotai gali neatsiliepti skrydžių centrams, jeigu skrenda nevaldomoje oro erdvėje: „Nevaldomos oro erdvės klasifikacija - šioj oro erdvėje jeigu nenori, gali neatsiliepti, yra tokios taisyklės“.

A.Raščius tikino, kad lėktuvą būtų galima pamatyti, jei būtų veikęs lėktuvo atsakiklis.

„Tam nuotolyje - 95 mylių - joks radaras Lietuvoje nefiksuoja, išskyrus, jeigu būtų veikęs orlaivio atsakiklis. Jis kažkodėl neveikė“, - teigė „Oro navigacijos“ vadovas.

Jis tikino, kad jeigu būtų pasiųstas SOS signalas, būtų buvę visiškai kiti veiksmai: „Jeigu gautas SOS signalas, gelbėjimo ir paieškos darbai atliekami momentaliai. O jo negavo, tai buvo prisilaikoma visiškai kitų taisyklių“.

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas teigė, kad dėl taisyklių, pagal kurias paieškomi dingę lėktuvai, keitimo bus sprendžiama tik nustačius nelaimės priežastis.

„Bet koks taisyklių pakeitimas yra susijęs su priežasčių įvertinimu (...) turėtume įvertinti priežastis, kurios sukėlė įvykį, įvertinti tarnybų darbą, ir kai mes žinosime priežastis, galėsime kalbėti apie taisyklių pakeitimus“, - teigė J.Gintilas.

Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys aiškino, kad speciali komisija sieks išsiaiškinti, ar nelaimė įvyko dėl netinkamų teisės aktų, ar dėl jų nesilaikymo.

„Sudariau komisiją, kuri šiuo metu yra atsakinga už to įvykio tyrimą. Mūsų pagrindiniai tikslai - saugos tyrimas. Reiškia, kad nebus nustatyti kaltus ir atsakingus ir juo labiau nubausti. Mes to negalime daryti ir tas yra labai griežtai tikrinama, kad mes to nedarytume. (...) Mūsų tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokios yra problemos ir mums labai svarbios sisteminės problemos. Jeigu yra kažkokie teisės aktai, visi tų teisės aktų laikėsi, bet gavosi blogai. Tada mums ypatingai įdomu. O jeigu nesilaikė irgi svarbu, bet ne taip, nes tuomet yra paprastesnė problema“, - aiškino B.Merkys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"