TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baimes įveiktų tik gausesnės pajėgos

2015 11 20 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Pabėgėlių priėmimui – „ne“, o jeigu „taip“, – tik su nemenkomis išlygomis. Valdžios viršūnių ar visuomenininkų pozityvus požiūris į pabėgėlius daugelio piliečių kol kas neįtikino. Politikai ir viešųjų ryšių ekspertai prabyla apie tai, kad suprasti, kas dedasi aplinkui, žmonėms galėtų padėti visuomenės švietimo kampanija, tačiau kovai su prietarais ir baimėmis, matyt, prireiks daug laiko.

Nors aukščiausi Lietuvos politikai Europą kaustančios pabėgėlių problemos akivaizdoje jau kuris laikas demonstruoja solidarumą su Europos Sąjungos (ES) lyderėmis, piliečių tai neįtikina. Apklausos liudija, kad dauguma tautiečių negatyviai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu.

Viešųjų ryšių ekspertai ir sociologai sako, jog valdžia, informuodama apie technines pabėgėlių klausimo sprendimo problemas, iki šiol nepadarė nieko, kad įtikintų žmones mąstyti kitaip, nors racionalius argumentus lietuviai priima.

Kitiems atsiversime supratę save

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas laikosi nuomonės, kad lietuvių uždarumą „kitokiems nei jie“ lemia ne vien istorinės ir kultūrinės priežastys. Iki šiol nebuvo nė vienos informacinės kampanijos, kuri stiprintų pačių lietuvių tapatybę, savigarbą, savitumą, tad neigiama nuostata pabėgėlių atžvilgiu nereikėtų stebėtis.

Petras Auštrevičius: "Reikia dėti pastangas, kad mūsų apsisprendimas dėl pabėgėlių būtų paremtas ir atitinkama nacionaline emocija arba pilietiniu sąmoningumu.“Alinos Ožič nuotrauka

„Iki šios dienos pati visuomenė galėjo iš kelių informacijos šaltinių ar per patirtis, žiniasklaidos kanalus susirinkti informaciją apie mus supantį pasaulį, o kryptingų ilgai trunkančių informacinių kampanijų mūsų šalyje nebuvo. Dėl to ir turime tokią neigiamą reakciją į pabėgėlius. Tačiau vien trumpa informacinė kampanija ūmai nepakeistų žmonių požiūrio. Šiuo metu jau ne laikas klausti, ar reikia tokios kampanijos. Dabar aktualus vienas klausimas: kada bus pradėta ši kampanija?“ – pabrėžė L. Kontrimas.

Viešųjų ryšių eksperto teigimu, Lietuva jau pavėlavo, jei norėta bent kiek padidinti piliečių, remiančių pabėgėlių integravimą, skaičių. „Tačiau šviesti visuomenę reikia. Yra daugybė grupių ir tautų, apie kurias labai mažai žinome, todėl turime prisikūrę daugybę stereotipinių baimių ir su jomis gyvename. Nedaugelis pramuša tą luobą ir pradeda domėtis, kas vyksta, kaip vyksta. O tuo metu pasaulis, deja, keičiasi labai greitai, nors mes esame nepasirengę šiems pokyčiams nei fiziškai, nei savo žiniomis“, – sakė L. Kontrimas.

Politikų kaltinti nederėtų

Viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius mano, kad pabėgėlių klausimu reikėtų plačios šviečiamosios kampanijos, kokia buvo vykdoma stojimo į ES ar euro įvedimo laikotarpiu. „Visuomenės švietimo problema, aišku, yra kur kas svarbesnė už pabėgėlių priėmimo ar integravimo programas. Pabėgėliai ir požiūris į juos – tik ledkalnio viršūnė. Ir čia be koordinuotos valstybės pozicijos, matyt, neapsieisime. Pavienės visuomeninės iniciatyvos neduos reikiamo rezultato“, – kalbėjo jis.

L. Ulevičius sutiko, kad viešojoje erdvėje už integraciją atsakingi valdžios atstovai jau kuris laikas stengiasi aptarinėti technines reikalo detales, o ne aiškinti, kodėl bus priimami pabėgėliai. O ir dalis valdančiosios koalicijos narių visai atvirai šiaušiasi dėl pabėgėlių integracijos. „Politikai yra iš tos pačios visuomenės. Natūralu, kad jų požiūris aprėpia vos ne dviejų trečdalių mūsų piliečių nuomonę. Be to, jie dažnai remiasi labai populistiniais interesais ir daro tai, ko jų rinkėjai pageidauja. Beje, suprantu tuos politikus, kurie sako „ne“, – juk jų rinkėjai taip mano, o eiti prieš rinkėjų valią labai rizikinga“, – aiškino L. Ulevičius.

Viešųjų ryšių ekspertas pridūrė, kad likus porai mėnesių iki pirmųjų pabėgėlių priėmimo statistiškai reikšmingiau pakeisti visuomenės nuomonę greičiausiai nebepavyks, tačiau anksčiau ar vėliau tą klausimą teks spręsti. „Svarbiausia – parodyti, kad tie žmonės – tokie patys kaip ir mes. Turime šeimas Lietuvoje sukūrusiųjų pavyzdžių, jų sėkmės istorijų – tai ir reikėtų skleisti. O baimė, kad tarp tūkstančio bus vienas ar du bepročiai, yra natūrali – Lietuvoje mes savų turime pakankamai“, – ironizavo L. Ulevičius.

Solidarumas – su išlygomis

Sociologas Vladas Gaidys pabrėžia, kad dalį lietuvių pabėgėlių klausimu galima įtikinti racionaliais argumentais. Pasak jo, tarkime, neigiamą požiūrį į žydus žmonės bando paaiškinti vien iracionaliais argumentais, o dėl pabėgėlių integravimo yra kiek kitaip.

„Jei, pavyzdžiui, gyventojų paklaustume, ar jie sutiktų priimti 50 pabėgėlių krikščionių, atsakymas būtų teigiamas. Tačiau kalbant apie tūkstančius imigrantų sulaukiama visai kitokios reakcijos. Esą juos reikės integruoti, mokyti lietuvių kalbos, statyti mečetes ir pan. Kai kalbama apie imigrantus, dauguma galvoje turi blogiausią variantą: kad tai žmonės iš Afrikos ar Bangladešo, kad neturi profesinių įgūdžių ir t. t.“, – pasakojo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas.

Pavyzdžiui, lietuviai palankiai vertina pabėgėlius ukrainiečius, jeigu šie atvyksta į Lietuvą dirbti. Tačiau kalbant apie pabėgėlius iš kitur, anot sociologo, labai svarbi klausimo formuluotė. „Pasitelkus argumentus, manau, galima įtikinti piliečius pakeisti nuomonę. Kaip, tarkime, buvo dėl atominės elektrinės. Tai galima padaryti, nes tai – racionali problema. Klausant diskusijų apie pabėgėlius akivaizdu, kad vieni laikosi „juodžiausio“ varianto, o kiti kalba apie idealizuotus imigrantus. Apklausos rodo, kad tariama „taip“, jei galvojama apie taikius, išsilavinusius, neneigiančius lietuvių vertybių imigrantus“, – sakė V. Gaidys.

Tikėjosi blogesnių rezultatų

Europos Parlamente dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius pripažįsta tikėjęsis daug blogesnių visuomenės apklausų rezultatų. Jo nuomone, lietuvių tautai, kuri nė iš tolo nebuvo susidūrusi su panašia problema, sunku suprasti, kas dabar vyksta. „Pabėgėliai ES darbotvarkėje bus ilgalaikis klausimas, taigi vien todėl ir mes turime dėti pastangas, kad mūsų apsisprendimas dėl pabėgėlių būtų paremtas ir atitinkama nacionaline emocija arba pilietiniu sąmoningumu“, – kalbėjo jis.

P. Auštrevičiaus nuomone, suprantama, kad žmones reikia šviesti, tačiau taip pat aišku, kad nebus lengva. „Esame iš tos kaimiškųjų regionų kartos, kur kiekvienas pasirodęs naujas žmogus būdavo apžiūrimas, stebimas, juo stebimasi. Esame paveldėję tokį emocinį patyrimą. Nusistatymas atvykėlių atžvilgiu dažnai grįstas prietarais“, – teigė jis. Vis dėlto aklai kopijuoti ES senbuvių informacinių, šviečiamųjų kampanijų, anot jo, nederėtų, pravartu paieškoti savito „kodo“. „Turėtų padirbėti antropologai, psichologai, istorikai ir politikai kartu, kad rastų tikrąją paaiškinimo, kodėl priimame pabėgėlius, priežastį“, – siūlė Europos Parlamento narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"