TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baimės dėl vienodo egzamino nemąžta

2014 02 03 6:00
ŠMM nuotrauka

Tautinių mažumų mokyklų pedagogai tvirtina, kad vyresnėse klasėse jų mokiniams padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius atotrūkio nuo gimtąją lietuvių kalba besimokančių vaikų nemažina. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai ir toliau ramina, kad suvienodintam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui pasiruošta.

Visi šalies abiturientai šiais metais laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė teigia, kad vaikų kalbinė atskirties problema taip ir liko neišspręsta. Pedagogė pasigenda kompleksinių sprendimų ir teigia, kad ugdymo pokyčiai turi prasidėti nuo pradinių klasių. E.Kanaitę piktina, kad ŠMM netesi savo pažadų ir nepristato naujų lietuvių kalbos vadovėlių, skirtų tautinių mažumų mokyklų pradinukams. „Vadovėlių kaip nėra, taip nėra - nesulaukiame“, - portalui lzinios.lt sakė ji.

Tuo metu švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė tikina, kad mažėja mokyklą baigiančiųjų atskirtis dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo. Jau šįmet planuojama patvirtinti ir vienodas lietuvių kalbos mokymo programas tiek lietuviškose, tiek tautinių mažumų mokyklose.

Apie lietuvių kalbos mokymąsi lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose, mokymo programų naujoves ir jau šįmet visiems šalies abiturientams vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – lzinios.lt pokalbis su švietimo ir mokslo viceministre Genoveita Krasauskiene.

Vienoda programa - derinama

- Ar lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviai mokosi pagal vienodą lietuvių kalbos ir literatūros programą, ar jos skiriasi?

- Dabar galiojančios lietuvių kalbos pradinio ugdymo programos (1-4 klasėse), pagrindinio ugdymo programos (5-10 klasėse) lietuvių ir tautinių mažumų kalba mokykloms yra suartintos.

Vienodų visoms mokykloms lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programų projektai yra parengti, šiuo metu derinami ir numatoma patvirtinti šiais metais.

Nuo 2011 metų rugsėjo visų Lietuvos mokyklų mokiniai mokosi pagal vienodą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą (11-12 klasėse), kurią baigę laiko lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Egzamino užduotis – parašyti rašinį viena iš pateiktų keturių temų, remiantis bent vienu iš prie temos pateiktų lietuvių literatūros autoriumi.

Lietuviškose mokyklose – mažiau lietuvių kalbos pamokų

- Ar ruošiantis suvienodintam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui tautinių mažumų mokyklose atsirado daugiau lietuvių kalbos pamokų, naujų vadovėlių ir mokymosi priemonių?

- Iki 2011 mokslo metų mokyklos tautinės mažumos kalba galėjo spręsti, ar skirti Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų lietuvių kalbai ar gimtajai kalbai pamokų skaičių, ar vienodą pamokų skaičių skirti tiek gimtajai, tiek lietuvių kalbai.

Nuo 2011 mokslo metų tautinės mažumos kalba mokyklose lietuvių kalbai mokyti 1-4 klasių koncentrui pamokų skaičius padidintas 4 pamokomis, t.y. kiekvienai klasei pamokų skaičius per savaitę padidėjo 1 pamoka, o 5-10 klasėse lietuvių kalbos pamokų tautinės mažumos kalba mokyklose skiriama tiek pat, kiek ir lietuvių kalba mokyklose. Besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą (11-12 klasėse) mokyklose tautinės mažumos kalba skiriama daugiau pamokų nei lietuvių kalba mokyklose.

ŠMM iniciatyva išleista lietuvių kalbos mokymo priemonė tautinių mažumų mokyklų pradinių klasių mokiniams „Kalba mane augina“, taip pat, suvienodinus vidurinio ugdymo programą, parengta elektroninė lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija 11-12 klasėms, kuri yra visiems nemokamai ir laisvai prieinama. 11-12 klasėse „Šviesos“ ir „Baltų lankų“ leidyklos išleido vadovėlius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir „Baltų lankų“ leidykla išleido chrestomatijas. Mokyklos už mokinio krepšelio lėšas galėjo ir gali įsigyti reikalingas mokymo priemones. ŠMM skyrė tikslinių lėšų tautinės mažumos mokykloms įsigyti reikalingų lietuvių kalbos mokymo priemonių, aprūpino Dabartinės lietuvių kalbos žodynais, skiriant kiekvienam dvyliktokui po žodyną.

- Tautinių mažumų mokyklų mokytojai teigia, kad vaikai nėra "priaugę" laikyti vienodo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Ar negalvojama, kad reikia keisti ir lietuvių kalbos mokymo programą?

- Pernai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas vykdytas pagal vienodą egzamino programą visiems abiturientams. Atsižvelgus į didelį lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiaus skirtumą iki 2011 mokslo metų mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams pereinamuoju laikotarpiu taikomas skirtingas raštingumo ir raiškos vertinimas valstybiniame ir mokykliniame brandos egzamine. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktoriaus įsakymu patvirtintos brandos egzamino vertinimo instrukcijos, skelbiamos iki einamųjų metų lapkričio 15 d. NEC tinklalapyje, todėl mokiniai, tėvai ir mokytojai iš anksto žino, kaip bus vertinami mokinių darbai egzamine.

Pernykščio vienodo turinio brandos egzamino rezultatai rodo, kad mažėja mokyklą baigiančiųjų atskirtis dėl lietuvių kalbos nepakankamo mokėjimo. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą išlaikė 90,38 proc.

Remiantis praėjusiais metais brandos egzaminą laikiusių abiturientų darbų statistine ir dalykine analize visiems Lietuvos mokyklų abiturientams, šiais metais laikysiantiems lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Taip pat remiantis NEC atlikta statistine analize ir valstybės interesu, kad baigę mokyklą mokiniai būtų raštingi, griežtinami reikalavimai raštingumo įgūdžiams.

Vadovėliai vėluoja?

- Rusų mokyklos skundžiasi, kad ŠMM žadėtų naujų vadovėlių pradinukams taip ir nesulaukia. Kada mokyklose jie atsiras?

- ŠMM iniciatyva pernai buvo parengta ir 16 tūkst. tiražu išleista lietuvių kalbos mokymo priemonė tautinių mažumų mokyklų pradinių klasių mokiniams „Kalba mane augina“. Daugelis mokyklų jas gavo dar praeitų metų pabaigoje. Šį vadovėlį savivaldybių švietimo skyriai pasiimta iš Švietimo aprūpinimo centro. Ministerijos duomenimis, vadovėlius pasiėmė beveik visos savivaldybės, galbūt jos vėluoja vadovėlius išdalyti mokykloms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"