TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Balsavimą internetu žlugdo pralaimėjimo baimė?

2012 09 10 7:47
Romo Jurgaičio, LŽ archyvo ir Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukos

Siekis Lietuvoje įdiegti balsavimo internetu per rinkimus sistemą  tampa chrestomatiniu pavyzdžiu, kaip politikai, žodžiais remiantys idėją, realybėje kuria jai įvairias kliūtis.

Prasidedančioje šiam Seimui paskutinėje rudens sesijoje parlamentarai nebesvarstys rinkimų įstatymų pataisų, būtinų balsavimui internetu įdiegti, nors dar vasarą Seimo pirmininkė Irena Degutienė kalbėjo besigailinti, kad šio klausimo nespėta išnagrinėti pavasario sesijoje.

Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas, projektą kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis LŽ tvirtino, kad praėjusių metų rudens sesijoje netikėtai patvirtinti projektai, brandinami dar nuo 2006 metų, užstrigo Seimo komitetuose. "Buvo vilkinamas išvadų pateikimas, o kol nėra komitetų išvadų, negalima Seime įstatymų pakeitimų svarstyti toliau. Bandėme ieškoti kompromisų su konservatoriais, bet jie priešinasi. Suprantame, kad po mėnesio vyksiančiuose Seimo rinkimuose balsavimo internetu taikyti jau nepavyks, bet norėtųsi toliau priiminėti sprendimus ir jau per kitus - ar savivaldybių, ar Europos Parlamento (EP) - rinkimus šią sistemą naudoti", - aiškino E.Masiulis.

E.Masiulio teigimu, balsavimo internetu sistemos kūrimui išleista pernelyg daug lėšų, kad jo būtų galima atsisakyti.

Pažanga atvirkščiai

Kaip LŽ teigė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto  vadovas, Liberalų ir centro sąjungos vicepirmininkas Arūnas Valinskas, po pokalbių su valdančiosios koalicijos partneriais buvo priimtas sprendimas balsavimo internetu projektų šios kadencijos Seime nebesvarstyti, palikti juos naujiems išrinktiems parlamentarams.

"Balsavimą internetu remia liberalios partijos, tačiau diskusijose su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) išaiškėjo jų nusiteikimas prieš", - kalbėjo politikas.

Pirštu į didžiausią valdančiosios koalicijos partiją duria ir buvęs Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas. Jo darbo metu buvo pritarta idėjai rinkimams naudoti ir virtualią erdvę. Dar praėjusių metų pabaigoje savo internetiniame dienoraštyje jis skelbė, kad minėti projektai atmetami TS-LKD, Darbo partijos bei "Tvarkos ir teisingumo" partijų atstovų Seime balsais.

"Dabartinė Vyriausybė taip pat yra įsipareigojusi savo programoje įvesti internetinį balsavimą, tačiau įstatymo pateikimui vėl nebuvo pritarta. Tai keista, nes bent jau konservatorių lyderis A.Kubilius ypač mėgsta pabrėžti savo partijos modernumą, kviečia imti pavyzdį iš estų", - rašė G.Kirkilas.

Kaip žinoma, Estija internetu per rinkimus balsuoja jau nuo 2005-ųjų ir yra pirmoji tokią praktiką Europoje taikanti valstybė. Sistemos taikymo pradžioje tokį balsavimo būdą rinkosi vos 1,5 proc. kaimyninės šalies piliečių, tačiau 2009-aisiais internetu savo valią išreiškė jau 9,5 proc. žmonių, o pernai - daugiau kaip 15 procentų.

Premjeras A.Kubilius, viešai Estijos pavyzdį vadinantis "įdomiu", vis dėlto ne kartą tvirtino, kad Lietuvai būtina atsižvelgti ir į visuomenės nuogąstavimą. "Ne mes vieni į demokratijos ir naujųjų technologijų sujungimą žiūrime atsargiai, - kalbėjo A.Kubilius. - Turime atsižvelgti ir į dalies visuomenės nuogąstavimą, kad panaudojant tokias technologijas gali kilti įtarimų, jog balsavimo slaptumas yra pažeidžiamas."

A.Butkevičius neabejoja, kad ilgai delsdami prarandame užsienio lietuvių balsus.

Pakurstyta baimė

A.Kubiliaus minimas visuomenės nuogąstavimas daugiausia yra paskatintas jo vadovaujamos partijos ar su ja siejamų struktūrų atstovų. Dar 2006-ųjų lapkričio viduryje Seimas beveik vienbalsiai patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) parengtą elektroninio balsavimo koncepciją, pritarė ir LS inicijuotam projektui dėl elektroninio balsavimo sistemos taikymo. Tačiau vos po mėnesio, 2006-ųjų gruodį, visuomenei buvo pristatyta, kaip teigta, nevyriausybinės organizacijos parengta studija, kurioje reikšta didelių abejonių dėl balsavimo internetu įteisinimo, o ypač dėl to, kad tokiu būdu gali atsirasti daugiau galimybių rinkėjų papirkinėjimui ar spaudimui.

Šią studiją, kurioje dėstomais argumentais projekto priešininkai dažnai remiasi iki šiol, parengė dabartinio parlamentaro Manto Adomėno vadovautas Demokratinės politikos institutas (DPI). Projekto autoriumi buvo įvardijamas DPI ekspertas, jaunas programavimo specialistas Emilis Dambauskas, ir tada, ir iki šiol tvirtinantis, kad "elektroninis balsavimas yra neskaidrus, praktiškai neįmanoma stebėti, kas ten vyksta, yra papildomų galimybių apgaulėms, užsienio patirtis rodo, kad iš to elektroninio balsavimo dažniausiai būna daug bėdos".

E.Dambauskas, tiesa, nesisiedamas nei su DPI, nei su TS-LKD, analogišką poziciją dėstė ir praėjusių metų vasarą, Seimui dar kartą grįžus prie balsavimo internetu projektų svarstymo. Tuo metu jis su bendraminčiais surengė piketą prie Seimo skelbdamas, kad balsavimas internetu pažeidžia demokratinių rinkimų procedūras, pavyzdžiui, visiškai panaikina balsavimo slaptumą. Prieš posėdį į Seimo narių pašto dėžutes buvo sukaišioti "technologinėmis ir kitomis intencijomis" paremti kontrargumentai prieš balsavimą internetu, lyg du vandens lašai sutampantys su DPI anksčiau viešintos studijos turiniu.

Z.Vaigauskas aiškina, kad balsavimui internetu Lietuva yra pakankamai subrendusi.

Pakeitė nuomonę

Toks veikimas davė savų rezultatų. Nors Vyriausybė 2007-ųjų liepą patvirtino Balsavimo internetu diegimo programą, patvirtino jai vykdyti reikalingas lėšas, pradėjo skelbti reikiamus konkursus, net suplanavo, kad jau 2008-ųjų Seimo rinkimuose bus galima balsuoti ir internetu, projektai netikėtai užstrigo Seime.

"Puikiai prisimenu, kaip tai įvyko, - LŽ pasakojo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. - Vyko karšta diskusija su bankininkais, kaip pasidalytume atsakomybe, jei kas nepavyktų (Lietuva balsavimą internetu planuoja taikyti per elektroninės bankininkystės sistemas, o ne naudojant asmens tapatybės kortelę, kaip daro estai - red.). Didžiuliame pasitarime Lietuvos banke, kur dalyvavo visų komercinių bankų atstovai, sukirtome rankomis, sutarėme, kas ką daro, teisininkams buvo pavesta rengti sutartis. O grįžęs į Seimą sužinojau, kad parlamentarai, iki tol labai vieningai pritarę balsavimo internetu diegimui, svarstydami įstatymų projektus staiga juos tvirta dauguma palaidojo."

Tiesa, prie šio projekto grįžti bandyta dar ne kartą, tuo labiau kad 2008-ųjų rudenį prie Seimo vairo stojus dešiniosioms jėgoms, balsavimo internetu projekto įgyvendinimas buvo įtrauktas į naujosios Vyriausybės programą. 2009-aisiais LS lyderis E.Masiulis tvirtai pažadėjo, kad jau 2011 metais vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus galima balsuoti internetu.

Tačiau, kaip įprasta, 2010-ųjų rudenį projektas, nepaisant viešų teigiamų pareiškimų, vėl buvo atmestas. Pernai rudenį jam, patobulintam, politikai netikėtai pritarė, bet tada jis - iki šio laiko - įstrigo parlamentiniuose komitetuose.

Dėl politinių debatų stringa ne tik Lietuvos piliečių viltys balsuoti internetu - praėjusiais metais vykdyta viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausa atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų tokiai idėjai.

Didelę nuoskaudą dėl politikų delsimo jausdami užsienio lietuviai tvirtina, kad, neturėdami galimybės balsuoti internetu, jie apskritai dažnai praranda galimybę pareikšti savo nuomonę: balsą norintiems atiduoti emigrantams savose šalyse neretai tenka vykti kelis tūkstančius kilometrų, o paštu išsiųsti balsai štabus pasiekia per vėlai.

"Tie žmonės dar gyvena Lietuva, jie norėtų balsuoti internetu, bet neturi tokios galimybės. Dėl to Lietuva praranda labai daug balsų, o tie žmonės - tiek tikėjimą pačia valstybe, tiek tuo, kad jiems leidžiama dalyvauti ją keičiant", - LŽ tvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.

L.Donskio nuomone, priešinimasis projektui yra instinktyvi senojo elito reakcija vengiant pasitikrinti.

Pinigai - vėjais

Šešerius metus Seimui neapsisprendžiant, vėjais eina ir gana nemenki pinigai, jau panaudoti ar suplanuoti projektui įgyvendinti.

Dar 2007-aisiais Vyriausybė, tikėdamasi Seimo pritarimo, balsavimo internetu diegimui 2007-2008 metais iš Privatizavimo fondo numatė skirti 2 mln. litų, buvo pradėti rengti būtini viešųjų pirkimų konkursai.

Pirmasis, 820 tūkst. litų vertės atviras konkursas projekto "Balsavimo internetu sistemos sukūrimas" techninės priežiūros bei projekto administravimo ir techninio projekto parengimo paslaugų įsigijimas" ???? įvyko tų pačių metų rudenį. Jo nugalėtojomis tapo rangovu paskelbta bendrovė "Ernst & Young Baltic" (EYB) bei viešinimo kampaniją įvykdyti turėjusi viešųjų ryšių bendrovė "Viešųjų ryšių partneriai". Netrukus turėjo būti skelbiami ir dar du konkursai, bet Seimui netikėtai pakeitus nuomonę projektai sužlugo. Vis dėlto jau tada buvo išleista 427 tūkst. litų, atitekusių EYB, kuri parengė reikalavimus kitiems konkursams, apklausė užsienio įmones, parengė specifikacijas naujos sistemos kūrėjui.

2009-aisiais VRK informacinių sistemų valdymo valstybės auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad vien tik balsavimo internetu informacinės sistemos įsteigimo ir bandomosios sistemos versijos įgijimo dokumentacijai parengti Lietuva išleido 650 tūkst. litų.

Per šešerius metus gerokai išaugo ir viso planuojamo projekto kaina. 2006-aisiais VRK pirmininkas Z.Vaigauskas skaičiavo, kad balsavimo internetu sistemai įgyvendinti Lietuvai užtektų maždaug 2 mln. litų (Estija tam 2005-aisiais išleido vos milijoną), o dabar politikai mini kur kas didesnes - nuo 7 iki 15 mln. litų - sumas.

"Nuo pat 2007 metų, kai buvo rengiami projektai, studijos, buvo numatomos tam reikalingos lėšos. Mano akimis, pinigų jau išleista tiek, kad sprendimą dėl balsavimo internetu turėjome priimti jau seniai, bet vis dar klydinėjame", - LŽ sakė E.Masiulis.

Mitai ir nauda

Politikos apžvalgininkai, sociologai, o ir patys politikai svarsto, kad metų metus stringantį balsavimo internetu projektą stabdo kai kurių tradicinėmis vadinamų partijų baimė, kad naujovė gali pakeisti jėgų išsidėstymą politinėje arenoje. Juk ir idėjos priešininkų argumentacija dažnai paremta ne techniniais ar finansiniais, bet emociniais samprotavimais, kaip, tarkime, TS-LKD atstovo Arvydo Vidžiūno, pernai Seimo posėdyje klaususio: "Ar nemanote, kad ypač sparčiai tradicijas, taisykles, įpročius keisdami techniniais naujųjų laikų sprendimais, naujosios ekonomikos sprendimais mes iš esmės mažiname žmonių jausmams labai svarbios mitologinės, galėtume sakyti, ritualinės, demokratijos?"

EP narys filosofas Leonidas Donskis LŽ teigė nenorintis kurti sąmokslo teorijų, tačiau turintis "labai negerą" įtarimą, kad balsavimo internetu įvedimui priešinasi ne tik kai kurios politinės partijos, bet apskritai didelė dalis kontroliuojančiųjų struktūrų bei senojo politinio elito.

"Jie komfortiškai jaučiasi dabar, nes šiuo metu Lietuva su visomis savo praktikomis - tiek rinkimų, tiek politinėmis - yra nesunkiai prognozuojama. Bet jei į žaidimą įsitrauktų daugiau mokslus užsienyje baigusių jaunų žmonių, turinčių ten verslus, padariusių akademinę karjerą, žmonių, kurie mąsto kritiškai ir kurių neįmanoma hipnotizuoti gana pigiais vietiniais politiniais triukais, komplikuotame politiniame žaidime atsirastų labai stiprus nežinomasis. Manau, priešinimasis balsavimui internetu yra instinktyvi senojo elito reakcija vengiant pasitikrinti", - tvirtino L.Donskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"