TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Balsavimas internetu bus įgyvendintas

2013 04 02 6:00
M.Bastys: "Balsavimą internetu būtų tikslinga pradėti diegti ne per Seimo ar prezidento, bet per savivaldybių tarybų rinkimus." /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Su Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku socialdemokratu Mindaugu Basčiu kalbamės apie elektroninę erdvę, joje kylančias grėsmes ir apsaugos priemones.

- Kokie svarbiausi prioritetai šią Seimo kadenciją bus keliami informacinės visuomenės plėtros srityje?

- Pagrindiniai mūsų prioritetai - gebėjimų naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) tobulinimas, elektroninio turinio ir paslaugų plėtra, ypač didelės svarbos IRT infrastruktūros apsaugos ir visuomenės saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas, pažangių lietuvių kalbos vartojimo IRT sprendimų skatinimas, Lietuvos kultūros paveldo objektų, saugomų archyvuose, bibliotekose, muziejuose bei kitose atminties institucijose, skaitmeninimas ir kita.

Kai bus įgyvendintos prioritetinės priemonės, tikime, kad šios Seimo kadencijos pabaigoje 98 proc. Lietuvos gyventojų turės galimybę naudotis plačiajuosčio ryšio tinklu, 52 proc. - elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, pusė valstybės institucijų dokumentus bei pranešimus priims ir siųs tik elektronine forma, 20 proc. gyventojų naudosis asmens tapatybės kortelėmis, leidžiančiomis patvirtinti savo tapatybę elektroninėje erdvėje.

- Viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę buvo vienas XV Vyriausybės programos strategijos prioritetų. Ar pavyko tai įgyvendinti, ar gyventojams sumažėjo biurokratinių procedūrų?

- Iki 2012 metų pabaigos į elektroninę terpę buvo perkelta 150 paslaugų. Šiuo metu jau veikia tokios elektroninės paslaugos kaip e. policija, kai gyventojai apie nusikaltimą, dingusį asmenį, eismo ar kitą įvykį gali pranešti pateikdami pareiškimą interneto svetainėje arba išsiųsdami trumpąj1 SMS žinutę mobiliuoju telefonu. Elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS) suteikia galimybę teikti elektroninius prašymus, gauti informaciją iš "Sodros" informacinės sistemos. Tarp darbdavių ir darbo ieškančių žmonių veikia elektroninis bendravimo kanalas e. Dbirža bei daug kitų paslaugų.

Noriu pabrėžti, kad administracinių ir viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę - tęstinis procesas, jie yra ir vienas iš XVI Vyriausybės prioritetų.

- Specialistai susirūpinę tuo, jog internetas vis didesnį pavojų kelia vaikams. Kokių priemonių reikėtų imtis, kad mažamečiai netaptų internetinių nusikaltimų aukomis?

- Svarbu suprasti, jog tik apgalvotas, saugus elgesys elektroninėje erdvėje gali apsaugoti mūsų vaikus, visuomenę nuo internete tykančių pavojų. Būtina šviesti vaikus, jų tėvus, globėjus, mokytojus. Lietuvoje nuo 2005 metų jau veikia svetainė Draugiskasinternetas.lt, kurioje pateikiama išsami informacija apie saugumą internete. Be viešai prieinamos informacijos, dar būtina nuosekliai dirbti su vaikais mokyklose, su tėvais - žiniasklaidoje, per specialius renginius. Visuomenei reikia žinoti, kaip ji turi pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą informaciją internete. Labai svarbu ir sklandi Pagalbos linijos veikla, kad vaikai, susidūrę internete su patyčiomis, viliojimu, priekabiavimu, galėtų gauti skubią konsultaciją ir pagalbą.

- Kibernetinės atakos - ir pavieniams gyventojams, ir net valstybės saugumui kylanti grėsmė. Kokios pastangos Lietuvoje dedamos, kad būtų galima apsisaugoti nuo šių išpuolių?

- Nuo 2006 metų nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys kuria ir nuolat tobulina įvairius įrankius, kurie leidžia viešuose tinkluose operatyviai aptikti grėsmes ir problemas, vykdo Lietuvos interneto infrastruktūros patikimumo tyrimus, įgyvendina aktyvias prevencijos priemones. Didele dalimi šią veiklą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas. Tačiau matome, kad dar yra nemažai problemų, todėl vienas svarbesnių Vyriausybės ir mūsų komiteto prioritetų yra kibernetinio saugumo klausimas.

- Prieš pastaruosius Seimo rinkimus nemažai kalbėta apie elektroninio balsavimo galimybes. Ar per šią kadenciją ketinama rimčiau svarstyti tą klausimą?

- Dabartinė XVI Vyriausybė savo programoje yra numačiusi užtikrinti elektroninio balsavimo galimybę per įvairaus lygio rinkimus ir referendumus. Balsuojant internetu būtinas teisines, organizacines ir technines priemones numatyta sukurti 2016 metų antrąjį ketvirtį. Šis darbas, remiantis užsienio šalių praktika, trunka 3-4 metus, todėl siekiant atlikti jį laiku reikia balsavimą internetu įteisinančius įstatymų, reglamentuojančių rinkimus ir referendumus, pakeitimus priimti jau kitų metų pradžioje.

Balsavimą internetu būtų tikslinga pradėti ne per nacionalinius Seimo ar prezidento, bet per regioninius - savivaldybių tarybų - rinkimus. Tada šią naujovę galima diegti ne visoje teritorijoje, o tik tam tikrose apygardose. Taip pamažu būtų pereita prie balsavimo internetu visos šalies mastu.

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"