Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Balsuoti internetu patogu, bet nesaugu

 
Dalia Grybauskaitė: "Matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad balsavimas internetu neužtikrintų slaptumo ir saugumo."
Dalia Grybauskaitė: "Matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad balsavimas internetu neužtikrintų slaptumo ir saugumo." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė žada, kad Lietuva paseks Estijos pavyzdžiu – rinkimuose bus galima balsuoti internetu. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti kritikai perspėja, kad tai būtų pavojinga dėl išaugusios kibernetinių išpuolių grėsmės.

Vyriausybė yra pasiryžusi įgyvendinti nuo 2007 metų brandinamą idėją ir akcentuoja, kad elektroninis balsavimas padidins emigrantų aktyvumą, o balsai bus suskaičiuoti greičiau ir tiksliau. Dabar jau penktas įstatymo projekto variantas, dėl kurio diskutuojama, po kelių mėnesių turėtų atsidurti ministrų kabineto darbotvarkėje, o galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart internetu balsuosime 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

„Šiandien absoliuti dauguma žmonių finansines operacijas vykdo iš savo asmeninių ar darbinių kompiuterių, todėl balsavimas internetu būtų labai patogus“, – sako teisingumo viceministras Justas Pankauskas. Anot jo, įvedus balsavimą internetu būtų sprendžiama ir balsų pirkimo problema, nes būtų skaičiuojamas tik paskutinis balsas.

Beje, Vyriausybė ketina balsavimo internetu sistemą pirmiausia išmėginti imituodama rinkimus ir organizuodama bandomąjį balsavimą tam, kad įsitikintų sukurtos sistemos saugumu. Teisingumo viceministras J. Pankauskas tvirtina jaučiantis politinę valią, kad šįkart balsavimas internetu tikrai bus įteisintas.

Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė atkreipia dėmesį, kad balsavimas internetu Lietuvoje neužtikrintų slaptumo ir saugumo. „Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad balsavimas internetu neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – sakė D. Grybauskaitė.

Estijos patirtis

Elektroninio balsavimo entuziastų žvilgsnis pirmiausia krypsta į Estiją, kur atiduoti balsą už politikus jau 12 metų galima taip pat greitai, kaip pervesti pinigų į kitą sąskaitą. Estijoje internetu paprastai balsuoja maždaug trečdalis gyventojų, ir tai daro ne tik jaunimas. Tartu universiteto atlikti tyrimai rodo, kad Estijoje prieš 14 metų parlamento rinkimuose aktyvumas siekė 58 proc., o 2015 metų balsavime dalyvavo 64 proc. rinkėjų.

Lietuvoje prognozuojama, kad 2020-aisiais internetu savo valią galėtų pareikšti penktadalis balsuojančių rinkėjų, o aktyvumas augs sparčiau nei Estijoje. „Į užsienį išvykusių estų nėra tiek, kiek yra išvykusių lietuvių. Todėl tai, kas tinka Estijai, nelabai tinka Lietuvai, ypač kalbant apie išvažiavusius tautiečius“, – sakė J. Pankauskas. Teisingumo ministerijos duomenimis, 2016 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 3 proc. visų balsavimo teisę turinčių užsienio lietuvių. Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) dėl to kaltina pernelyg sudėtingą balsavimo emigrantams tvarką. „Kai kuriems lietuviams balsavimas internetu atvertų paprasčiausias fizines galimybes dalyvauti rinkimuose, kurių jie šiuo metu neturi, nes iki diplomatinių atstovybių jiems toli važiuoti“, – sakė bendruomenės atstovė Vida Bandis. PLB taip pat svarbu sudaryti galimybę balsuoti internetu dar prieš galimą referendumą dėl dvigubos pilietybės. Kitaip, anot jos, plebiscitas neįvyktų dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo.

Nesaugus balsavimas

Balsavimo internetu kritikai sako, kad dėl prastos kibernetinio saugumo situacijos balsavimo internetu sistema gali tapti lengvu atakų taikiniu, jomis gali būti siekiama pakeisti rinkimų rezultatus, nerimaujama dėl anonimiškumo užtikrinimo. 2007 metais Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ištyrė 277 pranešimus apie kibernetinius incidentus. Pernai užfiksuota per 49 tūkst. tokių pranešimų, o vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ekspertai tyrė apie 14,6 tūkst. incidentų.

Stebėtojai atkreipia dėmesį ir į JAV bei Prancūzijos politikų kaltinimus Rusijai dėl bandymų paveikti rinkimus. Dėl kibernetinių grėsmių Prancūzijos pareigūnai neseniai paskelbė atsisakę balsavimo internetu užsienyje esantiems piliečiams per šiemet vasarą vyksiančius parlamento rinkimus, o Nyderlandai kovą parlamento rinkimų rezultatus skaičiavo rankomis, o ne anksčiau naudotomis kompiuterinėmis programomis.

Lietuvos žvalgyba perspėja dėl augančio Rusijos aktyvumo kibernetinėje erdvėje. „Kad ir kokia saugi balsavimo sistema būtų sukurta, ji taps potencialiu priešiškai nusiteikusių jėgų ar tiesiog nusikaltėlių taikiniu. Tad reikėtų labai įtikinamų įrodymų, jog nauda, pavyzdžiui, rinkėjų aktyvumo augimas, tikrai pranoks riziką. Tačiau dėl to kyla pagrįstų abejonių“, – sakė politologas Linas Kojala.

Ekspertai kibernetinio saugumo būklę Lietuvoje vertina kaip nepatenkinamą. Pasak jų, Lietuvoje institucijų sistemos nėra tinkamai prižiūrimos ir yra pasenusios, saugumo spragos – netaisomos, o programišiams įsilaužti lengva į daugiau kaip pusę valstybinių institucijų interneto svetainių. „Kol kibernetinių grėsmių nesugebame suvaldyti kitose srityse, kalbėti apie elektroninius rinkimus yra daugiau nei naivu, – įsitikinęs buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekano Lino Bukausko teigimu, balsavimo internetu sistemos užpuolikų galimybės gali būti labai didelės – nuo rinkėjų prieigos panaikinimo iki realaus balsų perrašymo. Pasak jo, balsuojant internetu taip pat didėja rizika, kad nebus užtikrintas rinkėjų anonimiškumas. „Nors gyvenu kompiuterių pasaulyje, greičiausiai būčiau tas, kuris internetu balsuos paskutinis“, – teigė mokslininkas.

Prieš trejus metus ekspertai atrado spragų ir Estijos balsavimo internetu sistemoje. Tyrimą atlikusi Jungtinių Valstijų Mičigano universiteto ir nevyriausybinės organizacijos „Open Rights Group“ komanda paskelbė, jog estų sistema yra netinkamai apsaugota nuo kibernetinių atakų. Analitikai rekomendavo Estijai atsisakyti balsavimo internetu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"