TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltarusija stoja įtariamųjų pusėn

2009 11 24 0:00
Eltos nuotrauka

Baltarusija atsisako išduoti asmenis, įtariamus organizavus ar tiesiogiai dalyvavus Sausio 13-osios įvykiuose Lietuvoje. Net Interpolas prieš porą metų nutraukė oficialią jų paiešką, esą byla yra politinė. Tačiau Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad šaudyti į beginklius gyventojus - ne tik siekis užgrobti valdžią, bet ir kriminalinis nusikaltimas.

Vizito į Lietuvą metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žurnalistams teigė, kad negauta jokių įrodymų dėl galimos įtariamųjų asmenų kaltės. Tačiau Sausio 13-osios bylos tomuose ir Lietuvos generalinėje prokuratūroje (GP) yra dokumentai, patvirtinantys, kad į Baltarusiją buvo ne kartą kreiptasi. Ir ne tik kreiptasi, Lietuva Baltarusijos generalinei prokuratūrai yra pateikusi duomenis dėl daugiau kaip dešimties asmenų išdavimo, ir baltarusių atstovai tai patvirtino raštu.

Patvirtino gavę duomenis

1992 metais į Baltarusiją nuvykę Lietuvos GP atstovai pateikė visą reikalingą medžiagą ir prašymą išduoti daugiau kaip dešimt įtariamų asmenų. Visi trys Lietuvos delegatai - tuometis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir GP dirbę Kęstutis Betingis bei Kęstutis Vagneris teigė, kad Baltarusijos prokurorai elgėsi labai geranoriškai. "Buvo susitarta bendradarbiauti. Baltarusijos atstovai pasirašė, kad gavo visus reikiamus dokumentus dėl prašomų išduoti Lietuvai asmenų", - to meto įvykius prisiminė šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru dirbantis K.Betingis. Jis LŽ sakė, kad jo asmeniniame archyve esanti net šio dokumento kopija. Netrukus mūsų šalies prokurorai išvyko parsivežti Baltarusijoje sulaikytų Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Jarmalavičiaus. Tačiau tuo geranoriškas bendradarbiavimas, atrodo, ir baigėsi.

Lietuva jau yra išsiuntusi galybę prašymų į Baltarusiją. Jų būta įvairių: ir prašymai išduoti besislapstančius asmenis, ir apklausti liudytojus, ir įteikti šaukimą. Į juos buvo atsakyta neigiamai arba išvis neatsakyta.

Per savo vizitą į Lietuvą prezidentas A.Lukašenka pareiškė, esą lietuviai turėtų pateikti medžiagą ir baltarusiai apsvarstytų šį klausimą. "Po vizito išsiuntėme dar vieną prašymą į Baltarusiją, tačiau jokio atsakymo nesulaukėme. Tikriausiai teks siųsti priminimą", - LŽ sakė Lietuvos GP prokuroras Rolandas Tilindis, kuris kuruoja susirašinėjimą su kaimynais.

Yra manančiųjų, kad teiginį, esą reikia perduoti dokumentus, galima suprasti kaip raginimą perduoti baudžiamųjų bylų medžiagą. Tų, kurios išskirtos iš jau išnagrinėtos Sausio įvykių bylos, nes įtariamieji slapstosi kitose valstybėse. Už akių jų teisti neįmanoma. Tai patvirtina ir tuometinio Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Kęstučio Lipeikos į GP išsiųstas raštas, jame teigiama, kad advokatai neturi teisės ginti asmenų, kurių nėra Lietuvoje. Nors GP ir mėgino tokiu būdu spręsti problemą.

Gali išvengti bausmės

GP Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo valdybos vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka LŽ teigė, kad Sausio 13-osios bylos tyrimas iš esmės yra užbaigtas. Tačiau jis neslėpė ir to, kad veikiausiai nepavyks į Lietuvą parsigabenti visų įtariamųjų, tad bausmės už galbūt padarytus nusikaltimus jie gali ir išvengti. "Kai kurie jų gyvena Rusijoje ar Baltarusijoje. Abejoju, ar įtariamuosius išduos Lietuvai", - sakė jis. Europos arešto orderiai juos išduoti tebegalioja, tačiau Interpolas 2007-ųjų rugsėjį jau nutraukė itariamųjų paiešką. Interpolo Lietuvos skyriaus vadovas Edmundas Jankūnas šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, tačiau R.Tilindis patvirtino, kad iš tiesų paieška buvo nutraukta. Tai padaryta Interpolo sprendimu po to, kai su tokiu prašymu kreipėsi Baltarusija, ją palaikė ir Rusijos federacija. Abiejose šiose šalyse gyvena nemažai prašomų išduoti asmenų.

V.Ushopčikui šaukimo neįteikė

Baltarusiai yra atsiuntę atsakymus, kad negali išduoti dėl politinių motyvų persekiojamų asmenų. Taip pat atsisakoma apklausti šiose šalyse gyvenančius Sausio įvykių liudytojus, nes jiems po tokių apklausų neva gali būti pareikšti įtarimai. Buvęs Vilniaus įgulos vadas Vladimiras Ushopčikas, kaip įtariama, davęs nurodymus Rusijos kariniam daliniui, dislokuotam Lietuvoje - taip pat nepasiekiamas. Jis gyvena Baltarusijoje, Lietuvos GP gerai žinomas jo adresas. Nuolat atsisakant jį išduoti, 2000 metais iš Lietuvos buvo pasiųstas prašymas tiesiog įteikti jam šaukimą atvykti į apklausą. Tačiau, pasak prokurorų, šaukimas taip ir nebuvo įteiktas.

A.Lukašenkos vizito į Lietuvą metu žurnalistai teiravosi, kodėl Baltarusija nenori išduoti V.Ushopčiko, kuris po Sausio įvykių, kai žuvo 14 ir buvo sužeista šimtai žmonių, tapo Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju. A.Lukašenka tuomet atsakė, kad jei turima pretenzijų sovietiniam generolui, derėtų kreiptis į Rusiją, nes ši, o ne Baltarusija yra Sovietų Sąjungos teisių perėmėja.

Politika ar kriminalas?

Interpolas nutraukė įtariamųjų paiešką, nes teigiama, kad ši byla yra politinė. Išties daugelis įtariamųjų kaltinami siekiu nuversti valdžią. Baltarusijos pusė atsikerta, kad tuo metu galiojo Sovietų Sąjungos įstatymai, tad esą tai tėra žmonių, kurie laikėsi įstatymų, baudžiamasis persekiojimas. Tačiau didelė dalis įtariamųjų kaltinami ir paprasčiausiais kriminaliniais nusikaltimais - t. y. nužudymu.

"Jie įtariami dėl žmonių nužudymų ir sužalojimų. Kokia čia politika. Juk buvo šaudoma į civilius, beginklius žmones, juos traiškė tankais", - piktinosi prokuroras K.Betingis.

Dėl politinių motyvų nepavyko pargabenti į Lietuvą vieno itin svarbaus įtariamojo Valentino Lazutkos, kuris, be siekio užgrobti valdžią, įtariamas ir nužudymais. V.Lazutkos neišdavė net Vokietija, kur jis buvo kuriam laikui išvykęs, nors, kaip jau minėta, Europos arešto orderis tebegalioja. A.Kliunka LŽ sakė, kad sulaukė net kai kurių Europos valstybių ambasadų skambučių su prašymu perduoti įtariamųjų duomenis. Pasiteiravus, kam to reikia, buvo atsakyta, kad šių žmonių neketinama įsileisti į šalį. "Tuo metu mums būtų tik geriau, jei jie galėtų išvykti iš Rusijos ar Baltarusijos į kurią nors Europos Sąjungos valstybę. Atsirastų vilčių, kad jie galėtų būti išduoti Lietuvai", - tikino prokuroras.

Geranoriškumo nebeliko

Prokurorai LŽ tikino, kad dar 1992-aisiais su Baltarusija pavyko užmegzti neblogus kontaktus. Tuo metu buvo pasirašyta ir abiejų valstybių teisinės pagalbos sutartis. Pasak K.Vagnerio, ne kartą pabuvojusio Baltarusijoje, Lietuvos prokurorai tuo metu buvo gavę informacijos, kad minėtoje šalyje įvyks suvažiavimas, kuriame turėjo dalyvauti daugelis įtariamųjų - tuometinio Lietuvos gelbėjimo komiteto ir LKP (TSKP) atstovai. Būtent tada ir pavyko atsigabenti du įtariamuosius. Pasak K.Vagnerio, perdavimas įvyko be jokių kliūčių, išskyrus tai, kad lietuviams į Minską teko vykti savo automobiliais. Bendravimas, atsitiktinai ar ne, pablogėjo, kai Baltarusijos prezidento postą užėmė A.Lukašenka.

Nuo to laiko Baltarusija siunčia arba atsisakymus išpildyti Lietuvos prašymus, arba apskritai į juos nereaguoja.

Nuo 1990-ųjų generalinio prokuroro pareigas ėjęs A.Paulauskas LŽ sakė, kad apskritai nesupranta, kodėl negalima išduoti tokius nusikaltimus galbūt vykdžiusių asmenų. "Prisiminkime kad ir Augusto Pinocheto atvejį. Jo visur ieškojo, surado ir teisė. Karo nusikaltimams senaties terminas negalioja. Įtariamuosius galima sulaikyti ir užsienyje", - sakė A.Paulauskas. Anot teisininko, tai, kad Interpolas oficialiai nutraukė įtariamųjų paiešką, jam yra naujiena. Tačiau, pasak A.Paulausko, byloje yra prašymai juos sulaikyti ir suimti. Šių prašymų niekas neatšaukė. Daugelį jų sankcionavo tuomet generalinio prokuroro pavaduotoju dirbęs K.Betingis. Vėliau, pasikeitus sankcionavimo tvarkai, leidimus suimti išdavė teismai.

Tačiau nei Rusija, nei Baltarusija kol kas nereaguoja į prašymus. "Ką nors daryti tokiu atveju mes neturime nei teisės, nei galių", - prisipažino A.Kliunka. Tačiau prokurorai tikisi, kad jeigu nepavyks susikalbėti vienoje srityje, kiti ikiteisminiai tyrimai dėl panašių kliūčių nebus sustabdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"